- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- N-143-129-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutarties A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnas 2006 m. birželio 10 d. A. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2006 m. gegužės 28 d. 21.45 val. Panevėžyje, F. Vaitkaus g. 6, vairuodamas automobilį ,,Mazda 323“, (duomenys neskelbtini), manevruodamas kiemo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovintį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, apgadinti abu automobiliai. A. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 171, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2006 m. birželio 19 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 30, 33 straipsniais, A. N. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 160 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, o subendrinus paskirta galutinė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.
Šalies argumentai
A. N. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. birželio 19 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
A. N. nurodė, kad paminėtą automobilį tvarkingai pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau į namus atėjęs policijos pareigūnas pareiškė, jog manevruodamas automobilį apgadino šalia stovėjusį kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. A. N. teigė, jog neapgadino nei vieno automobilio, o apkaltintas siekiant materialinės naudos. Jokie dokumentai dėl automobilių apgadinimo nesurašyti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2006 m. birželio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad A. N., vairuodamas automobilį ir statydamas jį aikštelėje, nebuvo pakankamai atsargus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. A. N. pažeidė KET 53 ir 171 punktus, padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. A. N. paaiškinimai nenuoseklūs, nes iš pradžių pripažinęs padarytą teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjęsis vėliau tai neigė. A. N. paaiškinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas taip pat nustatė, kad A. N. nepasiliko įvykio vietoje ir nepranešė apie įvykį policijai, todėl jis pažeidė KET 269 punktą, jo veiksmai atitiko ATPK 130 straipsnio 1 dalį. A. N. paaiškinimai, jog jis nepastebėjo, kad būtų kliudęs automobilį, paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti ir bylą nutraukti. Atsižvelgęs į ankstesnius A. N. padarytus pažeidimus, teismas konstatavo, kad jam pagrįstai skirta nuobauda, atitinkanti sankcijos vidurkį – griežtesnės nuobaudos rūšies minimumas.
II.
A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo posėdyje nedalyvavo liudytojas J. M.
2. Teismo posėdžio metu iškilo ginčas dėl automobilio raktelių buvimo vietos, todėl ši aplinkybė turi būti išsiaiškinta.
3. Teismas objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad:
pagal ATPK 297 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą eismo įvykio dieną (2006-05-28) buvo apklausti šį įvykį matęs J. M. ir apeliantas, kurie nurodė šio įvykio aplinkybes taip, kaip tai yra konstatuota minėtame protokole. Šioje medžiagoje yra A. N. pasirašyta nurodyto eismo įvykio schema, kurioje taip pat atvaizduotas šis įvykis ir nurodyti abiejų įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, būdingi minėtame protokole užfiksuotam susidūrimui. Teismo posėdžių metu A. N. neigė nurodyto automobilių susidūrimo faktą, tačiau jokių įrodymų, galinčių paneigti išvardintus pirminius įrodymus, nepateikė ir nenurodė. Pažymėtina, kad (kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų) nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas neprašė teismo apklausti minėtą J. M. liudytoju.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti.