Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-04-06 · Administracinė byla Nr. A-143-53-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-06
Bylos Nr.
A-143-53-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virgilijus Valančius
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Pareiškėjas
D. G., L. G., M. G., R. J., V. P., A. P., A. R., D. R.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apygardos teismui
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 53/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 75; 77 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant atsakovo atstovui Virginijui Varnaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. G., L. G., M. G., R. J., V. P., A. P., A. R. ir D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos teismui dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai D. G., L. G., M. G., R. J., V. P., A. P., A. R. ir D. R. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (T 1, b. l. 2 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, apeliantas), neišmokėtą atlyginimą: D. G. – 198 488,46 Lt, L. G. – 75 390,38 Lt, M. G. – 73 473,50 Lt, R. J. – 200 001,41 Lt, V. P. – 51 173,76 Lt, A. P. – 128 005,38 Lt, A. R. – 97 888,60 Lt, D. R. – 74 602,91 Lt, o taip pat įpareigoti atsakovą nuo skundo padavimo dienos mokėti ne mažesnį atlyginimą, negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 666) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 689).

Pareiškėjai nurodė, kad jie eina Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. vasario 3 d. priimtu įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros darbuotojų, valstybinių arbitrų bei Valstybės kontrolės departamento darbuotojų tarnybinių atlyginimų“, be kita ko, buvo nustatyta, jog iki bus patikslinti atitinkami įstatymai, Lietuvos Respublikos teismų teisėjų atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689, be kita ko, buvo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka Lietuvos Respublikos teismų teisėjams, inter alia apygardų teismų teisėjams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666, be kita ko, buvo patvirtinti teisėjų tarnybiniai atlyginimai, taip pat nustatyti teisėjų tarnybinių atlyginimų priedai už ištarnautą laiką, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 buvo nutarta 2,5 karto padidinti neviršijant darbo užmokesčio fondo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytus tarnybinius atlyginimus (koeficientus) atitinkamų teismų pirmininkams, skyrių pirmininkams ir teisėjams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1494), nurodžius, kad atsižvelgiama į sudėtingą ekonominę bei finansinę būklę, buvo iš dalies pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 689 taip, kad šiuo nutarimu nustatyti tarnybiniai atlyginimai (koeficientai) sumažinti (nustatyta, kad taikant koeficientą „1,75“ (vietoje buvusio koeficiento „2,5“) tarnybiniai atlyginimai apskaičiuojami nuo 2000 m. sausio 1 d.). Pareiškėjų nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 pažeidė jų teises ir įstatymų saugomus interesus, teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjai teigė, kad ginčo teisiniams santykiams spręsti tiesiogiai taikytina Konstitucija, kurios 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teisėjo nepriklausomumas yra užtikrinamas inter alia nustatant teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo, teisėjo asmens neliečiamumo, teisėjo socialines (materialines) garantijas. Teisėjo atlyginimo apsauga – viena iš teisėjo socialinių (materialinių) nepriklausomumo garantijų. Pareiškėjai nurodė, kad jiems einant pareigas apylinkių teismuose, iki kol jie pradėjo eiti pareigas Vilniaus apygardos teisme, galiojo tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 666, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 689. Todėl jie, būdami apylinkių teismų teisėjai, turėjo teisėtą lūkestį, kad, jiems tapus apygardos teismo teisėjais, jie turės teisę gauti paminėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytą atlyginimą. Pareiškėjai nurodė, kad pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuluotą konstitucinę doktriną, esant sunkiai valstybės ekonominei, finansinei padėčiai, jei tokia apskritai buvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo sumažinti visų institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, darbuotojų darbo užmokestį. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 atlyginimo dydį sumažino tik asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 689 1.1 ir 1.2 punktuose. Tai, pareiškėjų manymu, neabejotinai rodo, kad teisėjų atlyginimai sumažinti nesilaikant proporcingumo principo. Be to, anot pareiškėjų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1494 teisėjų atlyginimų koeficientas buvo sumažintas itin ženkliai – nuo „2,5“ iki „1,75“, t. y. net 30 procentų, o tokį ženklų teisėjų atlyginimo sumažinimą galėtų pateisinti tik esminis, t. y. beveik 1/3 dydžio, šalies ekonomikos nuosmukis, tačiau statistiniai duomenys tokio nuosmukio nepatvirtina. Pareiškėjai nurodė, jog valstybės ekonominė ir finansinė padėtis nuo 2001 m. sausio 1 d. nuolat kito – šalies ekonomika augo, todėl, jų nuomone, ekonomikos augimo ekonomine krize negalima pavadinti. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog Lietuva nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare, todėl, jų teigimu, Lietuvos padėtis visais aspektais, taigi ir ekonominiais bei finansiniais, atitiko Europos Sąjungos nariams keliamus reikalavimus, nes priešingu atveju jos priėmimas į Europos Sąjungą nebūtų galimas. Pareiškėjai teigė, kad laikinumo principas yra grubiai pažeistas, kadangi sumažinti atlyginimai jiems yra mokami iki šios dienos, net ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. rugpjūčio 29 d. priimtam Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui, kurio kai kurios nuostatos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir kurio reguliavimas nėra tinkamai pakoreguotas iki šiol.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (T 1, b. l. 138 – 154) pareiškėjų L. G., M. G., D. R. ir V. P. reikalavimus dėl neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalies priteisimo patenkino visiškai ir jiems priteisė neišmokėtas teisėjų atlyginimų dalis: L. G. – 75 390,38 Lt, M. G. – 73 473,50 Lt, D. R. – 74 602,91 Lt, V. P. – 51 173,76 Lt, o pareiškėjų D. G., R. J., A. P. ir A. R. reikalavimus dėl neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalies priteisimo patenkino iš dalies ir jiems priteisė neišmokėtas teisėjų atlyginimų dalis: D. G. – 93 962,65 Lt, R. J. – 93 908,65 Lt, A. P. – 88 678,86 Lt, A. R. – 94 246,30 Lt.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai yra/buvo Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Teismas išanalizavo ir atskleidė visuminį teisinį reguliavimą, nustačiusį/nustatantį teisėjų atlyginimus, jų apskaičiavimo tvarką, taikomą Lietuvos Respublikos apygardų teismų teisėjams, inter alia pareiškėjams – Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Teismas konstatavo, kad po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo įsigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) visiems šiame sprendime paminėtiems teisėjams – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo skyrių pirmininkams ir teisėjams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, šio teismo skyrių pirmininkams ir teisėjams, apygardų teismų pirmininkams, šių teismų skyrių pirmininkams ir teisėjams, apylinkių teismų pirmininkams ir jų pavaduotojams – turėjo ir turi būti mokamas iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo gautas (arba mokėtas kitiems tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismo teisėjams) teisėjo atlyginimas, kuriam apskaičiuoti taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 689, kaip techninėse taisyklėse, nustatyti matematinės išraiškos teisėjų atlyginimų dydžiai. Todėl pareiškėjams atlyginimai turėjo būti apskaičiuojami remiantis šiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kaip techninėmis taisyklėmis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų, ėjusių/einančių teisėjų pareigas Vilniaus apygardos teisme ilgiau negu trejus metus iki skundo padavimo dienos (2007 m. spalio 11 d.) – D. G., R. J., A. P., A. R., atžvilgiu taikys Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (to prašė ir atsakovas atsiliepime į skundą), taip pat DK 298 straipsnį, nustatantį, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisėjo statusas nėra tapatus darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusui, o teisėjo atlyginimas, kaip teisėjo nepriklausomumo socialinė (materialinė) garantija – darbuotojo darbo užmokesčiui, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjų nepriklausomumo garantijų gynimas yra pakankamas priteisiant jiems neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį už trejus metus, o, be to, įpareigojant mokėti teisėjų atlyginimus į ateitį, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689, kaip techninėmis taisyklėmis. Teismas nurodė, kad yra priteisiamos neišmokėtos teisėjų atlyginimų dalys, todėl jos priteisiamos su mokesčiais, kuriuos turės išskaičiuoti Lietuvos valstybė.

