- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-830-113-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00066-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Rasa Valentinienė
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-830-113/2011
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00066-2010-8
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendžio, kuriuo D. T. dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. T. buvo kaltinama pagal BK 184 str. 1 d. tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) administratore, 2007-09-17 įsakymu paskirta laikinai eiti direktorės pareigas, 2007-09-24 priėmimo – perdavimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: seifą DS-BI, kurio likutinė vertė 842,02 Lt, ir pastolius, kurių likutinė vertė 6341,85 Lt, iš viso ilgalaikio turto už 7183,87 Lt, tai yra 3643,87 Lt daugiau, negu užregistruotas apskaitos dokumentais pagrįstas įsiskolinimas, taip iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3643,87 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. M. 2007-09-17 įsakymas patvirtina, kad nuo 2007-09-17 ir visą D. M. nedarbingumo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė D. T. paskirta laikinai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas. Įsakymas yra be registracijos numerio, tačiau patvirtintas parašu ir spaudu, todėl jis laikytinas juridinę reikšmę turinčiu dokumentu, kuriuo D. T. buvo suteikti įgaliojimai valdyti bendrovės turtą. D. T. 2007-09-24 priėmimo – perdavimo aktu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. K. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. pasinaudojo įsakymu jai suteiktais įgaliojimais. Turto perdavimo momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskelbtas bankrotas (Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-03 nutartimi iškelta bankroto byla), direktorė D. M. buvo tik laikinai nedarbinga (atleista 2007-09-28), todėl teismas neteisingai nurodo, jog D. T. buvo vienintelė darbuotoja. Byloje nėra duomenų, kad S. K. 2007 m. būtų nuteistas už apgaulingą šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Specialisto 2008-12-29 išvadoje Nr. 5-3/106 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad pagal 2007-09-24 priėmimo – perdavimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama administratorės D. T., pagrindė seifo ir pastolių perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7183,87 Lt, t. y. 3643,87 Lt daugiau, negu buvo užregistruotas apskaitos dokumentais pagrįstas įsiskolinimas. Kaltinamoji D. T. parodė, kad jokių įmonės buhalterinių dokumentų ji netvarkė ir jų nematė, bendrovės akcininkas V. G. liepė pasirašyti seifo ir pastolių perdavimo – priėmimo akte, o ji pasirašė, vykdydama akcininko nurodymą ir neįtardama nieko blogo. Prokurorės nuomone, pasirašydama turto perdavimo aktą, kaltinamoji suvokė, kad atlieka neteisėtus veiksmus, perduoda turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos padengimui, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų nematė. D. T. nesiekė žalingų pasekmių – iššvaistyti bendrovės turtą, tačiau vykdydama neteisėtus akcininko nurodymus, sąmoningai leido joms kilti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo neteisėtai perduotas ir bendrovei padaryta žala, todėl D. T. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti kaip svetimo turto iššvaistymas. Prokurorės teigimu, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad teismas netinkamai įvertino esančius byloje įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: D. T. pripažinti kalta pagal BK 184 str. 1 d. ir paskirti jai 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas advokatas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliacinio skundo teiginys, jog teismas netinkamai įvertino esančius byloje įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, visiškai nepagrįstas. Priešingai nei teigia prokurorė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, atskleidė BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo esmę, teisingai aiškino šio nusikaltimo sudėties požymius, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad D. T. nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo veikoje turi būti nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir tuo pagrindu padaryta išvada dėl būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo D. T. veikoje bei jos motyvacija. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. T. nebuvo BK 184 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius. Svetimo turto iššvaistymo subjektu gali būti fizinis asmuo, kuriam savininkas ar teisėtas turto valdytojas juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu perdavė turtą ar turtinę teisę ir suteikė tam tikrus įgaliojimus, t. y. turtas buvo kaltininkui patikėtas ar buvęs jo žinioje. Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas arba tam tikros turtinės teisės, kurių atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo, kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais to turto atžvilgiu. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintajai kokių nors juridinę reikšmę turinčių dokumentų pagrindu ar kitokiu civilinėje teisėje nustatytu būdu būtų buvęs perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir suteikti tam tikri įgaliojimai to turto atžvilgiu, t. y. turtas jai būtų buvęs patikėtas ar buvęs jos žinioje. Prokurorė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės D. M. 2007-09-17 įsakymas, kuriuo nuo 2007-09-17 ir visą D. M. nedarbingumo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė D. T. paskirta laikinai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, laikytinas juridinę reikšmę turinčiu dokumentu, kuriuo D. T. buvo suteikti įgaliojimai valdyti bendrovės turtą. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl minėto įsakymo, jo teisinės galios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytu vertinimu, kad minėto įsakymo negalima laikyti dokumentu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo perduotas D. T. ir jai buvo suteikti specialūs įgaliojimai to turto atžvilgiu, to nėra niekur nurodyta ar aptarta, vien tai, kad D. T. buvo paskirta laikinai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, savaime nesuponuoja specialių įgaliojimų turto atžvilgiu suteikimo. Byloje nėra jokių duomenų, ar D. M. apskritai galėjo skirti bendrovės administratorę laikinai eiti direktorės pareigas, kad D. T. būtų išreiškusi sutikimą vykdyti bendrovės direktorės funkcijas. Bylos duomenys kaip tik liudija, kad D. T. ir toliau atliko bendrovės administratorės funkcijas, jai jokie direktorės įgaliojimai nebuvo suteikti, ji direktorės funkcijų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, apskritai nėra pagrindo laikyti, kad D. T. buvo juridiškai tinkamai paskirta laikinai eiti bendrovės direktorės pareigas, jau nekalbant apie bendrovės turto jai perdavimą ir specialių įgaliojimų to turto atžvilgiu suteikimą. Tai, kad D. T. pasirašė 2007-09-24 priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo neva perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. K., absoliučiai nereiškia, kad, kaip teigia prokurorė, ji pasinaudojo 2007-09-17 įsakymu jai suteiktais įgaliojimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad „kyla pagrįstų abejonių, ar D. T., nebūdama nei materialiai atsakinga, nei tinkamu juridiniu pagrindu paskirta bendrovės direktore, turėjo teisę pasirašyti priėmimo – perdavimo akte ir ar jame esantis jos parašas galėjo sukelti teisines pasekmes“. Šio priėmimo – perdavimo akto sudarymo aplinkybės ir teisinės pasekmės yra išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje. Jau vien dėl to, kad, kaip minėta, D. T. nebuvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir jai nebuvo suteikti teisiškai apibrėžti įgaliojimai to turto atžvilgiu, ji negalėjo jo kažkam ir perleisti. D. T. nepatikėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, taip pat jai neturėjus šio turto savo žinioje, negalimas ir turto iššvaistymas, ir baudžiamoji atsakomybė už jį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti prokurorės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Būtent D. T. pareikštas kaltinimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog išteisintoji D. T. neatliko jokių veiksmų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.