Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. I. skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16116-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-16116-2025 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad rajoniniam kely (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 24 d. 08.20 val. iki 2025 m. liepos 24 d.08.23 val., vairuodamas transporto priemonę kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę. Vairuojant transporto priemonę viršijo maksimalų leistiną 90 km/h greitį, važiavo 145 km/h +/-3 % greičiu, įvertinus paklaidą vairuotojo naudai leistiną greitį viršijo 50 km / h. D. I. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje bei ANK 416 straipsnio 5 dalyje. D. I. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams, už nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. I. paskirta galutinė – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis Kauno rajono rajoniniam kely (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 24 d. 08.20 val. iki 2025 m. liepos 24 d.08.23 val., vairuodamas transporto priemonę kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę. Vairuojant transporto priemonę viršijo maksimalų leistiną 90 km/h greitį, važiavo 145 km/h +/-3 % greičiu, įvertinus paklaidą vairuotojo naudai leistiną greitį viršijo 50 km / h. D. I. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje bei ANK 416 straipsnio 5 dalyje. D. I. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams, už nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. I. paskirta galutinė – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.

Pareiškėjas neginčija kaltės įvykdžius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei ANK 416 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas skundu ginčija specialiosios teisės atėmimo trukmę, paskirtą už ANK 420 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą bei nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su D. I. paskirta ir skundžiama administracinio poveikio priemone bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymu.

Skundžiamu nutarimu D. I. už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams, už nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda, o vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. I. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus, paskirta subendrinta galutinė 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.

Šiuo atveju už ANK 420 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės termino vidurkis yra keturi su puse mėnesio. Šiuo atveju pareiškėjui paskirtas mažesnis nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės vidurkis keturi mėnesiai.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama pareiškėjui administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta D. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), į tai, kad D. I. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skundu pareiškėjas prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe - teisės vairuoti atėmimas ilgesniam laikotarpiui turėtų įtakos darbo atlygiui ir tinkamam prisiimtų paskolų vykdymui.

ANK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo kaltę pripažino bei nurodė, jog gailisi tik tai išsakydamas pateiktame skunde, t. y. tik po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo. Pabrėžtina, kad pareiškėjas į numatytą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą bylą nagrinėjant ne teismo, o taip pat ir teisme, neatvyko, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė. 2025 m. liepos 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 20-ANR_P-30725-2025 nurodė, kad „skubėjau į darbą, vėlavau į susitikimą viršijau greitį“. Nors buvo padaryti du administraciniai nusižengimai, tačiau poziciją protokole išdėstė tik dėl vieno, be to, kad gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nenurodė. Taigi, D. I. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau nenurodė, jog gailisi padaręs administracinius nusižengimus. Skunde šios lengvinančios aplinkybės buvimas grindžiamas tuo, kad neginčija savo nusižengimo ir neneigia, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę, viršijo leistiną greitį ir kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuojant į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir aplenkė kitą automobilį. Visiškai pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi, nes suvokia padaryto administracinio pažeidimo pavojingumą ir neigiamai vertina savo veiksmus. Siekiant pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę svarbu nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimą, tačiau ir vieną iš kitų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų elementų, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo D. I. gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra formalus, siekiant išvengti administracinio poveikio priemonės. Gailėjimasis tik išdėstytas pateiktame skunde, tačiau nuoširdaus gailėjimosi pareiškėjas nei ne teismo tvarka priimant skundžiamą nutarimą, nei teisme neišsakė, į administracinės bylos nagrinėjimą nei teisme, nei Institucijoje neatvyko. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Teismas įvertinęs skundo argumentus daro išvadą, kad skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo bei savo veiksmų nevertina kritiškai, o tokia jo pozicija šiuo atveju yra nulemta siekio sušvelninti savo teisinę padėtį. Šiuo atveju, teismo vertinimu, skunde nurodyti teiginiai yra subjektyvus situacijos vertinimas siekiant pateisinti savo elgesį, tačiau nepatvirtina, jog savo elgesį vertina kritiškai ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Spręstina, jog institucija teisėtai ir pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nors pareiškėjas nurodė esmines nusižengimo padarymo aplinkybes, prisipažino, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir savanorišku. Įvertinus nurodytas aplinkybes pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nėra.

Skundu pareiškėjas taip pat prašo tinkamai įvertinti būtinumą turėti teisę vairuoti darbo funkcijų vykdymui, taip pat nurodė, jog turi ir finansinių įsipareigojimų, todėl teisės vairuoti atėmimas ilgesniam laikotarpiui turėtų įtakos darbo atlygiui ir tinkamam prisiimtų paskolų vykdymui. Prašo šią aplinkybę pripažinti jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi.

ANK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis skundžiamu nutarimu tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta. Pagrindo jos konstatavimui neturi ir teismas. Akivaizdu, kad skunde dėstomos aplinkybės nei atskirai, nei visumoje nevertintinos kaip lengvinančios kaltininko atsakomybę. Pabrėžtina, jog darbinės veiklos vykdymas, kuriai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, bei kreditorinių įsipareigojimų turėjimas niekaip negali būti pripažintinos pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybę atsižvelgiant į tai, jog didžiajai daliai dirbančių asmenų vykdant darbines funkcijas reikalinga teisė vairuoti, be to, didelė dalis gyventojų turi kreditų, paskolų ar skolų, todėl pripažįstant šią aplinkybę pareiškėjo atsakomybę švelninančia aplinkybę, susidarytų neteisingas teisinis precedentas.

Nors įstatymas numato galimybę administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas aplinkybes (ANK 35 straipsnio 2 dalis), tačiau jokių faktinių duomenų apie kitokio pobūdžio pažeidėjo padėtį švelninančias aplinkybes šioje byloje nenustatyta. Tai, kad skirtina nuobauda turės neigiamų pasekmių yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė ir nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, atsakomybę lengvina su administracinio nusižengimo padarymu, o ne su pažeidėjo nuobaudos poveikio vertinimu susijusios aplinkybės, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties ir finansinių įsipareigojimų niekaip negali būti laikoma nusižengimą padariusio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pareiškėjas taip pat ginčija nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pagal ANK 40 straipsnį, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad D. I. 2025 m. kovo 4 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, paskirta nuobauda – 60 Eur bauda, bauda sumokėta 2025 m. kovo 25 d., t. y. nesuėjus vieneriems metams po administracinės nuobaudos įvykdymo dienos, todėl pagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir ANK 416 straipsnio 5 dalyje.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, D. I. pagrįstai nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad D. I. baustas administracine tvarka 8 kartus (iki šio administracinio nusižengimo padarymo) už greičio viršijimą, kartą už tai, kad važiavimo be bilieto autobusu, 5 kartus už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, 8 kartus už tai, kad transporto priemonė, nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota) arba be privalomosios techninės apžiūros, 5 kartus už tai, jog vairavo registruotą arba išregistruotą transporto priemonę be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba transporto priemonę, kurios valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, 2 kartus už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis, vieną kartą už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, vien kartą už tai, jog pažeidė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vieną kartą už tai, kad pažeidė ar nevykdė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą. Pabrėžtina, kad skundžiamo nutarimo priėmimu turėjo taip pat ir galiojančių nuobaudų. Paskirtos baudos yra sumokėtos. Aptartos aplinkybės D. I., kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o jam skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, nepriverčia jo būti atidesniu eismo dalyviu.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas per paskutinius penkerius metus, administracine tvarka baustas 19 kartus. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas itin dažnai pažeidinėja nustatytas kelių eismo taisykles, nesilaiko nustatytų teisės normų ir vairuojant transporto priemonę dažnai pažeidinėja kelių eismo taisykles, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pažeidimas sistemingas ir įprastas pareiškėjui būdingas elgesys, o ne atsitiktinis ir vienkartinis nusižengimas. Institucija, priimdama nutarimą taip pat įvertino aplinkybes, jog pareiškėjas per paskutinį penkerių metų laikotarpį itin daug kartų baustas administracine tvarka ir nors paskirtos nuobaudos vykdomos, nurodė, kad akivaizdu, jog D. I. ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė buvo traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarime nurodytais argumentais, be to, aplinkybė, jog pareiškėjas vykdo administracines nuobaudas, tai yra, susimoka jam paskirtas baudas, nešvelnina jo atsakomybės, tik rodo atsainų požiūrį į padarytus nusižengimus ir jų nevertina kritiškai, paskirtos nuobaudos tikslų nepasiekia, kadangi pareiškėjas toliau daro pažeidimus.

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad nusižengimas nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių Šiuo atveju pareiškėjas padarė du šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors šiuo atveju skaudžių pasekmių nekilo, nebuvo padaryta žala, tačiau svarbu tai, kad nagrinėjamo nusižengimo sudėtis formali, jog nagrinėjamu atveju nebuvo sukelti padariniai, savaime nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

D. I. skunde, prašydamas teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti iki sankcijoje numatyto minimalaus trijų mėnesių termino tai motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbo funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones itin reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, nurodė, kad teisė reikalinga medžiagų atvežimui, darbų organizavimui, atvykimui į skirtingus statybos objektus. Be to, kartu su skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą charakteristiką, kurioje nurodyta, kad D. I., dirbdamas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų inžinieriumi, kasdienių darbo funkcijų, tokių kaip medžiagų atvežimas, darbų organizavimas, atvykimas į skirtingus statybos objektus, atlikimui naudoja automobilį. Kiti šiuo metu įmonėje dirbantys asmenys negalėtų perimti D. I. atliekamų darbo funkcijų, todėl patvirtina, kad specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesių laikotarpiui turėtų neigiamos įtakos darbo užduočių atlikimui ir tinkamam įmonės veiklos užtikrinimui. Pabrėžtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina vykti į darbovietę bei vykdyti darbo funkcijas, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju D. I. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės vairuodamas transporto priemonę kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, be to aplenkė kitą transporto priemonę ir visą tai darydamas viršijo maksimalų leistiną 90 km/h greitį, viršijo 50 km/h greičiu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodama, jog teisė vairuoti jau yra būtina vykti į darbą, vykdyti darbines funkcija, asmeninimas poreikiams, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju D. I. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės naudojosi mobilaus ryšio priemone vairuojant automobilį.

Nors pareiškėjas savo skunde nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, kartu su skundu nepateikė jokių, šią aplinkybę grindžiančių duomenų. Nenurodė nei kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai, nenurodė, ar finansiniai įsipareigojimai yra skirti tik jam, ar yra turimų paskolų ar kreditų bendraskolis. Taip pat nepateikė jokių duomenų apie turimas santaupas, gaunamą atlyginimą. Iš esmės, šios pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats D. I., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjai, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas D. I. nenurodė ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių padarytą administracinį nusižengimą ir jį patį, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamą atvejį vertinti, kaip išskirtinį, leistų padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) D. I. pavojingumą, rodančių, kad sankcijoje nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino taikymas jam prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant šios administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas nėra laikytinas neproporcingu ar per griežtu. Pastebėtina, kad tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismas daro išvadą, kad D. I. paskirta administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuotos, jos neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje. Teismas, šiuo atveju nenustatė taip pat ir pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto D. I. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

Skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16116-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.