Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintruva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintruva“, trečiasis asmuo Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir neišmokėto darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 1 104,14 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 2 266,20 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Gintruva” nuo 2019 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2. Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad pas atsakovę faktiškai pradėjo dirbti 2019 m. sausio mėnesį. Dirbo įvairius medkirtystės darbus, pjaudavo medžius, krūmus, tvarkydavo pakeles, sklypus, atlikdavo ir kitus darbus. Darbdavys visuomet pranešdavo, kokiu metu ir kokioje vietoje reikės dirbti, paimdavo pats ir pristatydavo į vietą. Pradžioje atsakovė darbo sutarties su ieškovu sudaryti nenorėjo, nes neva reikėjo įsitikinti, ar ieškovas geras darbuotojas. Tokiu būdu pas atsakovę ieškovas pradirbo iki 2019 m. vasario pabaigos. Atsakovė 2019 m. vasario mėnesį informavo ieškovą, kad atitinka darbdavio reikalavimus, kad dirba gerai ir atsakingai, ir norintis ieškovą įdarbinti per Užimtumo tarnybos remiamą programą, minėjo apie galimas gauti subsidijas. Su atsakove 2019 m. balandžio 12 d. sudarė darbo sutartį Nr. 34. Minėtos sutarties pagrindu su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis medkirčio pareigoms eiti, mokant 560 Eur atlyginimą, mokamą vieną kartą per mėnesį. Darbo pobūdis - pjauti krūmus, medžius, valyti pakeles, darbas sodų bendrijose - tvarkant sklypus ir atliekant kitokius darbus. Nuo darbo sutarties sudarymo (ir iki) ieškovas atsakovei atlikdavo visus pavestus darbus, į sutartą darbo vietą, jam paskambinus telefonu, atvykdavo laiku. Dirbo sąžiningai, neturi jokių žalingų įpročių, todėl laikėsi visų taisyklių, klausė visų darbdavio pavedimų. Pasibaigus einamajam mėnesiui vis klausdavo atsakovės, kada ji su ieškovu atsiskaitys, išmokės darbo užmokestį. Žinojo, kad iš Užimtumo tarnybos jis gaunąs subsidijas už ieškovo įdarbinimą. Atsakovė vis žadėjo sumokėti vėliau. Kurį laiką tikėjo atsakovės pažadais. Ieškovas nurodė, kad darbdavys net ir pažymų, reikalingų pateikti Varėnos r. savivaldybei, nenorėdavo pateikti. Šeimoje su sutuoktine J. C. augina šešis vaikus, todėl vaikų išmokoms, socialinei pašalpai gauti jam buvo reikalingos pažymos iš darbdavio apie darbo užmokestį ir kitas išmokas. Atsakovė jų teikti nenorėjo, nors pagal įstatymą jas teikti privalėjo. Tačiau net ir pažymose nurodyto darbo užmokesčio atsakovė ieškovui nemokėjo. Taip iki 2019 liepos mėnesio, kuomet pablogėjo ieškovo sveikata, atsakovė ieškovui neišmokėjo nei vieno euro. Ieškovas dėl ligos nedirbo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. Užimtumo tarnyboje ieškovui liepė pasirašyti dokumentus, tačiau nepaaiškino jų esmės. Ieškovas nežinojo, ką pasirašinėja. Tą dieną ieškovui nepaaiškinta, kad yra atleidžiamas iš darbo už neva šiurkščius padarytus pažeidimus, neliepta rašyti pasiaiškinimų. Atsakovė ieškovui 2019 m. gruodžio mėnesį pervedė 232 Eur, daugiau jokių pinigų ieškovas iš atsakovės nesulaukė. Ieškovas už pravaikštas buvo atleistas nuo 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau ieškovas tai sužinojo tik 2020 m. vasario 26 d. Iki to laiko ieškovas atsakovės nebuvo įspėtas dėl neva galimų ar buvusių drausminių nuobaudų, ieškovo niekas neinformavo, kad reikia pasiaiškinti, neįspėjo apie darbo sutarties nutraukimą, taip pat neinformavo, kad darbo sutartis bus nutraukiama.

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė ir paaiškino, kad 2019 m. vasario 18 d. su ieškovu buvo sudaryta terminuota pameistrystės darbo sutartis Nr. 33, pagal kurią ieškovas atsakovės įmonėje buvo įdarbintas medkirčiu. Pameistrystės darbo sutartis Nr. 33 buvo nutraukta 2019 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalies pagrindu (terminuotos darbo sutarties pasibaigimas suėjus terminui). Su ieškovu 2019 m. balandžio 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 34, pagal kurią ieškovas atsakovės įmonėje neterminuotai buvo įdarbintas medkirčiu, nustatant 560 Eur mėnesinę algą, mokamą vieną kartą per mėnesį (darbuotojo prašymu), išmokant iki kito mėnesio 15 dienos. Darbo sutartis įsigaliojo ir ieškovas 2019 m. balandžio 15 d. pradėjo dirbti. Ieškovas 2019 m. balandžio 12 d. prašyme nenurodė jokios banko sąskaitos, į kurią jam turėtų būti pervedamas atlyginimas, numerio. Darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas grynais pinigais, išrašant kasos išlaidų orderius. Tiek pameistrystės sutartis Nr. 33, tiek ir darbo sutartis Nr. 34, buvo sudarytos bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovas turėjo nedarbingumą. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovas darbe nepasirodė, paprašytas nepateikė paaiškinimų, kodėl neatvyksta atlikti darbo funkcijų. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. imtinai ieškovui fiksavo pravaikštas, 2019 m. lapkričio 20 d. buvo surašytas aktas „D. M. C. neatvykimo į darbą“ bei priimtas įsakymas „Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“. Darbo sutartis Nr. 34 buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės – šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Atsakovė nurodė, kad ieškovui laiku buvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis, išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Gintruva” 1 104,14 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, už kurį jau sumokėti privalomi mokesčiai, 2 266,20 Eur netesybas (penkis vidutinius atlyginimus, už kuriuos privalomi mokesčiai nėra sumokėti) už uždelstą atsiskaityti laiką M. C. naudai. Teismas pripažino ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Gintruva” nuo 2019 m. lapkričio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, įpareigojant UAB „Gintruva” darbo teisinių santykių pasibaigimą nuo 2020 m. lapkričio 20 d. įforminti teisėtu pagrindu. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Gintruva” ieškovui M. C. vidutinį darbo užmokestį po 453,24 Eur per mėnesį iki mokesčių už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos 2019 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, t. y. iki 2020 m. lapkričio 20 d. (iš viso 5 438,88 Eur iki mokesčių). Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Gintruva” ieškovui M. C. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovas M. C. iš atsakovės UAB „Gintruva” turi teisę reikalauti, gauti ir (ar) priverstinai vykdyti ne 200 Eur, o 81,52 Eur sumą.

5. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui ginčijant aplinkybes, jog pasirašė kasos išlaidų orderiuose – 2019 m. gegužės 10 d. Nr.137; 2019 m. birželio 7 d. Nr.140; 2019 m. liepos 10 d. Nr.146; 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr.149, apie tai, kad gavo darbo užmokestį, 2020 m. spalio 19 d. nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. sausio 25 d. ekspertizės akto išvadoje nurodoma, jog „bendrovės „Gintruva“ 2019 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 146, eilutėje „Gavėjo parašas, M. C. vardu pasirašė ne M. C.. Nustatyti, ar UAB Gintruva 2019 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 140 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 149, eilutėse „Gavėjo parašas“, M. C. vardu pasirašė M. C. ar kitas asmuo/kiti asmenys, negalima esant per mažai grafinės informacijos“. Teismas nurodė, kad įvertinus faktą, jog du iš keturių kasos išlaidų orderių pasirašė ne ieškovas M. C., o kitų dviejų parašų autentiškumo ekspertizės įstaigoje nėra galimybės nustatyti esant per mažai grafinės informacijos, yra didesnė tikimybė manyti, kad pasitvirtino ieškovo nurodyta aplinkybė, jog iki 2019 liepos mėnesio, kuomet pablogėjo ieškovo sveikata, atsakovė ieškovui pagal 2019 m. balandžio 12 d. darbo sutartį Nr. 34, neišmokėjo nei vieno euro. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nenurodė jokios banko sąskaitos, į kurią jam turėtų būti pervedamas atlyginimas, numerio, todėl darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas grynais pinigais, išrašant kasos išlaidų orderius, nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi. Teismas pažymėjo, kad darbo užmokesčio išmokėjimo būdas nekeičia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatytos bendrosios darbdavio pareigos už darbą darbuotojui mokėti darbo užmokestį.

6. Teismas sprendė, kad darbdavys, kurio, kaip stipresnės šalies atžvilgiu taikomi aukštesni atidumo, teisinių žinių ir kiti standartai, tinkamai neįgyvendino savo pareigos pranešti ir pareikalauti darbuotojo pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Teismas konstatavo, kad darbdavys neužtikrino, jog darbuotojui atsirastų pareiga tam tikru laiku ir vietoje vykdyti darbo funkcijas, t. y. nepaskambino ar kitu būdu nepranešė, kad darbuotojas konkrečiu laiku būtų pasiruošęs iš namų išvykti į darbo vietą, kuri kiekvienu atveju priklausė nuo to, kur yra užsakymo objektas. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė, jog darbuotojas turėjo pasirodyti darbovietėje, kuri pagal darbo sutartį galėtų būti laikoma adresu(duomenys neskelbtini), nes tai neatitinka nusistovėjusios, šalims įprastos ir suprantamos darbų organizavimo tvarkos, logiškumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Pagal viešai prieinamus Google maps Street view duomenis adresu (duomenys neskelbtini)yra privatus gyvenamasis namas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareigos yra medkirtys ir, atsakovės manymu, jis 2019 m. lapkričio 18 d., 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. lapkričio 20 d. turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo arba į šį namą, kuriame galimai gyvena bendrovės direktorius, kur būtų paskirtos su jo darbo funkcijomis susijusios užduotys, o to nepadarius darbuotojas buvo atleistas dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties. Teismo vertinimu, nenustačius pačio pažeidimo fakto, nėra pagrindo svarstyti, ar toks pažeidimas laikytinas šiurkščiu. Teismo vertinimu, darbdavys 2019 m. lapkričio 18 d., 19 d., 20 d. negalėjo pasiūlyti darbo ieškovui, nes tuo metu galimai nebuvo objekto, arba tiesiog nenorėjo, kad ieškovas dirbtų atsakovės bendrovėje, o atleidimo pagrindą pasirinko piktnaudžiaudamas teise.

7. Teismas nurodė, kad darbdavys padarė ne vieną darbuotojo teisių pažeidimą, tai padarė šiurkščiai, piktnaudžiaudamas teise, pažeisdamas pareigą bendradarbiauti, neatsižvelgė į darbuotojo išsilavinimą, lietuvių kalbos mokėjimą, nelaikė pilnaverčiu, gerbiamu ir sau lygiu partneriu. Ieškovas nebuvo tinkamai ir aiškiai informuotas, kad yra atleistas, nebuvo supažindintas su bendrovės direktoriaus įsakymu dėl atleidimo iš darbo, jam nebuvo pateikta darbo sutartis, kur jis turėjo pasirašyti, tuo tinkamai įforminant darbo sutarties pasibaigimą, dėl darbdavio kaltės nebuvo pateiktas darbuotojo rašytinis paaiškinimas, kur tokią privalomą formą nustato įstatymas. Teismas nenustatė, kad buvo kliūčių darbdaviui vykdyti savo pareigas darbuotojo atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieškovas buvo priverstas „pinigų ieškoti“ institucijose – Sodroje, Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, ieškovas patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, kurį teismas įvertino 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gintruva“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog yra didesnė tikimybė manyti, kad ieškovui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Teismas byloje esančius įrodymus vertino pernelyg formaliai, visiškai neatsižvelgė į byloje apklaustų nešališkų liudytojų parodymus, ir net į paties ieškovo bei jo sutuoktinės pripažinimą, jog dalį darbo užmokesčio ieškovas gavo grynais pinigais, tačiau išmokėjimą patvirtinančio dokumento nepasirašė. Ieškovo sutuoktinė, kuri ieškovo darbo klausimais bendravo su bendrovės direktoriumi ir jo sutuoktine, pripažino, kad yra gavusi 50 Eur kaip sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, tačiau jokio pinigų gavimą patvirtinančio dokumento nepasirašė. Teismas į šiuos faktų pripažinimus nepagrįstai neatsižvelgė, ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai net ir tas sumas, kurias ieškovas ir jo sutuoktinė pripažino jau gavę. Ieškovas yra linkęs sakyti netiesą, melagingai neigti faktus, nepagrįstai atsisako bendradarbiauti. Tokio asmens paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, juo labiau, kad jis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi.

8.2. Teismo paskirtos ekspertizės atlikimo metu vertinant parašų tikrumą kasos išlaidų orderiuose, juose esantys parašai buvo lyginami su parašais anksčiau ieškovo pasirašytuose dokumentuose. Tačiau lyginant parašus nebuvo atsižvelgta į tai, kad orderiuose ieškovas pasirašydavo prie mašinos arba mašinoje, galimai lapą pasidėjęs ant panelės ar kito nelygaus paviršiaus, dėl ko galėjo stipriai išsikreipti parašai. Lyginamieji ir tiriamieji parašai buvo padėti skirtingomis aplinkybėmis, popieriaus lapą pasidėjus ant skirtingų paviršių, skirtingu laiku, rašysena galėjo kisti dėl ieškovo ligos, ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamuose parašuose yra mažai grafinės informacijos ir jie yra mažai informatyvūs, ekspertizės aktas neturėjo būti vertinamas kaip svarus įrodymas. Turėjo būti vertinamas kartu su kita bylos medžiaga.

8.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Neteisinga ir prieštaraujanti bylos duomenims yra teismo išvada, jog darbuotojai visuomet buvo darbdavio paimami iš jų namų ir vežami į darbo funkcijos atlikimo vietą. Pats ieškovas prašyme darbo ginčų komisijai nurodė, jog praktika buvo įvairi: vienais atvejais darbdavys atvykdavo paimti darbuotojus iš jų namų, kitais atvejais nurodydavo, kur reikia atvykti. Jokio susitarimo tarp šalių dėl darbdavio pareigos vežti darbuotojus į darbo vietą nebuvo. Taigi, teismas nepagrįstai perkėlė darbdaviui pareigą rūpintis darbuotojų nuvežimu į darbo vietą. Darbuotojas, pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, turėjo pareigą apie tai darbdavį informuoti, ir susitarti dėl darbo funkcijų vykdymo vietos artimiausią darbo dieną, tačiau to nepadarė. Ieškovas posėdžio metu patvirtino, jog apie nedarbingumo laikotarpio pabaigą darbdavio neinformavo. Nei darbo ginčų komisijai, nei teismui ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių neatvyko į darbą, išskyrus tai, jog nežinojo, kur ir ar reikia atvykti.

8.4. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 25 d. Prašymą dėl darbo ginčo dėl neteisėto atleidimo nagrinėjimo darbo ginčų komisijai ieškovas pateikė tik 2020 m. kovo mėnesį, taigi, terminas buvo praleistas apytikriai 3 mėnesius. Tai yra 3 kartus ilgiau, nei paties termino trukmė, todėl termino praleidimas laikytinas ženkliu. Nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, ieškovo ieškinį teismas turėjo atsisakyti nagrinėti.

8.5. Netesybų dydį teismas paskaičiavo nepagrįstai remdamasis DK 147 straipsnio 2 dalies norma. Šiuo atveju nebuvo nei vienos šalies prašymo dėl DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalyje numatytų pasekmių taikymo, teismas net neanalizavo ir nesprendė, ar yra DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės. Tai reiškia, kad atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu sukėlė DK 218 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Teismas įpareigojo atsakovą darbo teisinių santykių pasibaigimą nuo 2020 m. lapkričio 20 d. įforminti teisėtu pagrindu. Akivaizdu, kad teisėtai atleisti darbuotoją atgaline data yra neįmanoma. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui (jeigu dalis dėl neteisėto atleidimo nebūtų panaikinta) būtų laikoma, kad darbo teisiniai santykiai egzistavo visą laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Netesybų dydis skaičiuojamas remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi tik tuo atveju, kai darbo santykiai yra pasibaigę. Tai reiškia, kad remiantis šia dalimi netesybos gali būti skaičiuojamos tik pripažinus, jog atleidimas buvo teisėtas. Tuo atveju, jeigu pripažįstama, jog atleidimas buvo neteisėtas ir darbo santykiai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį (taigi ir netesybų skaičiavimo laikotarpį) faktiškai tęsėsi, netesybos turi būti skaičiuojamos vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi.

8.6. Byloje nepateikta jokių įrodymų ir nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog neturtinė žala buvo patirta. Atsakovo elgesys su ieškovu buvo pagarbus, itin kantrus, jokia darbuotoją kompromituojanti informacija nebuvo paskleista, darbuotojas nebuvo įžeistas ar pažemintas, todėl nėra pagrindo teigti, jog darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindas yra tokie, kad pateisintų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo atleidimas sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes, kurios būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

9. I. M. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad yra didesnė tikimybė manyti, jog pasitvirtino ieškovo nurodyta aplinkybė, kad iki 2019 liepos mėnesio, kai pablogėjo ieškovo sveikata, atsakovas ieškovui pagal darbo sutartį nemokėjo darbo užmokesčio. Vadovaujantis ekspertų išvadomis ir kitais byloje surinktais įrodymais, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų mokėjusi darbo užmokestį. Atsakovės pakviesto liudytojo V. Z. parodymais tikėti nėra pagrindo, juo labiau, kad darbo užmokesčio mokėjimas turi būti pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais.

9.2. Teismas teisingai sprendė, kad reikalavimas iš atsakovės priteisti 2 266,20 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti 5 mėnesių laiką yra susijęs su neatsiskaitymo faktu bei darbdavio prievolės atsiskaityti termino pažeidimu ir jo kalte.

9.3. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį teisėtumo, vertino tai, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, o taip pat ir kitas reikšmingas darbo sutarties nutraukimo teisėtumui (neteisėtumui) pagrįsti aplinkybes. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė, būdama darbdave, yra vertinama kaip stipresnė šalis, kuriai taikomi aukštesni atidumo, teisinių žinių ir kiti standartai, ir būtent ji tinkamai neįgyvendino savo pareigos pranešti ir pareikalauti iš ieškovo pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Teismas pagrįstai vertino, kad būtent darbdavys neužtikrino, jog darbuotojas galėtų vykdyti darbo funkcijas - t. y. nepaskambino ar kitu būdu nepranešė, kad konkrečiu laiku ieškovas būtų pasiruošęs iš namų išvykti į darbo vietą, kuri kiekvienu atveju priklausė nuo to, kur yra užsakymo objektas.

9.4. Byloje pateikti įrodymai, ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas nepraleido bendrųjų terminų ir turėjo teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl senaties terminų kreiptis dėl darbo ginčo (DK 220 straipsnis, 231 straipsnis), darbo užmokesčio išmokėjimo (DK 146 straipsnis), dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ( DK 58 straipsnis), neturtinės žalos ( DK 151 straipsnis).

12. Apeliantė (atsakovė UAB „Gintruva“) nurodė, kad ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidęs trijų mėnesių terminą nuo to momento, kai sužinojo esąs atleistas iš darbo, todėl teismas turėjo atsisakyti nagrinėti ieškovo reikalavimus. Byloje nustatyta, kad Alytaus darbo ginčų komisija 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-2423 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą motyvuodama, kad ieškovas praleido DK 220 straipsnyje nustatytus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus. Ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, nepraleidęs vieno mėnesio termino, nustatyto DK 231 straipsnio 1 dalyje, kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Teismas, gavęs ieškinį, nagrinėjo darbo ginčą iš esmės ( DK 231 straipsnio 3 dalis).

