- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- Iv-624-414/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00116-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Z. P.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Butkienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Z. P., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos 498,75 Lt žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nurodė, kad 2011 m. kovo 3 d. 17 val. 10 min. Z. P., vairuodama jai priklausančią transporto priemonę „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr. ir Garažų g., Kaune, sankryžoje įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinta šio automobilio priekinė ir galinė dešinės pusės padanga. Automobilis buvo draustas Kelių transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino Z. P. žalą 498,75 Lt, susijusią su automobilio remontu ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pareiškėjo nuomone, atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nuo reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) priteisimo atsisako ir šią bylos dalį prašo nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 27-32) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Atstovo nuomone, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliūties. Vairuotojai turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių, kurių kiti vairuotojai išvengia, todėl autoįvykį sąlygojo pačios vairuotojos veiksmai, o ne duobės buvimas. Vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra. Išreiškė nuomonę, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkei žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Z. P. prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog duobės nebuvo galima matyti, nes joje buvo vandens. Automobilis buvo apžiūrėtas tą pačią dieną.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą. Pareiškėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis („jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens“), mano, kad padarytą turtinę žalą – 498,75 Lt, kurią skaičiuojant įvertintas nusidėvėjimas (sumažinta 166,50 Lt) (b. l. 12; 15) turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2011 m. kovo 3 d. apie 17 val. 10 min. Z. P. vairuojamas ir jai nuosavybės teise priklausantis automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos pr. ir ties Garažų g., Kauno mieste, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, neaptvertą ir nepažymėtą 0.15 m. gylio, 0,90 m. pločio ir 1,70 m. ilgio duobę, taip apgadindama vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio schemos (b. l. 60), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 8), nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 9), UAB „Inchcape Motors“ PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 12) matyti, kad buvo sugadinta automobilio priekinė ir galinė dešinės pusės padanga. Automobilis buvo draustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 47), kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla (b. l. 61) apskaičiavo trečiojo suinteresuoto asmens patirtus nuostolius ir kompensavo juos, išmokėdama automobilio savininkui draudimo išmoką – 498,75 Lt (b. l. 15; 16).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos. Šio straipsnio 32 punkte, kaip viena iš savivaldybių priskirtųjų savarankiškųjų funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o būtent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojos Z. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta (b. l. 57). Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė Taikos pr. ties Garažų g., Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, buvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Liudytojai policijos pareigūnai K. M. ir V. M. nurodė, kad buvo nuvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina įvykio faktą. Atsakovo argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kelio duobė buvo baloje, taigi galimybė pastebėti kliūtį (duobę) kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta. Atsakovo nurodytos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, ginčo santykiams netaikytinos, nes jos reglamentuoja sutartinius santykius tarp draudėjo ir draudiko, tuo tarpu nagrinėjamas ginčas yra dėl regreso teisės pareiškėjo išmokėtą draudimo išmoką prisiteisti iš atsakovo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybę dėl turtinės žalos pareiškėjas sieja su jo neveikimu, t. y. teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, taip užtikrinant saugų eismą, nevykdymu. Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytą pareigą ir negali atsakyti už padarytą žalą, tačiau darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu būdama atsakinga už gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo užtikrinimą, privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo argumentai, nurodant, jog riziką už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigūnams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino Taikos prospekto tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. P. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. Pareiškėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas.
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.
Pareiškėjo pateiki minėti įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – 498,75 Lt suma (įvertintus 166,50 Lt nusidėvėjimą padangoms), išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro išlaidos, sumokėtos už automobilio remontą (b. l. 12; 15; 16). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b. l. 8, 10-11; 12; 16), todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina – 498,75 Lt žalos atlyginimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnyje reglamentuota, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog žala kildinama iš Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, nes jai teko pareiga atsakyti už 2004 m. vasario 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiūros tvarkoje neatliktus kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbus, todėl pagrįstai Kauno miesto savivaldybę atstovavo Kauno miesto savivaldybės administracija, nes dėl jos neteisėtų veiksmų atsirado žala.
Pareiškėjas skundo dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo atsiima ir šią bylos dalį prašo nutraukti (b. l. 34). Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. numatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjas, išreikšdamas savo valią, šia įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir ją realizavo, atsisakymas nuo šios skundo dalies neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, skundo dalies atsisakymo, bylos nutraukimo pasekmės pareiškėjui yra žinomos, todėl atsisakymas nuo skundo dalies priimtinas ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.). Bylą dalyje dėl šešių procentų dydžio metinių palūkanų nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl priėmus sprendimą pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atlyginti jam atstovavimo išlaidas.
Iš byloje esančių 2012 m. vasario 10 d. išrašo iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 2012/01/16 (b. l. 19), 2012 m. vasario 1 d. sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 63 (b. l. 20-24), 2012 m. vasario 13 d. adv. padėjėjo Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo (b. l. 25) ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokato padėjėjas Tadas Dumbliauskas, kuriam pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. vasario 13 d. sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą Nr. 63, t. y. ir 200 Lt už atstovavimą šioje byloje (sąskaitos 52 eilutė). Kadangi pareiškėjui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalį ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5 p. už jo teikiamas paslaugas gali būti skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 5 p.; 7 p.; 8.2 p. už skundo teismui parengimą gali būti priteistina maksimali 1 920 Lt suma (800 x 3 x 0,8 = 1920 Lt). Atsižvelgiant į maksimalų galimą priteistinos sumos dydį, suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį ir bylos sudėtingumą pareiškėjo prašoma priteisti 200 Lt suma laikytina pagrįsta. Kadangi prašomos priteisti išlaidos byloje, kurioje dalyvavo vienas atsakovas, todėl iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 200 Lt suma (ABTĮ 44 str. 2 d. ir 6 d., 45 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 3 p., 45 str. 2 d., teisėjas
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos 498,75 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni Lt, 75 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Administracinės bylos dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisimo nutraukti.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos AB „Lietuvos draudimas“ 200 Lt (du šimtai Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.