- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- I2-1511-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00431-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nauja giria“
- Atsakovas
- Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nauja giria“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024-03-06 nutarimą Nr. NUĮPBJ33211 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodo, kad K. K. UAB „Nauja giria“ (toliau – ir Bendrovė) dirbo pagalbinius darbus (šakų krovimas į krūvas) pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Pamačius, kad asmuo gerai dirba buvo nuspręsta siųsti jį į medkirčio kursus. Asmuo 2024-02-02 įgijo Medkirčio pažymėjimą. Su asmeniu 2024-02-07 buvo pasirašyta darbo sutartis. Dėl aplaidumo buhalterė sodrai pranešė tik 2024-02-08 rytą.
Asmuo S. K. yra Ukrainos pilietis. Susisiekęs su įmonę prašė dėl sunkios savo materialinės padėties (vienas augina nepilnametį vaiką) padėti kietu kuru (malkomis). Nurodo, jog šiam asmeniui leido iš stambesnių krūmų ir plonesnių medelių gaminti malkas ir parsivežti į namus. Asmuo dirbo sau su savo benzopjūklu atskirai kitoje pusėje nuo įmonės darbuotojų.
Pažymi, jog nors atsakovė nurodo, kad įmonė jau yra bausta per metus du kartus, tačiau tai netiesa. Pareiškėja buvo bausta 2020 m. sausio mėn., t. y. prieš keturis metus, todėl mano, kad bauda skirta neteisingai.
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė remiasi užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei nurodo, kad Bendrovė 2024-02-08, atstovaujama direktoriaus R. K., neužtikrino, kad su darbuotojais K. K. ir S. K., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis atlikto patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinkta medžiaga bei paaiškinimais buvo konstatuota, kad K. K. ir S. K. Bendrovėje vykdė biržės paruošimo medkirtės kirtimui darbus UAB ,,Nauja giria“ naudai. Tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio – UAB ,,Nauja giria“, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – UAB ,,Nauja giria“) ir darbo funkcijų (biržės paruošimo medkirtės kirtimui), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl buvo priimta išvada, kad minėti asmenys dirbo nelegaliai. Direktorius neužtikrino, kad minėti darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartis, todėl tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje.
Pažymi, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. K. K. paaiškinime nurodė, kad dirbo darbdaviui pirmą dieną, vykdė pjovimo darbus su pjūklu, kad darbo sutartis nėra sudaryta, paslaugų kvitas neišduotas, žadėjo išduoti vėliau. Taip pat nurodė, kad jį į darbą atvežė darbo automobiliu. S. K. patikrinimo metu atsisakė nurodyti savo tapatybę. Po kurio laiko jis nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Kadangi asmuo nurodė, kad dirba be darbo sutarties, jo buvo paprašyta pateikti raštišką paaiškinimą. Asmuo prieš tai žodžiu buvo įspėtas apie administracinę atsakomybę už trukdymą vykdyti pareigas. S. K., teikdamas raštišką paaiškinimą, būdamas įspėtas apie administracinę atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą, pateikė žinomai neteisingą informaciją apie save ir savo darbą kirtavietėje. Jis nurodė, kad benzininis pjūklas, benzinas, tepalas yra jo. Kiti kirtavietėje buvę asmenys žodžiu paaiškino, kad benzininis pjūklas, benzinas, tepalas jam buvo duotas, kaip ir kitiems kirtavietėje buvusiems pjūklininkams (be S. K. dirbo dar 3 asmenys). Pabaigęs ir pasirašęs paaiškinimą S. K. grąžino paaiškinimo blanką davusiam inspektoriui. Paėmus tarnybinį telefoną ir bandant patikrinti nurodyto telefono numerio teisingumą (teikiant paaiškinimą kilo akivaizdus įtarimas, kad asmuo nurodo neteisingą telefono numerį), S. K. dar kartą paėmė paaiškinimą ir nurodė visai kitą telefono numerį. S. K. teikdamas paaiškinimus žodžiu ir raštu nurodė žinomai neteisingą informaciją apie benzininio pjūklo nuosavybę, benziną, tepalus, savo telefono numerį, klaidindamas tyrimą atliekančius pareigūnus, už ką numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 224 straipsnio 2 dalyje. 2024-02-27 asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. VDI-ANR_P-382-2024, kuriuo už nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje paskirta administracinė nuobauda – bauda.
Nurodo, kad darbdavys privalėjo užtikrinti, kad visas Bendrovėje dirbamas darbas būtų legalus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti
turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė. Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys, šiuo atveju Bendrovės vadovas savo pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios darbuotojai dirbo UAB ,,Žalia giria“ naudai.