III.

Pareiškėjai pareiškimu (T 1, b. l. 158 – 159) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priimti papildomą sprendimą išnagrinėtoje byloje dėl jų reikalavimo įpareigoti atsakovą nuo skundo padavimo dienos mokėti ne mažesnį atlyginimą, negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689, nurodant teismo išvadą rezoliucinėje sprendimo dalyje, taip pat priimti papildomą sprendimą išnagrinėtoje byloje, nurodant laikotarpį, už kurį jiems priteistos neišmokėto atlyginimo sumos, bei ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, nurodant atsakovą, iš kurio jiems priteistos neišmokėtos atlyginimų sumos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 95 str. 1 d. 1, 2 p., 94 str. 2 d.).

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. papildomu sprendimu (T 1, b. l. 173 – 176) nusprendė priimti papildomą sprendimą ir ištaisyti rašymo apsirikimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip:

„1. Pareiškėjų – L. G., M. G., D. R. ir V. P. reikalavimai dėl neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalies priteisimo patenkinami visiškai ir jiems iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisiamos neišmokėtos teisėjų atlyginimų dalys (su mokesčiais (gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokomis), kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje): L. G. nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. – 75 390,38 Lt (septyniasdešimt penki tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt litų ir trisdešimt aštuoni centai), M. G. nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. – 73 473,50 Lt (septyniasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys litai ir penkiasdešimt centų), D. R. nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. – 74 602,91 Lt (septyniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai du litai ir devyniasdešimt vienas centas), V. P. nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. – 51 173,76 Lt (penkiasdešimt vienas tūkstantis šimtas septyniasdešimt trys litai ir septyniasdešimt šeši centai).

2. Pareiškėjų – D. G., R. J., A. P., A. R. reikalavimai dėl neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalies priteisimo tenkinami iš dalies ir jiems iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisiamos neišmokėtos teisėjų atlyginimų dalys (su mokesčiais (gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokomis), kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje): D. G. nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. – 93 962,65 Lt (devyniasdešimt trys tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt du litai ir šešiasdešimt penki centai), R. J. nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. – 93 908,65 Lt (devyniasdešimt trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoni litai ir šešiasdešimt penki centai), A. P. nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2007 m. birželio mėn. – 88 678,86 Lt (aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt aštuoni litai ir aštuoniasdešimt šeši centai), A. R. nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2007 m. rugpjūčio mėn. – 94 246,30 Lt (devyniasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt šeši litai ir trisdešimt centų).

3. Įpareigoti Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų skundo padavimo dienos, t. y. nuo 2007 m. spalio 11 d., mokėti pareiškėjams, išskyrus D. G., kuri nuo 2007 m. spalio 15 d. yra Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, teisėjų atlyginimus, kurių apskaičiavimui taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ nustatyti matematinės išraiškos teisėjų atlyginimų dydžiai.“

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, jog po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo įsigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) visiems šiame sprendime paminėtiems teisėjams – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo skyrių pirmininkams ir teisėjams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, šio teismo skyrių pirmininkams ir teisėjams, apygardų teismų pirmininkams, šių teismų skyrių pirmininkams ir teisėjams, apylinkių teismų pirmininkams ir jų pavaduotojams – turėjo ir turi būti mokamas iki Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo ir taikymo gautas (arba mokėtas kitiems tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismo teisėjams) teisėjo atlyginimas, kuriam apskaičiuoti taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 689, kaip techninėse taisyklėse, nustatyti matematinės išraiškos teisėjų atlyginimų dydžiai. Šioje sprendimo dalyje taip pat išnagrinėti visi reikalavimai, dėl kurių proceso dalyviai pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje, išdėstant patenkintų reikalavimų turinį, nenurodytas įpareigojimas Lietuvos Respublikai mokėti pareiškėjams, išskyrus D. G., kuri nuo 2007 m. spalio 15 d. yra Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, teisėjų atlyginimus, kurių apskaičiavimui taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 689, kaip techninėse taisyklėse, nustatyti matematinės išraiškos teisėjų atlyginimų dydžiai, nenurodyti laikotarpiai, už kuriuos pareiškėjams – L. G., M. G., D. R. ir V. P. priteistos neišmokėtų atlyginimų sumos, taip pat nenurodyta administracinės bylos proceso šalis, iš kurios pareiškėjams priteistos neišmokėtos teisėjų atlyginimų dalys.

V.

Atsakovas apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 192 – 193) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas, papildomo sprendimo 3 punktu įpareigodamas Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų skundo padavimo dienos mokėti jiems atlyginimus, kuriems apskaičiuoti taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarime Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarime Nr. 689 nustatyti matematinės išraiškos teisėjų atlyginimų dydžiai, sudaro galimybę realizuoti teisę į ateitį. Pažymi, kad teismas, spręsdamas individualų ginčą, tokios teisės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (pvz., 2009-11-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143 – 1039/2009) pasisakė, kad teisėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą nuo skundo padavimo dienos mokėti jiems ne mažesnį atlyginimą, negu nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 (t. y. iki 1999-12-31 nustatyto atlyginimo dydžio) darbo užmokestį, negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais.

Šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo kitaip, negu ankstesnėse bylose, aiškinti tokioje teisinėje situacijoje taikytinas materialinės teisės normas (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas tokį pareiškėjų reikalavimą, netinkamai pritaikė materialinės teisė normas. Tai yra pagrindas panaikinti šį (papildomą) teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Atsižvelgdama į aukščiau pateiktus argumentus, kolegija pripažįsta šioje apeliacinėje byloje aptariamą pareiškėjų reikalavimą nepagrįstu ir atmeta skundą nurodyto reikalavimo apimtimi kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendži a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą panaikinti ir pareiškėjų D. G., L. G., M. G., R. J., V. P., A. P., A. R. ir D. R. skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nuo skundo padavimo dienos mokėti ne mažesnį atlyginimą, negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasVirgilijus ValančiusSkirgailė Žalimienė