13. Ieškovas pareiškė du skirtingus reikalavimus: 1) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir 2) pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo už pravaikštas. Pirmajam reikalavimui - priteisti darbo užmokestį - ieškinio senatis yra treji metai (DK 15 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovas, kreipęsis į teismą 2020 m. gegužės 14 d., ieškinio senaties termino nėra praleidęs. Antrajam reikalavimui - atleidimo iš darbo neteisėtumui nustatyti - procedūrinis terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra vienas mėnuo, tačiau, viena vertus, tai nėra ieškinio senaties terminas, kita vertus, šis vieno mėnesio terminas yra skaičiuojamas nuo subjektyviojo momento, t. y. nuo momento, kai ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti darbuotojo prašymą padariusi išvadą, kad darbuotojas apie atleidimą iš darbo žinojo 2019 m. lapkričio 25 d. Tačiau kokių įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad darbuotojas 2019 m. lapkričio 25 d. žinojo apie savo atleidimą iš darbo, nenurodyta. Pažymėtina, kad kreipdamasis į darbo ginčų komisiją 2020 m. kovo mėnesį savo prašyme ieškovas dėstė, kad apie atleidimą iš darbo sužinojo tik 2020 m. vasario 26 d., kai informaciją jam surado advokatė D. K.. Tas pačias aplinkybes ieškovas išdėstė ir 2020 m. gegužės 14 d. ieškinio pareiškime teismui. Bylos nagrinėjimo eigoje teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovui anksčiau, negu 2020 m. vasario 26 d. buvo pranešta, kad jis yra atleistas iš darbo 2019 m. lapkričio 25 d. Į bylą pateiktoje darbo sutartyje nėra pažymėta, kada darbo sutartis nutraukta, nėra ieškovo parašo, duomenų, kad ieškovui buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymas apie atleidimą iš darbo, taip pat nepateikta. Teisėjų kolegija sprendžia ieškovą įrodžius, kad sužinojo apie savo teisių pažeidimą - neteisėtą atleidimą iš darbo - tik 2020 m. vasario 26 d., todėl termino kreiptis į darbo ginčų komisiją ieškovas nepraleido.

14. Ieškovas nurodė, kad negavo darbo užmokesčio už visą savo darbo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., iš viso 1104,14 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė šią sumą iš atsakovo, motyvuodamas, kad ekspertizės akto išvada nustatyta, jog vieną kasos išlaidų orderį pasirašė ne ieškovas, dviejuose kasos orderiuose esančių parašų tikrumo neįmanoma patikrinti dėl nepakankamos grafinės medžiagos. Apeliantas nesutinka su ekspertizės akto išvada, nes ieškovas esą pasirašinėjo mašinoje, ant nelygaus paviršiaus ir pan. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad mokėti darbo užmokestį yra darbdavio pagrindinė pareiga, nustatyta darbo sutartyje (DK 32 straipsnis). Darbdavys turi įrodyti, kad jis savo pareigą įvykdė tinkamai - išmokėjo darbo užmokestį. Atsakovė, jau sudarydama su ieškovu darbo sutartį, galėjo pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų sąskaitos numerį ir į sąskaitą pervesti priklausantį atlyginimą. Tačiau atsakovė pasirinko mokėti darbo užmokestį pagal kasos išlaidų orderius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „D. K. darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktas nustato, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Atsakovė pateikė į bylą keturis kasos išlaidų orderius: 2019 m. gegužės 10 d. Nr. 137, 2019 birželio 7 d. Nr. 140, 2019 m. liepos 10 d. Nr. 146 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 149. Ekspertizei buvo pateikti visi keturi orderiai, vėliau pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 25 d. raštu patikslino, kad reikia tirti tris orderius, nes orderyje Nr. 137 už gavėją pripažino pasirašęs pats atsakovės direktorius G. N., tai reiškia, kad orderyje Nr. 137 pinigų gavėjo M. C. parašo nėra. Ekspertės pateikė kategorišką išvadą, kad kasos orderyje Nr. 146 pinigų gavėjo M. C. parašo taip pat nėra, nes pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo. Negalima daryti išvados, kad pinigų gavėjo M. C. parašas yra ir kituose dviejuose orderiuose Nr. 140 ir Nr. 149: ieškovas nepripažįsta gavęs pinigus ir pasirašęs kasos orderius, ekspertai nepatvirtino M. C. parašo, kitų įrodymų, kad pinigus išmokėjo, atsakovas nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė išmokėjęs ieškovui priklausantį darbo užmokestį.

15. Apelianto teiginys, kad teismas turėjo įskaityti į atlyginimo sumą ieškovo žmonai išmokėtus 50 Eur, nes tai esą buvo išmokėta ieškovo atlyginimo sąskaita, neįrodytas ir todėl atmestinas. Liudytoja 2021 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje apklausta J. C. pripažino, kad atsakovės direktoriaus žmona jai yra davusi 50 eurų, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu buvo mokamas atlyginimas ieškovui. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad direktoriaus žmona yra UAB „Gintruva“ darbuotoja, kad jai buvo išmokėta iš kasos 50 Eur su tikslu atsiskaityti su darbuotoju ar pan. Kolegija vertina, kad dviejų asmenų, nesančių „Gintruvos“ darbuotojomis, sudaryti sandoriai, vienos kitai perduoti pinigai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra jokio pagrindo įskaityti pinigus į ieškovo darbo užmokestį.

16. Apelianto teiginys, kad jam nebuvo pranešta apie ieškovo nedarbingumą, jo pradžią ir pabaigą, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Darbdavys apie darbuotojo nedarbingumą gali gauti informaciją iš Sodros duomenų bazės, todėl pranešimas ar nepranešimas esminės reikšmės neturi. Nėra ginčo, kad pasibaigus nedarbingumui, nuo 2019 m. lapkričio 18, 19 ir 20 dienomis ieškovas faktiškai į darbą nevyko. Tačiau šalys ginčijasi dėl neatvykimo priežasčių. Ieškovas teigia, kad jis buvo pasiruošęs vykti į darbą, tačiau darbdavys neatsiuntė automobilio važiuoti į darbo vietą, nes jo kaip medkirčio darbo vieta būdavo skirtinguose objektuose. Ieškovo teiginius patvirtino ir liudytoja apklausta J. C., kuri 2021 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje teigė, kad ji pati telefonu informavo darbdavį, kad ieškovo nedarbingumas pasibaigė, buvo nusistovėjusi praktika, kad ieškovą paimdavo iš namų ir veždavo į darbą darbdavio automobilis, tai būdavo rytais, pusę šešių, šeštą, septintą, aštuntą valandą. Atsakovo direktorius nesutiko su šiais teiginiais, teigė, kad kvietė ieškovą telefonu atvykti į darbovietę, tačiau ieškovas atsisakė. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad darbdavys neužtikrino darbuotojui konkrečios darbo funkcijų vykdymo vietos, todėl nebuvo faktinio pagrindo darbuotoją M. C. atleisti už pravaikštas. Nenustatęs paties pažeidimo fakto, teismas pagrįstai pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent darbdavio pareiga ir interesas buvo įrodyti, kad darbuotojui įteikė pranešimus, kur atvykti į darbo funkcijų atlikimo vietą, pasiaiškinti dėl neatvykimo ir pan.

17. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad neteisėto atleidimo iš darbo padarinius teismas nustatė netinkamai (DK 218 straipsnis). Nustatęs, kad ieškovas iš darbo yra atleistas neteisėtai, teismas sprendė, kad darbuotojas į darbą negrąžinamas dėl ekonominių, technologinių ir organizacinių priežasčių ir priteisė darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė atsakovei įforminti darbo teisinių santykių pasibaigimą nuo 2020 m. lapkričio 20 d. teisėtu pagrindu. Šis netinkamas materialinės teisės normos pritaikymas ištaisytinas nurodant, kad ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, ieškovas į darbą negrąžinamas ir laikomas atleistu iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (nuo šios nutarties priėmimo dienos). Priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (5438,88 Eur, priskaityta suma) paliekamas galioti.

18. Nusprendus, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir jo atleidimo iš darbo datą nukėlus į teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (2021 m. spalio 19 d.), atitinkamai išnyksta pagrindas priteisti ieškovui netesybas už pavėluotą atsiskaitymą pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo naikintina ir šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

19. Apeliantė skundė ir teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo argumentuodama, kad jokios neturtinės žalos ieškovui nepadarė, elgėsi su juo kantriai ir pagarbiai. Byloje surinkta medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes: darbuotojui nebuvo mokamas atlyginimas, buvo suklastoti kasos išlaidų orderiai siekiant parodyti, kad atlyginimas išmokėtas, darbuotojui ir jo šeimai buvo nuolat melagingai žadama išmokėti pinigus, darbuotojas buvo atleistas iš darbo neteisėtu ir kompromituojančiu pagrindu, nepranešus apie atleidimą. Tokio darbdavio elgesio pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė tinkamu, sąžiningu ir bendradarbiaujančiu, todėl pagrįstai konstatavo neturtinės žalos padarymą ieškovui ir pagrįstai priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (91,84 proc., priteisiama 200 Eur neturtinės žalos, vietoje prašyto 1000 Eur), ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tokiu paskaičiavimu nesutinka. Neturtinės žalos dydį nustatyti yra palikta teismui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio pareiškime nurodoma neturtinės žalos suma yra tik orientacinė, pagal ją nebūtų teisinga skaičiuoti ieškinio patenkinimo proporcijas. Laikytina, kad reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo patenkintas visiškai, atitinkamai ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 100 proc. Todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies pašalintinas sakinys: „nustatyti, kad atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, M. C. iš uždarosios akcinės bendrovės “Gintruva” turi teisę reikalauti, gauti ir (ar) priverstinai vykdyti ne 200 Eur, o 81,52 Eur sumą“. Iš atsakovės „Gintruva“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme: 905,54 Eur už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 22,08 Eur pašto išlaidų, 202,70 Eur žyminio mokesčio. Sprendimo pakeitimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu ir apeliantui blogesnio sprendimo priėmimu.

21. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą (DK 58 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo klausimą (DK 151 straipsnis), tačiau nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes (DK 218 straipsnio 2,4 dalys), taip pat netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnis), todėl priimtas sprendimas pakeistinas.

22. Apeliacinis skundas yra tenkinamas 25,15 proc. (iš bendros priteistos sumos 9009,22 Eur panaikinama sprendimo dalis priteisti 2266,20 Eur netesybų, 2266,20/9009,22*100).

23. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė atidėti jo mokėjimą iki teismo nutarties priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau skundą priėmė ir išsiuntė apeliacinės instancijos teismui. Mokėtinas už skundą žyminis mokestis yra 202,70 Eur, skundą iš dalies patenkinus, iš apeliantės priteistinas 151,72 Eur žyminio mokesčio proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai ( 202,70*0,7485) ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisinės pagalbos išlaidos yra 333 Eur. Proporcingai apeliacinio skundo patenkinimo/atmetimo daliai, iš apeliantės priteistina 249,25 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir visą sprendimą išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gintruva” nuo 2019-11-20 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, į darbą ieškovo negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2021 m. spalio 19 d.).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Gintruva”, juridinio asmens kodas 304088189, ieškovui M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1104,14 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus 14 centų) neišmokėto darbo užmokesčio, už kurį jau sumokėti privalomi mokesčiai, 5438,88 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 88 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Gintruva”, juridinio asmens kodas 304088189, valstybės naudai 376,50 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, 1 154,79 Eur ( tūkstantį šimtą penkiasdešimt keturis eurus ir 79 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.