- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- A-2024-525/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00539-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. (S. Z.) skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. Z. su skundu (b. l. 7–8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 20 000 Eur neturtinę žalą.
Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vieneriems metams už tai, kad į elektros tinklą buvo įjungęs savadarbę metalinę spiralę. Pareigūnai nenustatė, kad ši spiralė priklauso jam, nereagavo į tokius jo paaiškinimus, be pagrindo surašė tarnybinį pranešimą ir todėl nepagrįstai skyrė nuobaudą. Paskirtą nuobaudą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriui, kuris dėl nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo nutarimą pripažino negaliojančiu. Dėl Marijampolės PN administracijos kaltės pareiškėjas 3 mėnesius ir 15 dienų buvo drausmės grupėje, kurioje negalėjo vaikščioti į ilgalaikius pasimatymus su žmona, dėl to su ja kilo pykčiai, buvo kilusi grėsmė vedyboms. Pažymėjo, kad prašė įstaigos administracijos papildomo pasimatymo, tačiau jam buvo atsakyta. Už neteisėtais pareigūnų veiksmais jam sukeltas kančias ir pergyvenimus, psichologinį sužlugdymą prašo priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 17–18) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu nuteistajam S. Z. nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausminę grupę vieneriems metams buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nors Departamento 2015 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LV-674 šis nutarimas dėl padaryto nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimo buvo panaikintas, tačiau išvadoje, įvertinus visą su nuobaudos skyrimu susijusią dokumentinę medžiagą, buvo padaryta išvada, kad nuteistasis padarė režimo reikalavimų pažeidimą. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodančių faktų, patvirtinančių jo skunde nurodytus teiginius, kad jį buvo siekiama palaužti, sužlugdyti psichologiškai, nenurodo ir kokias kančias patyrė, kaip tos kančios pasireiškė, be to, po pervedimo į drausmės grupę dėl pablogėjusios sveikatos jis nesikreipė nei į medikus, nei į psichologinę tarnybą. Pažymėjo, kad nuo nuobaudos paskyrimo iki jos panaikinimo, praėjo 3 mėnesiai ir 8 dienos. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 2 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per 3 mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Taigi, pareiškėjo teiginys dėl jo negalėjimo eiti į ilgalaikius pasimatymus su žmona atmestinas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (b. l. 49–53) skundą tenkino iš dalies. Priteisė S. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 15 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 143 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę vieneriems metams, už tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d. apie 01 val. 30 min. pareigūnams užėjus į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. 1 buvo pastebėta prie nuteistojo S. Z. lovos ant plytų pajungta metalinė spiralė, kuri buvo įjungta į elektros tinklą. Nutarime nurodyta, kad tuo nuteistasis pažeidė Marijampolės PN direktoriaus 2009 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 4/07-28. Pareiškėjui apskundus nutarimą Departamentui, buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir 2015 m. kovo 4 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-674 nustatyta, kad Marijampolės PN direktorius, 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu skirdamas nuobaudą nuteistajam S. Z., pažeidė nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. nutarimas nebuvo laiku užregistruotas Nutarimų ir įsakymų kopijų (išrašų) dėl nuobaudų skyrimo nuteistiesiems registracijos žurnale, neregistruota pažyma dėl pareiškėjo padaryto režimo pažeidimo, nutarime nėra nurodyta, kokios įstatymo normos nuteistasis nevykdė. Dėl padarytų procedūrinių pažeidimų buvo nutarta 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą dėl nuteistojo S. Z. nubaudimo pripažinti negaliojančiu. 2015 m. kovo 23 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-106 „Dėl nuteistojo S. Z. nuobaudos panaikinimo“ 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas buvo pripažintas netekusiu galios.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš nuobaudos, kurią aukštesnė institucija panaikino, skyrimo fakto. Nuobaudos – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausminę grupę vieneriems metams – vykdymą reglamentuoja BVK 142 straipsnis. Pabrėžta, kad drausmės grupėje nuteistųjų teisės, lyginant su paprastąja grupe, yra ribojamos (BVK 75 str.), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog perkėlus jį į drausmės grupę, jam buvo taikomi teisės aktuose nustatyti suvaržymai, apribojimai.
Pasisakydamas dėl neteisėtumo, kaip vieno iš būtinojo civilinės atsakomybės elementų, teismas nurodė, jog bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą, Marijampolės PN pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai ir tokiu būdu pažeidė nuobaudos skyrimo procedūrą, taigi atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėta, kad Departamentas tarnybinio tyrimo išvadoje, tiek ir pats atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje dėl socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko K. P. tarnybinio nusižengimo pripažino, jog šis pareigūnas nesivadovavo Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 250 punkto nuostatomis ir Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 21011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punkto reikalavimais ir padarė tarnybinį nusižengimą. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, įvertinęs administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl nepagrįstos nuobaudos paskyrimo bei jos atlikimo metu taikomų suvaržymų jautė skriaudą, nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau kita vertus, administracinėje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dėl patirtų nepatogumų, išgyvenimų pareiškėjui būtų prireikę vaistų, kad jis būtų kreipęsis į medikus, taigi dvasiniai sukrėtimai nebuvo tokie dėl kurių būtų reikalinga medicininė pagalba bei konsultavimas pas atitinkamos srities specialistus. Administracinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus paskutinį kartą kreipėsi 2014 m. liepos 22 d., o į psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų nebuvo kreipęsis per visą bausmės atlikimo laiką. Teismas taip pat pastebėjo, jog pareiškėjas drausmės grupėje buvo nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. kovo 23 d., taigi pakankamai ilgą laiką.
Teismas nusprendė, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų pareigūnų veiksmų vertintina 200 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais (kančios, pergyvenimai, psichologinis sužlugdymas), šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, laiką, į tai, kad nuobauda panaikinta ne dėl paneigtos pareiškėjo kaltės, bet tik dėl pažeistų nuobaudos skyrimo procedūrų, kad dėl jo skunde nurodytų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padaryta išvada, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas S. Z. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58–59), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priteisti jam iš Marijampolės PN 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teigia, kad dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, konstatuoto tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Departamento, jam turi būti priteista 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl Marijampolės PN neveikimo buvo suvaržyta pareiškėjo laisvė judėti, pasimatyti su artimaisiais ir šeimos nariais. Toks neveikimas prilygo kankinimui, žeminimui, buvo ne vienkartinis, tęstinio pobūdžio, dėl to pablogėjo pareiškėjo santykiai su artimaisiais, šeimos nariais. Tokiais veiksmais pažeistas ir Konstitucijos 3 straipsnis. Išgyvenimus ir depresiją pareiškėjas jaučia iki šiol. Nei į medicinos darbuotojus, nei į psichologą nesikreipė, nes nenorėjo su niekuo dalintis tuo, ką išgyveno, kokį jautė pažeminimą. Niekas negali priversti daryti to, kas neprivaloma. Mano, kad teismas neįvertino pareiškėjo kankinimo laikotarpio.
Atsiliepimas
Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 79) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o S. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vertina, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.
Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.
Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Įvertinęs teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas), pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjas neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, nes buvo paskirtas į drausmės grupę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).
Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokio ar panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikšmingų, tokių kaip sveikata ar net gyvybė, vertybių pažeidimą, nes žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015; kt.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio (20 000 Eur) neturtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos tokios vertybės, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą būtų galima įvertinti jo nurodyta suma (20 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sąmoningai nesistengė sukelti nepatogumų pareiškėjui, taip pat į šalies ekonominę situaciją, vertintina, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma (20 000 Eur).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (pareiškėjas nenurodė jokių įrodančių faktų, patvirtinančių jo skunde nurodytus teiginius, kad jį buvo siekiama palaužti, sužlugdyti psichologiškai, nenurodo ir kokias kančias patyrė bei kaip tos kančios pasireiškė) nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.