Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.12.2.1; 2.12.2.8.

2026 m. balandžio 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 38 MGL (1900 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones - 2 metų laikotarpiui bei turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonės - automobilio „Opel Signum“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000 Eur, 2019 m. vasario 27 d. baudą sumokėjo, 2020 m. spalio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus specialiosios teisės sustabdymo terminui, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. M. 2026 m. kovo 20 d. apie 22:15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo pas buvusią žmoną, iš jos išėjo, kvietėsi taksi, bet taksi nebuvo, įsėdo į savo automobilį, kuris stovėjo kieme. Pas buvusią žmoną buvo atvykęs jam priklausančiu automobiliu „BMW“. Būdamas pas buvusių sutuoktinę vartojo savo atsivežtą alkoholį, suvartojo beveik visą 0,7 litro viskio butelį. Išėjęs į lauką jautėsi, kad neblaivus, buvo šalta. Pirmas jo ketinimas įsėdus į automobilį buvo palaukti, įsėdęs dar vartojo alkoholį, nes negalvojo, kad važiuos. Kas vyko toliau nepilnai prisimena. Atsimena, kad vairavo automobilį, ir kada išdaužė langą, ir policijos pareigūnai jį kėlė. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi. Alkoholio vartoti jis neturi kada laiko, nes daug dirba, išvažiuoja į darbą 7.30 val., o į namus grįžta apie 19 val. Savo vaikui moka alimentus, po 503 Eur per mėnesį. Per tą laiką daug permąstė ir padarė išvadas, kad daugiau taip nebesielgs.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamojo M. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

kaltinamasis M. M. apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. kovo 20 d. pas savo buvusią žmoną vartojo alkoholinius gėrimus, po to su taksi turėjo važiuoti namo, tačiau kodėl išvažiavo savo automobiliu „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinti negali nes dėl buvusio girtumo neprisimena. Prisimena, kad išėjęs iš buvusios žmonos namų kvietė taksi, jam sakė, kad šiuo metu nėra laisvų automobilių, tada nuėjo atsisėsti į savo automobilį, dar išsinešė turėto viskio butelį, kurį automobilyje dar gėrė. Neprisimena, kaip vairavo automobilį ir kur nuvažiavo, taip pat neprisimena, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, bet to neneigia ir supranta, kad taip tikrai galėjo būti, nes jis buvo stipriai neblaivus. Realiai jis jau prisimena nuo tos vietos, kai pareigūnai tikrino jo blaivumą. Gali pasakyti, kad kažkur 2020 metais, jo atžvilgiu taip pat buvo baudžiamoji byla dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus. Jis supranta, kad taip elgtis negalima, tiesiog turbūt jau buvo per girtas ir nebegalėjo mąstyti ir dėl to išvažiavo savo automobiliu. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ( b. l. 122-125);

2026 m. kovo 21 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. kovo 20 d. apie 22.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) Nr., pažymėtu namu M. M. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam pirmu tikrinimu 22.51 val., nustatytas 2,80 promilės, o antruoju tikrinimu 23.12 val., nustatytas 2,99 promilės neblaivumas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas lengvasis automobilis kartu su užvedimo rakteliu, kurie išgabenti į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-11);

2026 m. kovo 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matome arčiau važiuojamosios kelio dalies viduriu stovinti tamsios spalvos „BMW“ markės automobilį ant kurio priekio ir galo pritvirtinti tai transporto priemonei išduoti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Apžiūrimas automobilis, matomi išoriniai kėbulo defektai: įbrėžtas priekinis bamperis, įskilusios radiatoriaus grotelės ir išdaužtas priekinis, kairės pusės durelių stiklas. Apžiūrint vidų ant priekinės keleivio sėdynės matomas alkoholinių gėrimų butelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ kuris nugertas. Daugiau nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptinkame, apžiūros metu paimtas lengvasis automobilis kartu su užvedimo rakteliu, kuris užplombuotas POLICIJA Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nufotografuotas ir išgabentas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 18-20, 21-41);

2026 m. kovo 21 d. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. kovo 20 d., dirbant (duomenys neskelbtini) m., kartu su Šiaulių AVPK, (duomenys neskelbtini) r. PK, RS vyresniuoju tyrėju D. D. – A. tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 22.15 val., iš Šiaulių AVPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nurodytoje gatvėje automobilis „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini). Pranešėja pravažiuojanti nelaukia vietoje, mano, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas gatvėje (arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio) stovintis lengvasis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo užvestas ir priėjus prie transporto priemonės pastebėta, kad vairuotojo vietoje sėdi vyriškos lyties asmuo (daugiau asmenų automobilyje nebuvo) apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris į aplinką nereagavo. Pabandžius atidaryti automobilio dureles nustatyta, kad visos jos buvo užrakintos į automobilį patekti galimybės nebuvo todėl fizinės jėgos pagalba jis buvo judinimas, tačiau vairuotojo vietoje sėdintis asmuo į tai neragavo. Kaip vėliau nustatyta automobilyje sėdėjo jo savininkas M. M., todėl buvo mėginta tel. susisiekti su jo buvusia žmona pasiteiravimui dėl atsarginių automobilio raktelių, tačiau telefonu niekas neatsiliepė. Buvo priimtas sprendimas pasinaudojant teleskopine lazda išdaužti priekinį keleivio pusės durelių stiklą, nes kito būdų patekti į automobilį nebuvo. Asmens buvo pasiteirauta, ar šis supranta, kas yra įvykę ir šis sugebėjo pasakyti tik, kad iš (duomenys neskelbtini) miesto važiavo namų link, o kur buvo nenurodė. Jam buvo paaiškinta, kad turima duomenų, kad jis būdamas neblaivus vairuodamas automobilį galimai atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę ir šis pasakė, kad tai prisimena, tačiau iš jo nerišlaus pasakymo buvo galima suprasti, kad po įvykusio eismo įvykio jis išlipęs nebuvo ir tiesiog užmigo už automobilio vairo. Kadangi asmuo dėl savo girtumo pastovėti negalėjo, neblaivumo nustatymo akte apibrėžtus pratimus atlikti nesugebėjo. Toliau jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026 m. birželio 8 d. ir pirmu tikrinimu 22.51 val., nustatytas 2,80 promilės, o antruoju tikrinimu 23.12 val., nustatytas 2,99 promilės neblaivumas. Apžiūrėjus M. M. automobilį buvo matyti akivaizdūs kėbulo paviršiniai sugadinimai t. y. apgadintas priekinis buferis ir radiatoriaus grotelės, o apžiūrint stovinčią transporto priemonę „BMW x5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi apgadintas užpakalinis bamperis, kurių apgadinimų vietos buvo tokiame pačiame aukštyje iš ko buvo galima daryti prielaidą, kad įvyko susidūrimas. Toliau prie mūsų priėjo „BMW x5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkas S. G., kuris nurodė, kad automobilis buvo paliktas stovėti sveikas, neapgadintas todėl minėtas sugadinimas atsirado būtent po šios transporto priemonės susidūrimo (b. l. 12-14, 15-17);

2026 m. kovo 20 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. M. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmu tikrinimu 22:51 val., buvo nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 23:12 val., buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas (b. l. 50);

2026 m. kovo 20 d. Transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad transporto priemonė „BMW 320 xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 51);

2026 m. kovo 23 d. „Emprekis“ išraše nurodyta, kad transporto priemonės „BMW 320d x drive“ vertė 10 740 Eur (b. l. 52);

2026 m. kovo 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš M. M. paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 63-66);

2026 m. kovo 25 d. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. P.-M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad eismo įvykio metu 2026 m. kovo 20 d. apie 22:15 , įtariamasis M. M. vairuodamas automobilį „BMW 320D Xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. G.. Susisiekus telefonu su apgadinto automobilio savininku S. G., jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio reikšti nepageidauja, kreipsis į draudimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 59-60).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pripažino, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo parodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie pripažįstami įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai; taigi, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad M. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo lengvąjį automobilį „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs (b. l. 77-84), turintis vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 75-75), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 73-74). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskiriant jam arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis M. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, yra dirbantis, prašė skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant pozityvių kaltinamojo pokyčių.

Nors praeityje M. M. padaryta nusikalstama veika ir charakterizuoja kaltinamąjį neigiamai, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl šios padarytos nuskalstamos veikos teistumas yra išnykęs, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, nurodydamas, kad padarė dėl to išvadas ir ateityje pažadėjo nebedaryti pažeidimų, yra dirbantis, turintis nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, nėra duomenų apie naujus jo teisės pažeidimus. Arešto bausmė M. M. skiriama pirmą kartą. Minėtų aplinkybių kontekste spręstina nesant pakankamo pagrindo teigti, jog M. M. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Nors byloje nustatyta, kad M. M. netinkamai laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, tačiau, teismo vertinimu, būtent kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Prižiūrimas probacijos specialistų, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme ir spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, kad toks jo elgesys daugiau nebepasikartotų. Svarbu pažymėti, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, taip pat dalyvavimas šviečiamosiose elgsenos keitimo programose, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir realų arešto bausmės atlikimą vėliau. Įvertinus tai, kas paminėta, taip pat vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, spręstina, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, darbinės veiklos, o paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nusikalto nakties metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, manytina, kad jo elgesiui reikalinga korekcija, kurią užtikrintų šie įpareigojimai: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šias teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi M. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (BK 68 straipsnis).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. kovo 21 d. nutarimu (b. l. 130-133) M. M. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam uždrausta naudotis sustabdymo laikotarpiu specialiąja teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, bei 2026 m. kovo 21 d. nutarimu (b. l. 134-137) skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (M. M. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nuo to momento M. M. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – 2026 m. kovo 21 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad M. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). M. M. nurodytą automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajam taikytinas automobilio „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam M. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (b. l. 126-129, 130-133, 134-137), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. M. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. kovo 20 d., 22.51 val. iki 2026 m. kovo 21 d., 13.43 val., t. y. 1 dieną (b. l. 95-99, 100-102), kas prilyginama 1 arešto parai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu; registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam M. M. buvo skirtas gynėjas, advokatas V. Strička. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 75 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nors ir dirbantis, tačiau išlaiko nepilnametį vaiką, duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka kaltinamajam gynėjas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo M. M. nėra priteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 312–313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. M. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. kovo 20 d., 22.51 val. iki 2026 m. kovo 21 d., 13.43 val., t. y. 1 (vieną) dieną, kas prilyginama 1 (vienai) arešto parai ir laikyti, kad jis yra įvykdęs 1 (vieną) arešto parą ir neatlikta bausmės dalis yra 49 (keturiasdešimt devynios) arešto paros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

- tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2026 m. kovo 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „BMW 320d xdrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu; registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), paimtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026-03-21 nutarimu skirti kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, – perduoti AB „Regitra“;

Proceso išlaidų už kaltinamajam M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.