Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-553-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-07
Bylos Nr.
1S-553-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Petras Meidus
Advokatai
Mindaugas Banelis
Kategorijos
1 S – 553 – 491 / 2010

Teisėja Irena Stacevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Aurelijui Navickui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), išsituokusio, anksčiau teisto tris kartus,

gynėjo advokato Mindaugo Banelio skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi R. S. skirtas suėmimas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Gynėjas skunde cituoja suėmimo skyrimą reglamentuojančius teisės aktus ir teigia, kad apylinkės teismas manymą, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, grindžia abstrakčia prielaida, tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką suėmimo skyrimo argumentai negali būti abstraktaus pobūdžio. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje turi būti duomenų, pagrindžiančių įtariamojo ketinimus daryti naujus nusikaltimus, tačiau byloje tokių duomenų nėra, o neišnykęs įtariamojo teistumas negali būti pagrindu teigti, jog pastarasis ateityje darys naujus nusikaltimus. Be to, įtariamasis turi draugę, su kuria turi 13 metų sūnų, darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, jis neturi nusikalstamų ryšių nei su Lietuvoje, nei su užsienyje gyvenančiais asmenimis, kitose nagrinėtose bylose R. S. nesislėpė ir šaukiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, kas rodo, jog įtariamasis nebėgs ir nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, gynėjas teigia, jog BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti R. S. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P. ir R. R., būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu bei kontroliuodamas šių įmonių veiklą, pagamindamas netikrus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus bei nurodydamas juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, neteisėtai pervedė iš UAB (duomenys neskelbtini) 183340 litų (iš jų 36668 litus mokėtino pelno mokesčio) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąsias sąskaitas ir išgryninęs 182000 litų pasidalino juos su bendrininkais, taip pasisavindamas didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir pasikėsindamas apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės – sumokėti į valstybės biudžetą 36668 litus pelno mokesčio už 2009 metus.

Taip pat R. S. įtariamas pagal BK 222 str. 1 d. tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėnesio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P. ir R. R., duodamas pastariesiems neteisėtus nurodymus ir šiems juos vykdant, organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Įtariamasis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažįsta. Tačiau priešingai, nei teigiama skunde, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka duomenų teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą R. S.. Tai duomenys, užfiksuoti kitų įtariamųjų ir liudytojo parodymuose, banko sąskaitų ir telefoninių skambučių išklotinėse, vaizdo įrašuose, kratos protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose bei kituose byloje esančiuose dokumentuose.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo taip pasielgs, gali patvirtinti duomenys apie įtariamojo šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimą kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos bei kiti svarbūs duomenys.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog įtariamasis turi draugę, su kuria turi mažametį sūnų, nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba, tikrai yra svarbios sprendžiant suėmimo taikymo pagrįstumo klausimą. Tačiau ne mažiau svariais argumentais skundą nagrinėjantis teismas laiko tai, kad suimtasis įtariamas padaręs tris nusikaltimus, iš kurių du yra sunkūs, numatyti BPK 122 str. 4 d., už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta griežtesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis išsituokęs, gyvena atskirai nuo savo sugyventinės bei sūnaus kitame mieste, todėl nėra saistomas stipriais šeiminiais santykiais. Jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme R. S. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats, jo vaidmuo iš esmės buvo pagrindinis ir lemiantis kitų bendrininkų veiksmus. Svarbu yra ir tai, kad suimtasis ne pirmą kartą susiduria su teisėsaugos institucijomis – anksčiau jis tris kartus teistas už iš esmės tapačias nusikalstamas veikas – nusikaltimus nuosavybei bei dokumentų klastojimą. Jam inkriminuojamus nusikaltimus R. S. įtariamas padaręs turėdamas neišnykusį ir nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-28 nuosprendį. Anksčiau padarytos ir šiuo metu suimtajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra savanaudiškos – nukreiptos į turto gavimą nusikalstamu būdu. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis lėšas pragyvenimui gauna ne tik iš savo darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu R. S. patvirtino turįs darbinių ryšių užsienyje. Atsižvelgęs į šias bei kitas svarbias bylos aplinkybes, apylinkės teismas, skirtingai, nei teigiama skunde – ne abstrakčiais teiginiais, o remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, pagrįstai skyrė R. S. suėmimą trims mėnesiams BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaip jau minėta aukščiau, įtariama, kad šiuo metu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas R. S. įtariamas padaręs nuo apkaltinamojo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-28 nuosprendžio tepraėjus vos keturiems mėnesiams. Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip įtariama, apkaltinamasis nuosprendis nesulaikė R. S. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, atvirkščiai, nei teigiama skunde, kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis – pasiekti, jog R. S. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat ir dalyvautų procese, negalima.

Gynėjas skunde visiškai teisingai pažymėjo, jog teismas, nagrinėdamas suėmimo skyrimo klausimą, turi tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, skirdamas R. S. suėmimą šiame tyrime būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų gynėjas savo skunde taip pat nenurodė ir apsiribojo tik deklaratyviu nurodytų teisės aktų straipsnių išvardinimu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad R. S. pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas teismui suėmimo paskyrimo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam šią kardomąją priemonę, jo laisvė suvaržyta buvo pagrįstai. Taigi, nagrinėjamu atveju skiriant suėmimą, apylinkės teismas vykdė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas ir jų nepažeidė, todėl R. S. gynėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Faktai, patvirtinantys, jog kitose nagrinėtose bylose R. S. nesislėpė ir šaukiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, neeliminuoja šioje byloje esančių suėmimo taikymo pagrindų.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas paskirtas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie šiai dienai patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, skundo motyvai apylinkės teismo argumentų nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo R. S. gynėjo advokato Mindaugo Banelio skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus