Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, kaltinamajam R. K., kaltinamojo gynėjai advokatei Vilijai Gražulytei, nukentėjusiajam A. K., nukentėjusiajai V. K., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Renatai Narbutienei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014-05-25, popietės metu, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, mažamečiui sūnui A. K. (gim. 2002 m.) sudavė ne mažiau keturių smūgių diržu į sėdmenis, rankomis tampė už kairės ausies, šiais savo veiksmais mažamečiui A. K. sukeldamas fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog įvykis buvo 2014 m. gegužės 25 dieną, sekmadienio popietę. Jų šeimoje yra nusistovėjusi tvarka, jog šeštadieniais tiek tėvai, tiek vaikai tvarko namus. A. buvo paskirtos tam tikros pareigos, kurių jis iki sekmadienio popietės nepadarė, atsikalbinėjo, neatliko kas jam priklausė. Sekmadienį, būdamas svetainėje jis girdėjo pokalbį tarp A. ir jo sesers. A. pokalbio metu pradėjo įžeidinėti seserį ir netinkamai ją vadinti. Kadangi A. buvo perspėtas keletą kartų dėl to, kad nesitvarkė, jam, t.y. R. K. paprasčiausiai trūko kantrybė. Jis nuėjo į virtuvę ir paėmęs už ausies nusivedė A. į kambarį, paguldė ant sofos, nusiėmė diržą ir sudavė diržu kokius tris – keturis kartus. Kiek pamena, per drabužius. Vaikas priešinosi ir sakė, kad viską padarys. Jis A. paklausė, ar suprato, už ką gavo diržu, ir šis paaiškino, kad už tai, jog nesitvarkė, dar pridūrė, kad ir netinkamai kalbėjo su seserimi. Apie žymes žino iš nuotraukų, vėliau žymių neliko. Taip viskas ir baigėsi. Jis išėjo iš kambario. A. nuėjo tvarkytis. Jo poelgis buvo impulsyvus, tai galėjo įvykti dėl to, kad per mažai kalbasi su sūnumi. Pasinaudojo netinkamomis priemonėmis, savo poelgį vertina neigiamai. Dabar santykiai su sūnumi yra normalūs, geri. Sūnus vengia kalbėti šia tema. Su sūnumi bendrauja vidutiniškai kartą per savaitę, būna ir kelis kartus. Vaikas gyvena su mama. Vaiko jis atsiprašė, suprato, kad jis jam atleido, kadangi ir pats jautė kaltę dėl savo elgesio. Nepamena, jog anksčiau vaiko atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą. Tas įvykis turėjo įtakos jo gyvenimui, toks elgesys buvo netinkamas, ateityje taip tikrai nesielgs.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. K. paaiškino, jog susitaikė su savo tėvu ir jeigu tai nepasikartos, tai jis atleidžia. Jo manymu tėtis turi būti ramesnis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. paaiškino, jog vaikui atleidus tėvui, ji taip pat su kaltinamuoju susitaiko.

Kaltinamojo R. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo, be visiško jo prisipažinimo, įrodyta BPK 273 straipsnio tvarka ištirtais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su tėvu R. K. sutaria gerai, tačiau pasitaikydavo atvejų kai tėvas ar mama jam ir anksčiau suduodavo ranka per sėdynę už kokius darbus jis neatsimena. 2014 gegužės mėnesio pabaigoje maždaug prieš tris savaites tai buvo sekmadienis, jis namuose adresu (duomenys neskelbtini), erzino sesę A., negražiai ją vadino. Jis nesitvarkė namuose, o kiekvieną savaitgalį jie turi pareigą susitvarkyti savo kambarius. Vakare tėtė supyko ir jis atėjo iš svetainės į virtuvę ir paėmė už kairės ausies ir nutempė į kambarį. Paėmė paguldė ant lovos, nusiėmė savo diržą ir sudavė diržu, kiek kartų neatsimena. Jam skaudėjo, pataikė kirčiais į sėdynę ir liko didelės mėlynės. Dėl įvykio papasakojo apie tai savo mamai, kai grįžo vakare. Į medikus jis ir tėvai nesikreipė. Tėvelis 2014-06-12 atsiprašė. Jis tėveliui atleido ir susitaikė. Jo sesuo nematė įvykio, bet girdėjo, kaip jis šaukė ir verkė. Santykiai su tėvais dabar yra normalūs. Anksčiau, kai buvo mažas apie 7 metų, jam yra ranka sudavęs ir tėvas ir mama, nes neklausė jų (b. l. 18).

Nukentėjusioji V. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų gegužės 25 dieną, apie 20 val. ji grįžo į namus, adresu Vilniuje, Šarmos g 7-1, ir maždaug po valandos priėjo prie jos sūnus A. ir pats papasakojo, kad tėvas R. K. jį sekmadienio dieną mušė diržu. A. parodė dešinę ausį, kuri buvo raudona, nes tėvas suko ją ir paskui kelis kartus tėvas sudavė vaikui per sėdynę diržu. A. tą dieną turėjo tvarkytis savo kambaryje, tačiau jis to nepadarė ir iš pradžių buvo atimtas telefonas, o paskui, kai jis toliau tėvo neklausė, tėvas sudavė jam kelis smūgius. Taip pat A. jai papasakojo, kad jis nervavo tėvą, o iš karto jis neprisipažino, kad erzino ir vyresniąją sesę A.. A. jai parodė ant sėdynės diržo raudonas žymes ir iš karto jai neleido fotografuoti. Jai buvo didelis šokas, kadangi anksčiau taip vaiko niekas nemušė. Tėvas anksčiau yra sudavęs, bet ne diržu ir ne taip smarkiai. 2014-05-26, kai vaikas vakare užmigo, ji nufotografavo ir parašė 2014-06-27 vaiko teisių apsaugos tarnybai apie įvykį. Apie tai, kad parašė pranešimą ji pasakė vyrui tik penktadienį, o kokie toliau veiksmai ir kad ji su A. buvo pakviesti į Vaiko teisių skyrių apklausai, nesakė. Į medikus nesikreipė, taip pat nenori kreiptis į teismo medicinos ekspertizę, kadangi vaikas A. yra labai jautrus ir jau po Vaiko teisių apklausos labai jautriai reaguoja į vykstančius procesus, ne tik namuose. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pažadėjo, kad turės galimybę gauti psichologo konsultaciją. Ar tėvas su vaiku susitaikė, ar tėvas atsiprašė, nežino, kadangi šeimoje krizė ir jie mažai kalbasi. Vyras jai aiškino, kad A. pats prisiprašė ir tikrai nusipelnė bausmės. A. apie įvykį nenori prisiminti, kadangi jam labai skaudėjo ir tuo metu buvusi sesuo A. jo negynė. A. jai pasakojo panašiai kaip tėvas, kad A. nusipelnė bausmės, nes jis erzino tėvą ir ją (b. l. 11). Papildomos apklausos metu V. K. parodė, kad 2014 birželio 09 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyras R. K. pasakė, kad eis pas tyrėją į apklausą ir jai paklausus ar jis atsiprašė sūnaus, jis pasakė, kad ne - neatsiprašė. 2014 birželio pabaigoje vyras jai pasakė, kad jis susimovė ir daugiau kol vyksta byla, taip nedarys. Jis minėjo, kad jiems reikalinga nueiti pas psichologą. Vyras norėjo eiti todėl, kad galėtų lengviau bendrauti su vaikais po skyrybų. Ji siūlė teisme taikos sutartimi nustatyti bendravimą su vaikais, o vyras tuo metu nutylėjo. 2014-06-29 ji kalbėjo vėl su vyru apie skyrybas ir vaikus šiems nedalyvaujant. 2014-07-05, būnant pas dukrą A. kambaryje, kur buvo ir sūnus A., atėjo vyras ir liepė prie vaikų pasakyti, ar ne nuo jos priklauso, ar tėvas bus teisiamas. Ji pasakė, kad tai yra suaugusiųjų reikalas ir prašė vyro prie vaikų to nekalbėti. Dukra A. aiškino, kad ji girdi skirtingus dalykus ir, kad jie su broliu yra pasimetę ir nesupranta, kas yra teisus. Ji mano, kad vyras pasikeitė po įvykio ir pradėjo perdėtai artimai bendrauti su A.. Jie kartu su A. šeštadienį važiavo su dviračiais kažkur į miestą pasivažinėti. A. norėjo eiti į kiną, jis kalbino ir ją, bet ji siūlė eiti antradienį, nes tą dieną ji turi nuolaidą (duomenys neskelbtini) kino teatre, o tėvas sutiko ir sekmadienį nueiti į kiną, tačiau vėliau persigalvojo ir ji su sūnumi vakare nuėjo į Dainų šventę. Nuo 2014-06-25 ji su sūnumi A. nuėjo du kartus kviečiant psichologei į konsultaciją pagal projektą „Atsigręžk į vaikus“. A. po pirmo pokalbio buvo labai liūdnas. Jis nenori apie buvusį įvykį kalbėti. Ar jau fizinės žymės yra išnykusios, paskutiniu metu ji nežiūrėjo. Paskutinių pokalbių metu vyras konstatavo, kad jis vaiko atsiprašė dėl buvusio įvykio. Dėl bylos baigties ji persigalvojo ir taikytis nenori. Jaučia paskutiniu metu dėl savęs ir vaikų spaudimą iš vyro pusės (b. l. 14). Be to, papildomai apklausiama liudytoja parodė, kad 2014-05-26 ji fotoaparatu „Pentax Optio E90“ sekančią dieną po įvykio padarė penkias nuotraukas su jo sužalojamais ant sėdynės ir penkta nuotrauka buvo su sūnaus veidu. Vėliau iš fotoaparato korteles perkėlė nuotraukas į stacionarų šeimos kompiuterį ir iš fotoaparato kortelės nuotraukas ištrynė. Tai buvo įprastas veiksmas. Kortelėje liko pirma bandomoji nuotrauka, kurioje vaiko atvaizdo nėra. Iš kompiuterio savo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė nuotraukas sau į darbo paštą (duomenys neskelbtini). Iš pastarojo pašto ir nusiuntė Vaiko teisių tarnybai nuotraukas su pranešimu apie įvykį. Pagal tyrėjos J. S. prašymą buvo atsiųstos nuotraukos prie bylos 18-1-00802-14 ir tyrėjai elektroniniu paštu iš darbo pašto, ir vėliau iš savo išmanaus telefono „HUAWEI“. Stacionariame kompiuteryje nuotraukos jau ištrintos, tačiau tai padarė ne ji. Kas tai padarė, ji nežino. 2014-07-13 nuotraukų jau kompiuteryje nerado (b. l. 27).

Nepilnametė liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad maždaug prieš mėnesį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai namuose nebuvo mamos, vieną šeštadienį ar sekmadienį ji buvo namuose su tėvu R. ir broliu A.. Jos brolis A. buvo virtuvėje, jis žaidė su telefonu, o ji tuo metu gamino valgyti. Jos brolis A. vis ją erzino ir sakė, kad A. durna ar kvaila, tiksliai įvardinti negali, nes neatsimena. Jis tai kartojo keletą kartų, ir ji liepė jam patylėti. Tuo metu iš svetainės atėjo tėtė ir čiupo A. už rankos, nusivedė į A. kambarį, kuris yra antrame aukšte. Iš kambario ji girdėjo tik A. verksmą, o kas ten vyko nežino. Po kiek laiko A. atėjo ir jos atsiprašė. Pasakė, kad daugiau taip nedarys, tai yra neerzins. A. jai nesiskundė, kad jam kažką skaudėtų ir jis nepasakojo, kas vyko jo kambaryje. Vizualiai nesimatė kažkokių sužalojimų. Tėvelis yra mažai kalbantis ir jis apie tai, kas buvo A. kambaryje irgi nepasakojo ir nekalbėjo. Mama po įvykio kalbino A., kad jis pasakytų, kas įvyko tą sekmadienį. Kai buvo maža, kelis kartus yra gavusi ir ji nuo abiejų tėvų į sėdynę, nes neklausė. A. irgi, kai neklausydavo gaudavo nuo tėvų į kailį. Dabar tėvai, kai A. neklauso, o jis neklauso dažniau nei ji, jiems taiko tokias nuobaudas kaip telefono atėmimas, neleidžia dirbti kompiuteriu. Jai beveik tokių nuobaudų nereikia, kadangi jau elgiasi gerai, nelaužo jokių taisyklių namuose. Jie su broliu namuose turi pareigas savaitgalį susitvarkyti skirtą plotą, tačiau minėtą savaitgalį A. to nepadarė (b. l. 26).

Liudytoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė K. G. ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė, kad 2014 metų gegužės 27 dieną buvo gautas pranešimas į bendrą Vaiko teisių apsaugos skyriaus elektroninį paštą: vaikut@vilnius.lt iš pilietės V. K. apie tai, kad 2014-05-24-25 galimai buvo diržu tėvo sumuštas jos sūnus A. K.. Laiške ji prašė psichologinės pagalbos, kaip būtų galima sustabdyti kad nepasikartotų fizinis smurtas namuose. 2014-05-30 jai pavedimu buvo skirta nagrinėti minėtą šeimos atvejį. Ji telefonu susisiekė su pareiškėja ir susitarė dėl susitikimo su ja ir jos sūnumi A.. 2014-06-02 apie 15 val. atvyko V. K. ir jos sūnus A. pokalbiui. Vaikas pats pasakė, kad savaitgalį jam tėvas R. sudavė diržu keletą kartų per sėdynę. Vaikas iš karto teisino tėvą, kad jis suerzino tėvą ir nedarė darbų kuriuos liepė. Tai buvo užfiksuota susitikimo protokole ir jo kopija pridėta prie bylos. Vaikas buvo išklausytas motinai nedalyvaujant ir jis kalbėjo pakankamai atvirai. Vaikas pokalbio metu įvardino kaip problemą, kad pirmą kartą jį tėvas mušė diržu. Vaikas pasakojo, kad kažkada anksčiau, kai jis buvo mažas yra gavęs nuo tėvo. Viso pokalbio metu vaikas teisino tėvą, ir jautėsi dėl įvykio kaltas pats. A. ir jo motinai buvo rekomenduota kreiptis psichologinės pagalbos į psichologus, VLGN „Atsigręžk į vaikus“. Tam buvo paruoštas tarpininkavimo raštas, kadangi minėtoje institucijoje yra specialus projektas vaikams nukentėjusiems nuo smurto. Vaiko motina paaiškino, kad anksčiau, kai būdavo šalia tėvą įkarščio metu nuramindavo ir jo pyktį nukreipdavo ir neleisdavo kilti fiziniam smurtui. Tą dieną jos namuose nebuvo, ji buvo išvykusi (b.l. 21).

2014 m. birželio 2 d. Vaiko miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokole išdėstytos aplinkybės, analogiškos nurodytosioms ikiteisminio tyrimo metu apklaustos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės K. G. parodymuose (b. l. 22).

2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariatą, perduodant V. K. informaciją, kad 2014-05-25, (duomenys neskelbtini), tyčia, jos mažametį sūnų A. K. (gim. 2002 m.) diržu sumušė jo tėvas R. K., pridėtos ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos mušimo diržu žymės (b. l. 5-9).

2014 m. liepos 15 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti foto aparato „Pentax Optio E90“ atminties kortelės ir joje buvusių nukentėjusiojo A. K. sumuštos sėdynės nuotraukų apžiūros rezultatai (b. l. 28-32).

2014-08-27 specialisto išvadoje Nr. 28-14 dėl failų tyrimo nustatyta, kad failai buvo sukurti skaitmeniniu fotoaparatu „Pentax Optio E90“, kai šio fotoaparato sisteminė data buvo 2014-05-26. Išanalizavus tyrimui pateiktų failų struktūrą, informacijos, kad šie failai buvo keisti su vaizdo failų redagavimo programine įranga, neaptikta (b. l. 37- 43).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės, jog R. K. 2014-05-25, popietės metu, tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, mažamečiui sūnui A. K. (gim. 2002 m.) sudavė ne mažiau keturių smūgių diržu į sėdmenis, rankomis tampė už kairės ausies, šiais savo veiksmais mažamečiui A. K. sukeldamas fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika, teismo kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. K. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas), susitarė su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, pasirašydamas sutartį dėl žalos atlyginimo (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas), susitaikė su nukentėjusiaisiais (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 61), teisiamojo posėdžio metu neigiamai vertino savo elgesį, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog byloje yra pagrindas kaltinamąjį R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą spręstina, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės taikyti R. K. nėra pagrindo, kadangi nenustatyta, jog pastarasis iš esmės linkęs smurtauti, priešingai, manytina, jog aptariamas jo poelgis veikiau buvo išimtis ar pavienis nukrypimas nuo visuomenėje priimtinų moralės bei vaiko ugdymo normų ir vien bylos nagrinėjimas jam padarys teigiamą poveikį.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė Renata Narbutienė prašė teismo priteisti proceso išlaidas – 1200 Lt, t. y. 347,54 Eur, byloje pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Įvertinus, jog nukentėjusiųjų teisė turėti atstovą garantuojama įstatymo, teismas išlaidas už advokato pagalbą pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 dalis). Patirtos išlaidos yra proporcingos ir adekvačios, todėl jų mažinti nėra pagrindo ir jos priteistinos iš kaltinamojo R. K., kuris šiuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui bei nukentėjusiesiems susitaikius ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti R. K. ir nukentėjusiųjų A. K. bei V. K. sutartį, kuria šalys susitarė:

„1. R. K. prisipažįsta sūnaus A. K. atžvilgiu padaręs nusikalstamą veiką, kurios požymiai numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir kurios padarymu jis kaltinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-395-960/2015.

2. R. K. susitaikė su nukentėjusiais asmenimis A. K. ir V. K..

3. R. K. įsipareigoja atlyginti žalą nukentėjusiais pripažintiems A. K. ir V. K..

4. R. K. per 10 (dešimt) dienų nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-395-960/2015, įsiteisėjimo dienos sumoka: A. K. – 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, V. K. – 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.“

Priteisti iš R. K. 347,54 Eur proceso išlaidas nukentėjusiosios V. K. naudai.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.