Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-832-951/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-17
Bylos Nr.
1-832-951/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00183-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
N. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-832-951/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00183-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam R. Š.,nukentėjusiajam N. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos II kurso moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2014-03-08 apie 15 val. 30 min. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto metu, suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam N. B. į nosį, padarė jam šiuos sužalojimus - nosies kaulų lūžį su dislokacija, muštine nosies žaizda, muštine žaizda kairėje apatinėje nosies kriauklėje, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokų vidiniuose paviršiuose, kas sukėlė nukentėjusiajam N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Be to, R. Š. 2014-03-08 apie 15 val. 30 min. viešoje vietoje - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įžūliu elgesiu asmeninio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties, pašalinių žmonių akivaizdoje, negerbdamas elementarių padoraus elgesio bei moralės normų, suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam N. B. į nosį, padarė N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad N. B. paskambino jo mamai, pokalbio metu įvyko konfliktas, jis įsiterpė į pokalbį, tai N. B. jį pavadino „asilu, žąsinu“, todėl pasiūlė susitikti ir duoti į nosį. Atvažiavo jis, A. Š., mama D. Š. ir draugė, išlipo iš mašinos. Prasidėjo žodinis konfliktas. Viskas būtų kaip ir pasibaigę, bet brolis A. Š. susiginčijo su N. B. dėl malkų. N. B. pasakė, kad klaupsis ir verks A. Š., pradėjo smaugti brolį prie mašinos ir jis pribėgo, o pribėgęs trenkė į veidą. Trenkė kumščiu vieną kartą į veidą, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. N. B. iškvietė policiją, paėmė iš jo mašinos raktelius, kad jie neišvažiuotų. Atvažiavo policija ir išsivežė į nuovadą. Viskas vyko kovo 8 d. (duomenys neskelbtini), namo kieme. Konflikto metu kieme buvo 6 žmonės, taip pat policijos pareigūnai. Greitosios pagalbos automobilis nebuvo atvažiavęs. Greitoji buvo Kuršėnų nuovadoje. Po įvykio su N. B. nebendravo, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Šiuo metu niekur nedirba. Atsiprašyti nebandė, susitaikyti nesitikėjo, nes žinojo N. B. charakterį. Gailisi dėl įvykio. Tame name gyvena N. B., dukra ir draugė. Dar buvo atvažiavusi sesuo. Įvykio metu buvo blaivus, o jo brolis buvo šiek tiek išgėręs. Civilinį ieškinį pripažįsta tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, be to, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis N. B. tyrimo metu parodė, kad 2014-03-08 apie 14 val. jis paskambino sugyventinės D. Š. motinai ir pasakė, kad ši nustotų šmeižti ir kaltinti savo dukrą. Jis pasiūlė šiai gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Tuomet į jų pokalbį įsijungė jos sūnus R. Š., kuris pagrasino, jog tuoj atvažiuos ir duos jam į nosį. Apie 15 val. 30 min. pas jį atvažiavo Ramūnas, jo motina Daiva, pusbrolis Artūras ir Ramūno draugė Irutė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Vienu metu jie jau ruošėsi išvažiuoti, bet A. Š., kuriam jis nepasakė nė žodžio, puolė ant jo. Norėdamas nuraminti A. Š., jis paguldė jį ant automobilio ir pasakė, kad šiame kieme niekas nesimuš, o tuo tarpu R. Š. iš už nugaros trenkė kumščiu jam į nosį ir ją sulaužė, dėl ko jam ėmė bėgti kraujas iš nosies. Kadangi šį konfliktą matė jo tėvas J. B., tai šis konfliktą nuramino ir neleido jiems išvažiuoti, kol neatvyko policijos pareigūnai. Ligoninėje jam konstatavo nosies kaulų lūžį. Konfliktas įvyko tarp jo ir R. Š.. Visą šį konfliktą matė jo tėvas J. B., jo sesuo V. B. ir jo draugė D. Š.. Įvykio metu jis buvo šiek tiek išgėręs alaus. Vaistams ir kurui jis išleido 701,06 litą, o be to patyrė ir moralinę 2000 litų žalą, nes buvo pažemintas bei sumuštas, matant jo tėvui J. B., draugei D. Š. ir seseriai V. B. (26-27, 30-31 b. l.).

Liudytojas A. Š. tyrimo metu parodė, kad 2014-03-08 jis su pusbroliu R. Š. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas jo pusseserę D. Š.. Kieme bendraujant su D. Š. ir jos draugu N. B., kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu N. B. jį paėmė už kaklo ir prispaudė prie automobilio. Tuo metu tai pastebėjęs, R. Š. pribėgo prie jų ir šaukdamas N., kad šis paleistų jį, vieną kartą ranka trenkė į nosį. Po to jie visi išsiskirstė, o jis nuėjo prie kelio laukti policijos, kurią buvo iškvietęs J. B., matęs visą konfliktą (36 b. l.).

Liudytoja D. Š. tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, kadangi įtariamasis yra jos sūnus R. Š. (37-38 b. l.).

Liudytoja I. B. tyrimo metu parodė, kad 2014-03-08 apie 12 val. ji atėjo pas draugą R. Š. į namus (duomenys neskelbtini) Jai būnant pas R. Š., jo mamai D. Š. paskambino R. Š. sesers draugas N. B., kuris pasiūlė D. Š. gultis į psichiatrinę ligoninę bei visaip ją įžeidinėjo. Kodėl N. B. įžeidinėjo D. Š., ji nežino. Visa tai išgirdęs R. Š. nutarė nuvažiuoti pas N. B.. Pas N. B. važiavo R. Š., A. Š., D. Š. ir ji. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ji liko sėdėti automobilyje, o visi kiti išlipo lauk. Tuo metu į kiemą išėjo N. B. ir jo tėvas J. B.. Ji girdėjo, kaip R. Š. ėmė aiškintis su N. B., kodėl šis kolioja jo mamą. J. B. sakė, kad visi sėstų į automobilį ir važiuotų atgal. Kai visi jau ruošėsi išvažiuoti, ji išgirdo, kaip N. B. pasakė A. Š., kad šis klaupsis prieš jį ant kelių ir verks. Tada A. Š. susinervino ir puolė ant N. B.. N. B. į pagalbą stojo J. B.. Jie pasiguldė A. Š. ant automobilio. J. B. laikė A. Š., o N. B. jį smaugė. Tada priėjo R. ir ėmė ginti A. Š., smogdamas vieną kartą kumščiu N. B. į nosį. Tai pamačiusi ji išlipo iš automobilio ir puolė į jų tarpą, norėdama juos išskirti. Į pagalbą juos išskirti atėjo D. Š., D. Š.. J. B. iškvietė policijos pareigūnus. Po smūgio N. B. iš nosies ėmė bėgti kraujas (39-40 b. l.).

Liudytoja D. Š. tyrimo metu parodė, kad 2014-03-07 apie 20 val. jai paskambino mama D. Š., kuri sakė, jog atvažiuos patikrinti, ar ji yra namuose, nes buvo girdėjusi įvairių apkalbų, jog ji yra išvažiavusi į Vokietiją, palikusi 1 mėnesio amžiaus dukrą. Tada mama paskambino N. B. ir taip pat pasakė, kad atvažiuos patikrinti, ar ji yra namuose. 2014-03-08 apie 15 val. ji paskambino savo mamai ir jos pasikalbėjo. Apie šį pokalbį ji papasakojo N. B., kuris paskambino jos mamai, norėdamas paprašyti šios, kad ši jos nenervintų, nes jai reikia maitinti vaiką. Mama ėmė ant N. B. šaukti, o šis pasiūlė jai gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Į jų pokalbį įsikišo R. Š., bet N. B. su juo nesikalbėjo, o padėjo telefono ragelį. Netrukus N. B. paskambino R. Š. ir ėmė jam grasinti, sakydamas, jog atvažiuos ir jam sudaužys galvą. Po 20 min. pas juos atvažiavo jos brolis R. Š., jos mama D. Š., R. Š. draugė Irutė ir pusbrolis A. Š.. Ji stovėjo ir žiūrėjo pro langą, kas vyksta, į lauką išėjo N. B., jo tėvas J. B. ir sesuo V. B.. J. B. sakė, jog nejaugi jie visi ims muštis. Lauke visi pykosi, šaukė vieni ant kitų. Kažkas pareikalavo, jog ji išeitų į lauką. Ji išėjo lauk ir ėmė reikalauti, kad visi važiuotų lauk iš kiemo. A. Š. ėmė bėgti link N. B., bet dėl ko jis taip elgėsi, ji nežino. N. B. pasiguldė A. Š. ant automobilio, bandydamas jį apraminti. Iš už nugaros prie N. B. pribėgo R. Š. ir kumščiu sudavė N. B. į nosį. J. B. tuo metu stovėjo toliau. Ji bandė nustumti N. B., kai A. Š. pribėgo prie N. B.. Kai R. Š. sudavė N. B., N. B. bandė suduoti R. Š., bet nepataikė. J. B. iškvietė policijos pareigūnus. Kieme buvo didelė sumaištis, visi vienas ant kitų rėkė. R. Š. be jokios priežasties sulaužė N. B. nosį (41-43 b. l.).

Liudytojas J. B. tyrimo metu parodė, kad 2014-03-08 po pietų jis atvažiavo pas savo sūnų N. B. į (duomenys neskelbtini) Po 20 min. pas jį atvažiavo jo sūnaus draugės D. Š. giminaičiai: jos mama D. Š., pusbrolis A. Š., brolis R. Š. ir R. Š. draugė Irutė. Tik išlipę iš automobilio, visi ėmė pulti ant jo sūnaus N. B.. Jie ėmė be jokios priežasties įžeidinėti jo sūnų įvairiais necenzūriniais žodžiais. A. Š. ir R. Š. siūlė jo sūnui duoti į snukį. Viso konflikto metu lauke buvo D. Š., o vienu momentu, kol D. Š. nebuvo išėjusi lauk, lauke buvo ir jo duktė V. B.. Visas konfliktas įvyko dėl to, kad D. Š. buvo prisiklausiusi kalbų, jog D. Š. paliko dukrą ir išvažiavo į Vokietiją. A. Š. be jokios priežasties ėmė pulti ant jo sūnaus N. B.. Jis puolė į jų tarpą. Atėjo padėti ir D. Š.. Tuo metu iš už nugaros priėjo R. Š. ir kumščiu sudavė jo sūnui N. B. į veidą. Po smūgio N. B. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kadangi D. Š. giminaičiai nekviesti atvažiavo į N. B. kiemą, sukėlė triukšmą bei sužalojo jo sūnų. N. B. seniai nesugyvena su D. Š. giminaičiais, jie nuolat konfliktuoja (44-45 b. l.).

2014-03-10 specialisto išvadoje Nr. G 377/14(04) konstatuota, kad N. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis su dislokacija, muštinė nosies žaizda, muštinė žaizda kairėje apatinėje nosies kriauklėje, trauminis nosies pertvaros iškrypimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų vidiniuose kraštuose. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai padaryti buku kietu daiktu vienu smūgiu į nosį. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (7 b. l.).

2014-04-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog N. B. pateikė 10 vnt. kvitų, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos ( 21 b. l.).

Mokėjimų kvituose užfiksuota, jog buvo mokėta 2013-03-12 už vaistus 49,18 litų, 2013-03-14 - už sveikatos įstaigos suteiktas paslaugas 15,80 litų, 2014-03-17 - už medicininius preparatus 40,43 litų, 2014-03-21 - už degalus 239,78 litai, 2014-03-21 - už vaistus ir medicinines priemones 68,61 litai ir 6,54 litai, 2014-03-31 - už degalus - 101,84 litas, 2014-04-04 už deglus - 31,37 litas, 2014-03-28 - už degalus 148,05 Lt (22-24 b. l.).

2014-03-08 alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, jog 17.04 val. N. B. nustatytas 0,70 promilių girtumas (25 b. l.).

2014-03-08 alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, jog 16.55 val. A. Š. nustatytas 0,68 promilių girtumas (35 b. l.).

2014-03-08 alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, jog 16.52 val. R. Š. nustatytas 0,00 promilių girtumas (46 b. l.).

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo R. Š. paaiškinimai, nukentėjusiojo N. B. parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtina, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam N. B. į nosį, taip padarydamas N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokia R. Š. veika rodo kaltinamojo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, įžūlų elgesį. Įžūlūs veiksmai kaip šios veikos padarymo būdas suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis dėl įvykio buvo šokiruotas, patyrė stresą, sužalojimus. Šios aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta, fizinis smurtas panaudotas matant eilei liudytojų, kurie dėl įvykio taip pat buvo šokiruoti, pasijuto nejaukiai. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamojo R. Š. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis įvykio metu tyčia sužalojo nukentėjusįjį N. B., kumščiu suduodamas N. B. į nosį ir taip padarydamas jam šiuos sužalojimus - nosies kaulų lūžį su dislokacija, muštine nosies žaizda, muštine žaizda kairėje apatinėje nosies kriauklėje, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokų vidiniuose paviršiuose, kas sukėlė nukentėjusiajam N. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokias aplinkybes pripažino ne tik pats kaltinamasis, bet tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusysis bei liudytojai. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į specialisto išvadą apie N. B. padarytus sužalojimus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. Š. kaltė dėl nesunkaus N. B. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisme išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos baigtos. R. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (66 b. l.), nebaustas administracine tvarka (67 b. l.), nedirbantis (71 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (73 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. Š. už padarytus nusikaltimus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-03-08 16.10 val. iki 2014-03-09 13.00 val. (viena para).

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 813,40 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (13-15 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo N. B. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo R. Š. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 813,40 Lt – priteistina iš kaltinamojo R. Š..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis N. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 701,06 litų turtinės ir dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo (32 b. l.).

Ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė, kad ieškinio sumą sudaro pinigai, išleisti vaistams pirkti ir vykti pas medikus. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. B. teismui pateikė mokėjimo kvitus, kuriuose užfiksuota, jog buvo mokėta: 2013-03-12 už vaistus 49,18 litų, 2013-03-14 - už sveikatos įstaigos suteiktas paslaugas 15,80 litų, 2014-03-17 - už medicininius preparatus 40,43 litų, 2014-03-21 - už degalus 239,78 litai, 2014-03-21 - už vaistus ir medicinines priemones 68,61 litai ir 6,54 litai, 2014-03-31 - už degalus - 101,84 litas, 2014-04-04 už deglus - 31,37 litas, 2014-03-28 - už degalus 148,05 Lt, viso sumoje 701,60 (22-24 b. l.). Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo N. B. atžvilgiu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko N. B. turėjo papildomų išlaidų perkant vaistus ir vykstant į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad N. B. išlaidos, 701,60 Lt sumai pagrįstos, nukentėjusiojo N. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant jam iš kaltinamojo R. Š. atlyginti 701,60 Lt.

N. B. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 2 000 litų. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jis patyrė didelį fizinį skausmą, didžiulius išgyvenimus, buvo sumuštas savo namo kieme, matant jo tėvui, draugei bei seseriai, dėl ko jautėsi itin pažemintas. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes buvo pasikėsinta į jo sveikatą, padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, į jo sveikatą buvo pasikėsinta netikėtai, atvykus į jo paties namus.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. Š. yra nedirbantis, registruojamo turto savo vardu neturi. Todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamojo R. Š. priteisiant atlyginti 1500 litų nukentėjusiajam N. B..

Tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – apribotos R. Š. nuosavybės teisės į jam priklausančias lėšas – 3520 (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties) litų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (81 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštas 813,40 Lt, taip pat nukentėjusiojo N. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl 701,60 litų turtinės ir dėl 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo, t.y. bendra iš kaltinamojo R. Š. priteisiama civilinių ieškinių suma sudaro 3015 Lt. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniams užtikrinti taikymas didesnėje, nei priteistų civilinių ieškinių apimtyje, nėra pagrįstas ir dalyje naikintinas, paliekant R. Š. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 3015 (trijų tūkstančių penkiolikos) litų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 2 p., 5 p., per bausmės atlikimo laikotarpį, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per bausmės atlikimo laikotarpį išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 2 p., 5 p., per bausmės atlikimo laikotarpį, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per bausmės atlikimo laikotarpį išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir subendrintą bausmę R. Š. paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 2 p., 5 p., įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį, būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per bausmės atlikimo laikotarpį išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę R. Š. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 2 p., 5 p., įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį, būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per bausmės atlikimo laikotarpį išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-03-08 16.10 val. iki 2014-03-09 13.00 val. (vieną parą).

Kaltinamajam R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštą 813,40 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant civilinio ieškovo naudai 813,40 Lt iš kaltinamojo R. Š..

Nukentėjusiojo N. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 701,60 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. Š. N. B. 701,60 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo N. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Š. N. B. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

R. Š. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias lėšas – 3520 (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimties) litų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant R. Š. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 3015 (trijų tūkstančių penkiolikos) litų sumai, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nekeičiant prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė