Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-1055-617/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
2-1055-617/2012
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00876-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
K. A., Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Ina Anisina
Civilinė byla Nr. 2-1055-617/2012 m.
( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00876-2012-0 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.8.; 128.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant pareiškėjai M. K.

pareiškėjos atstovei advokatei Inai Anisinaisuinteresuoto asmens atstovei Živilei Tepliakovienei

suinteresuotam asmeniui K. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. K. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. A. dėl turinčio juridinę reikšmę faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis K. B., miręs (duomenys neskelbtini), Ragaučinos k., Švenčionių r., iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 4 ha miško iš kurių 2 ha miško yra Švenčionių seniūnijoje, o 2 ha miško yra Cirkliškio seniūnijoje.

Pareiškėja M. K. paaiškino, kad jos senelis K. B. ir senelio brolis Antanas iki nacionalizacijos turėjo po 8 ha žemės. Ji nuo mažens iš savo senelių pasakojimų žino, jog jos senelis Ragaučinos k. turėjo 4 ha dirbamos žemės ir 4 ha miško. Vaikystėje kartu su seneliu vaikščiodami po miškus jai senelis rodė, kur buvo jo miškas. Atkuriant nuosavybės teises į senelio turėtą žemę archyvuose buvo rasti dokumentai, kad senelis turėjo tik 4 ha žemės, į kurią jau yra atkurta nuosavybė. Liudytojai, kurie gyveno kartu su seneliu viename kaime, žino, kur buvo senelio žemė ir miškas, jie vietoje parodė senelio turėtą žemę. Prašo pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjos atstovė advokatė I.Anisina paaiškino, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas. Sutinkamai su LR Konstitucija kiekvienas asmuo turi teisę atgauti savo nuosavybę, tokią teisę suteikia ir LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Kartu su pareiškimu yra pateikti visi dokumentai, liudytojai vietoje parodė, kur buvo pareiškėjos senelio miškas, jie patvirtino, kad K. B. turėjo 4 ha miško. Liudytojų parodymai nėra prieštaringi. Todėl prašo pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., miręs 1969-12-17, Ragaučinos k., Švenčionių r., iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 4 ha miško iš kurių 2 ha miško yra Švenčionių seniūnijoje, o 2 ha miško yra Cirkliškio seniūnijoje.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovė Ž.Tepliakovienė paaiškino, kad šiuo metu nuosavybės teisė į visą K. B. pagal archyvinius dokumentus turėtą žemę yra atkurta. Nors liudytojai vietoje parodė, kur buvo K. B. miškas, realiai į tą plotą žemė natūra yra atkurta K. A.. Prašo spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo K. A. paaiškino, kad dėl pareiškimo patenkinimo jis neprieštarauja. Jis gerai pažinojo K. B., gyveno su juo viename kaime. Jam yra žinoma, kad K. B. turėjo

2

žemės ir miško Ragaučinos kaime, bet kiekio jis neprisimena. Visa žemė buvo rėžiais. K. B. miškas buvo iš abiejų pusių senovinio vieškelio, dalis miško – netoli kaimo į Vaiškūnų kaimo pusę. Kai vyko žemės atkūrimo procesas, jam ir kitiems asmenims žemė grąžinta ne jos buvusioje vietoje, t.y. ne rėžiais, o sklypais. Jam taip pat natūroje žemė grąžinta kitoje vietoje nei buvo iki nacionalizacijos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė į jos senelio K. B. valdytą žemės sklypą, esantį Ragaučinos k., Švenčionių r. Pareiškėja nurodė, kad jos senelis K. B. Ragaučinos k., Švenčionių r. turėjo 8 ha žemės sklypą, iš kurių 4 ha buvo miškas. Archyve yra išlikę duomenis tik apie senelio turėtą žemę. Pagal LR CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal LR CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kaip yra žinoma žemę buvo nacionalizuotą 1940-07-22 aktu. Todėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu atkuriamos nuosavybės teisės į asmenims turto nacionalizavimo dienai priklausiusi turtą. Byloje yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-07-27 pažyma Nr. R4-1148 ( b.l. 4 ) iš kurios matyti, kad Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde, Švenčionių iždo valdybos ( inspektorato ) 1923 m. byloje, asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę Švenčionių vls., 1923-07-01 sąraše įrašytas B. K. Ragovščizna k. turėjęs 3 ariamos žemės ir 0,96 pievų. Žemės savininkas nuo 1923 m. iki žemės nacionalizavimo ( 1940-07-22 ) galėjo visą ar dalį žemės parduoti, dovanoti, kitokiu būdu perleisti ar įgyti daugiau žemės, todėl nacionalizavimo dienai žemės kiekis galėjo būti kitoks. Todėl pareiškėja kitokia tvarka gauti jos prašomo nustatyti fakto patvirtinančių dokumentų negali. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. A. nurodė, kad jis gerai pažinojo K. B., gyveno su juo viename kaime. Jam yra žinoma, kad K. B. turėjo žemės ir miško Ragaučinos kaime, bet kiekio jis neprisimena. Visa žemė buvo rėžiais. K. B. miškas buvo iš abiejų pusių senovinio vieškelio, dalis miško – netoli kaimo į Vaiškūnų kaimo pusę. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos A. S. ir A. B. nurodė, kad jos nuo gimimo gyvena Ragaučinos k., gerai pažinojo K. B., todėl žino, kad pastarasis su broliu po jų tėvo mirties paveldėjo po 8 ha žemės. K. B. turėjo 4 ha žemės ir 4 ha miško, visa žemė buvo rėžiais. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. G. paaiškino, kad kartu su K. B. gyveno viename kaime, ganė pastarajam karves, todėl gerai žino, kad K. B. kartu su broliu Antanu po jų tėvo mirties paveldėjo po 8 ha žemės. Antanui, kaip jaunesniajam sūnui, atiteko 6 ha žemės ir 2 ha miško, o Kazimierui – 4 ha žemės ir 4 ha miško. Iš sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktų bei plano ( b.l. 87-89 ) matyti, kad liudytojai vietoje parodė, kur buvo K. B. miškas. Netikėti pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimams teismas neturi jokio pagrindo, todėl M. K. pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 444 str. 2 d. 6 p., teismas

nusprendė:

M. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940-07-22 asmens nuosavybės teise Ragaučinos k., Švenčionių r., valdė 4 ha miško, iš kurių 2 ha miško pagal dabartinį administracinį suskirstimą yra Švenčionių seniūnijoje, o 2 ha miško Cirkliškio seniūnijoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij