- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e2-3802-1067/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Atsakovas
- E. R.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ambusta“ ieškinį atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Akelita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino pilnai ir priteisė ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ambusta“ iš atsakovo E. R. 21 845 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 845 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš atsakovo E. R. į valstybės biudžetą 491 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. vasario 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad ieškovė nurodė atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas 2023 m. lapkričio 30 d. išsiuntė atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui pranešimą apie bylą, kuris 2024 m. sausio 3 d. buvo įteiktas atsakovo motinai. Ieškovės nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad žinodama atsakovo E. R. gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), ieškovė sąmoningai ieškinyje nutylėjo nurodytą aplinkybę ir nurodė kitą adresą – (duomenys neskelbtini), kur atsakovas registruotas. Procesinių dokumentų pateikimas atsakovo motinai nelaikytinas tinkamu įteikimu, nes atsakovas su motina kartu nebegyvena. Ieškovė į bylą trečiojo asmens teisėmis įtraukė UAB „Akelita“, kuriai 2024 m. sausio 18 d. iškelta bankroto byla (civilinė byla eB2-646-638/2024), nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankrotė“. Taigi teismo sprendimo už akių priėmimo metu vienas iš proceso dalyvių jau prarado savo procesinį veiksnumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad trečiajam asmeniui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir šis negalėjo atsikirsti į ieškovo ieškinio argumentus. E. R. būdamas UAB „Ambusta“ vadovu jokių mokėjimų UAB „Akelita“ neatliko, o grąžino anksčiau gautą avansą už darbus, kurių UAB „Ambusta“ neatliko. Bankrutuojančios bendrovės UAB „Ambusta“ bendra skolos masė nepasikeitė, ir avanso grąžinimas UAB „Ambusta“ mokumui jokios įtakos neturėjo. Jau prieš avanso grąžinimą, UAB „Ambusta“ negalėjo atsiskaityti su darbuotojais ir darbuotojų reikalavimų tenkinimas iš avanso būtų nesąžininga ir galėjo sukelti įmonės vadovui sunkesniu pasekmių – sukčiavimo apkaltinimu. Teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, nes teismo išvada, kad „Atsakovas, žinodamas apie kritinę bendrovės finansinę padėtį, nepaisydamas įstatyme nustatytų fiduciarinių pareigų bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, net 21 845 Eur vertės ieškovės turtą panaudojo tenkindamas susijusios įmonės reikalavimą“ nieko bendro su realybe neturi. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas buvo UAB „Akelita“ direktoriumi iki 2022 m. sausio 17 d., tai iki avanso grąžinimo UAB „Akelita“ (2022 m. liepos 25 d.) atsakovas nebuvo susijusiu su UAB „Akelita“ asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašo atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo motinai adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridedamos gyventojų registro pažymos, atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), t. y. būtent ten, kur buvo siunčiami ir įteikti atsakovui skirti procesiniai dokumentai. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, nepasisakė (neginčijo) jokių byloje reikšmingų aplinkybių (pvz., bendrovės nemokumo momento, savo civilinės atsakomybės ir kt.), nesuformavo jokių savarankiškų reikalavimų. Atsakovo pareiškime nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Trečiasis asmuo BUAB „Akelita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotė“, nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai atstovui įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir įteikti atsakovo motinai. CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi <...>. Pagal CPK 123 straipsnio 5 dalį procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 3 dalis numato, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t. y., kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Nors atsakovas nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, nes dokumentai jam nebuvo tinkamai įteikti, tačiau ši aplinkybė negali būti vertintina kaip reikšminga, nes dokumentai įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu per pilnametį šeimos narį (motiną). Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo argumentas dėl atsiliepimo nepateikimo vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas. Atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių, kaip tai numato CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis.
Prielaidas sprendimo už akių panaikinimui sudaro tik akivaizdžiai priimto sprendimo už akių teisingumą paneigiantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka byloje nepakanka duomenų teisingam šios bylos išnagrinėjimui.
Atsakovas nurodo, jog šioje byloje teismo priimtas sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes jis būdamas UAB „Ambusta“ vadovu jokių mokėjimų UAB „Akelita“ neatliko, o grąžino anksčiau gautą avansą už darbus, kurių UAB „Ambusta“ neatliko ir buvo UAB „Akelita“ direktoriumi iki 2022 m. sausio 17 d., tai iki avanso grąžinimo UAB „Akelita“ (2022 m. liepos 25 d.) atsakovas nebuvo susijusiu su UAB „Akelita“ asmeniu, tačiau teismas pažymi, jog atsakovas nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, reikšmingų pareiškimo nagrinėjimui, neginčijo ieškovės nemokumo momento, savo civilinės atsakomybės sąlygų, nesuformavo jokių savarankiškų reikalavimų, todėl šios atsakovo nurodytos deklaratyvios aplinkybės, savaime nereiškia, kad šioje byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad būdamas nemokios ieškovės vadovu perdavė kitam juridiniam asmeniui pinigines lėšas, taip padarydamas ieškovei žalą. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog sprendimo už akių priėmimo metu UAB „Akelita“ buvo iškelta bankroto byla, nėra reikšminga sprendimo už akių priėmimui; šis juridinis asmuo yra atstovaujamas nemokumo administratorės.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovas taip pat nepateikė teismui objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsakovo E. R. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.