- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- ATP-29-354/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria A. B. skundas netenkintas ir patikslinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarime nurodyta A. B. pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, išbraukiant žodžius „kelio danga“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2016 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu, patikslintu Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur dydžio bauda už tai, jog jis 2016 m. liepos 15 d., apie 08.33 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., 1 km, vairuodamas transporto priemonę „MAN TGA 18.410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje į dešinę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta vairuojama transporto priemonė, kelio aptvėrimas (atitvaras). Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 127 punktus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį; panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. Š. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu jam skirtą 28 Eur administracinę nuobaudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Skunde A. B. nurodo, kad iš pateiktų tachografo ir krovinio važtaraščių duomenų matyti, kad tokiu ir net keliais km/h didesniu greičiu, su tokiu pat bitumo kroviniu ir toje kelio atkarpoje važiavo šešis kartus ir tik šeštą kartą įvyko eismo įvykis. A. B. nuomone, tai rodo, kad ne greitis ir ne kiti nereikšmingi jam inkriminuojami KET pažeidimai buvo eismo įvykio priežastis, o techninis transporto priemonės gedimas, kuris nepriklauso nuo vairuotojo veiksmų, tad atsižvelgiant į tai, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. B. pažymi, kad rašytinius įrodymus surinko pats ir pateikė teismui, nors tai privalėjo padaryti administracinį teisės pažeidimo protokolą surašęs ar administracinę teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas.
A. B. teigimu, transporto priemonės virtimo priežastys galėjo būti įvairios ir nepriklausančios nuo vairuotojo veiksmų. A. B. nurodo, kad jo atveju nesuveikė WABCO sistema, ir tai patvirtina aplinkybė, kad eismo įvykio vietoje nebuvo puspriekabės ratų čiuožimo žymių. A. B. mano, kad prieš nagrinėjant šią administracinę bylą, pareigūnas turėjo kreiptis į eismo įvykių ekspertą, kuris ir būtų nustatęs eismo įvykio priežastis. A. B. vertinimu, neaišku, kodėl po eismo įvykio transporto priemonė nebuvo saugoma ir atliekama ekspertizė.
Dėl savo pirminio paaiškinimo A. B. pažymi, kad teismas privalėjo pripažinti tokį paaiškinimą neturinčiu jokios juridinės reikšmės, nes šis paaiškinimas padarytas asmens, kuris patyrė sunkią galvos smegenų traumą su kaktikaulio lūžimu, t. y. esančio sunkioje sveikatos būsenoje ir negalinčio suvokti savo veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo palikti galioti 2016 m. gruodžio 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą, nes Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes transporto priemonė apsivertė ne dėl to, kad jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, t. y. jam inkriminuotų KET 9 ir 127 punktų pažeidimų, o dėl to, kad nesuveikė WABCO sistema. Be to, A. B. manymu, virtimo priežasties nustatymui turėjo būti paskirta ekspertizė.
A. B. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. B. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, apsivertė ir apgadino kelio aptvėrimus, taip pažeisdamas KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, negalima. Nors A. B. pirminiame paaiškinime savo kaltę pripažino, tačiau vėliau savo pirminius parodymus paneigė, pateikdamas dokumentus, pagrindžiančius jo sunkią sveikatos būklę po įvykio (66–69 b. l.), kai buvo iš jo paimtas paaiškinimas. Be to, šiuo aspektu būtina pažymėti, kad vien tik asmens prisipažinimas, nesant kitų jo kaltę patvirtinančių duomenų, nėra ir negali būti pakankamas tam, kad jis būtų pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija – asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą tik tuomet, kai jo kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, o asmens kaltė gali būti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju A. B. tvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl techninių priežasčių – nesuveikė WABCO sistema. A. B., remdamasis pateiktais dokumentais, skunde pažymėjo, kad anksčiau ne vieną kartą važiavo tuo pačiu keliu, su panašaus dydžio kroviniu, panašiu greičiu (40–50, 61 b. l.), ir toje kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, neapsivertė. Ši A. B. versija bylos duomenimis nėra paneigta, o kitų duomenų, patvirtinančių, kad įvyko eismo įvykis dėl nepasirinkto saugaus greičio vežant krovinį, byloje nėra. Pašalinti kilusių neaiškumų dėl eismo įvykio priežasties (vairuotojo padaryti KET pažeidimai ar techniškai netvarkinga transporto priemonė) šiuo metu nėra galimybės, atsižvelgiant į nuo įvykio praėjusį ilgą laikotarpį. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesurinko pakankamų įrodymų, kuriuos ištyrus ir įvertinus, galima būtų konstatuoti, kad A. B. veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį A. B. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.