Atkreipia dėmesį, kad UAB ,,Nauja giria“ 2020-02-11 nutarimu Nr. NUĮPBJ 13649 dėl nelegalaus darbo buvo paskirta 2 604 Eur bauda. Baudos mokėjimas buvo išdėstytas lygiomis dalimis po 108,5 Eur mokėti 24 mėn. Paskutinė baudos dalis sumokėta 2024-02-22. Asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą per pastaruosius 2 metus nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, kas užtraukia baudą juridiniam asmeniui nuo 2896 iki 5792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Nurodo, kad atsakovė skirdama baudą (finansinę sankciją) atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad su nustatytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus visus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, padaryta išvada, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda būtų per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir finansinės paskirties. Pareiškėjai buvo skirta nuobauda sankcijos ribose (už du nelegaliai dirbančius asmenis – 5792 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-03-06 nutarimo Nr. NUĮPBJ33211 panaikinimo ar pakeitimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Bendrovės direktorius 2024-02-08 neužtikrino, kad su darbuotojais K. K. ir S. K., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėti asmenys vykdė biržės paruošimo medkirtės darbus Bendrovės naudai. Tarp minėtų darbuotojų ir Bendrovės esant darbo sutarties požymiams ir darbo funkcijų, esant atlygintinam darbo pobūdžiui, nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi, buvo konstatuota, kad minėti asmenys dirbo nelegaliai. Tuo pagrindu atsakovė priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė Bendrovei 5782 Eur baudą.
Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą
Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-02 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
Pažymėtina, kad tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog K. K. ir S. K. buvo pavaldūs Bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrovė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojų priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad minėti asmenys pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir darbuotojų santykiai turi darbo sutarties požymių ir, kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Bendrovė skunde teismui paaiškino, kad duomenys dėl K. K. VSDFV nebuvo pateikti dėl buhalterės neatidumo, o S. K. norėjo tik padėti malkomis, kurias jis sau pjovė savarankiškai.
K. K. 2024-02-08 paaiškinime nurodė, kad su pjūklu pjovė krūmus. Darbą pradėjo 8.30 val. Dirbo pirmą dieną. Įrankius davė Rimas. Planavo dirbti iki 16.30 val. Darbo sutartis nebuvo sudaryta. Žemės ūkio paslaugų kvito neišdavė. Į darbą atvežė darbo automobiliu.
S. K. pateikė du paaiškinimus (2024-02-08 ir 2024-02-09). Pirmame paaiškinime nurodė, kad jam buvo leista miške pjauti malkas ir tą dieną jis buvo patikrintas inspekcijos darbuotojų. Pateikė darbdavio telefono numerį, nurodė pareigas. Sekančios dienos paaiškinime nurodė, kad yra nedirbantis. Pažystamo, dirbančio miške, paklausė dėl malku. Pastarasis pasikalbėjo su vadovu, kuris leido prisirinkti malkų. Priemones (šalmą) davė darbininkai. Atvykusi inspekcija jį palaikė darbuotoju.
Teismo vertinimu, Bendrovės direktoriaus rašytiniai paaiškinimai, apklaustų darbuotojų paaiškinimai, taip pat Inspekcijos pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pranešimų nepateikimu VSDFV teritoriniam padaliniui apie Bendrovės naudai dirbusius asmenis K. K. ir S. K., nepatvirtina pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kad nustatyti pažeidimai nesusiję su nelegaliu darbiu. Priešingai, kaip nustatyta bylos medžiaga (ir iš vaizdo įrašo), nurodyti asmenys patikrinimo dieną atliko realius darbus (kirtimo darbai biržėje) Bendrovės naudai, taip pat, kad Bendrovės ir minėtų darbuotojų santykiai turėjo darbo sutarties požymių (realiai atliekamas darbas, darbo laikas, į darbo vietą atvežė Bendrovės automobilis, darbo priemonių išdavimas) ir, kad nebuvo laikytasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (su K. K. sudaryta darbo sutartis nepateikta VSDFV per įstatyme nustatytą terminą, su S. K. darbo sutartis nesudaryta).
Pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. = Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.
Apibendrinus ištirtas aplinkybes, darytina išvada, jog Bendrovės vadovas šiuo atveju nevykdė darbdavio pareigos pranešti apie darbuotojų darbo pradžią, numatytos Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu atsakovė, pripažinusi pažeidimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Bendrovės padaryta veika kvalifikuota tinkamai ir įrodyta.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Bausmių skyrimo klausimus reglamentuoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad „Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.“<...>.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo, Nutarimo nepripažinus neteisėtu, sumažinti paskirtą baudą, t. y. skirti baudą mažesnę už sankcijos minimumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024).
Nustatyta, jog pareiškėja padarė pakartotinį pažeidimą (bauda, už tokį patį pažeidimą baigta mokėti 2024-02-22). Pareiškėjai buvo arba turėjo būti žinomos tokios priešingos teisei veikos padarymo sąlygos bei pasekmės. Kaip jau minėta, atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra formalios sudėties ir nereikalauja materialių pasekmių atsiradimo fakto.
Iš Nutarimo matyti, kad priimant Nutarimą atsakovė atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad su nustatytu pažeidimu Bendrovė sutinka, nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinusi visus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė išvadą, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda būtų per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir finansinės paskirties. Todėl tuo pagrindu pareiškėjai skyrė nuobauda sankcijos ribose (už du nelegaliai dirbančius asmenis – 5792 Eur).
Pareiškėja skunde iš esmės nenurodo jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdama baudą jau įvertino atsakovė, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę baudą nei numatyta minimali. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama.
Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Pareiškėja analogiško pobūdžio pažeidimą padarė 2024-02-08, t. y. per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos (2024-02-22), todėl pareiškėjos argumentai, kad ji buvo bausta 2020 m. sausio mėn., t. y. prieš keturis metus ir todėl bauda jai skirta neteisingai, vertintini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Inspekcija, priimdama Nutarimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodytos Bendrovės padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodytos, todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nauja giria“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.