Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2012 m. birželio mėn.22d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. Š. smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d., tiksli diena įrodymų tyrimo metu nenustatyta, apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su motina B. A. V. metu, tyčia alkūne sudavė B. A. V. į veidą bei laiptinės aikštelėje įspyrė vieną kartą Birutai A. V. į sėdmenis, tuo sukeldama nukentėjusiajai B.. A. V. fizinį skausmą.

Kaltinamoji I. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn., motina B. V. gėrė alkoholį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gulėjo ant žemės, po savimi darė gamtinius reikalaus. Ji, apkabinusi motiną per kaklą, vedė ją į vonią maudytis, motina keikėsi, todėl ji vesdama sudavė vieną kartą alkūne jai į veidą. Motina spruko į laiptinę šaukdama „Žmonės , gelbėkit“, ir atsigulė laiptinėje, o ji pribėgusi įspyrė vieną kartą motinai į užpakalį. Po to sugrįžus tėtei, nunešė motiną į vonią, išmaudė, aprengė ir paguldė į lovą. Motina prieš tai buvo visa apsidaužiusi. Ji paskutinius tris mėnesius gėrė, prieš tris savaites iki šio įvykio galva trenkėsi į asfaltą. Anksčiau buvo apkaltinusi sumušimu ir ją, ir tėtę. Tą dieną ji pati nebuvo vartojusi alkoholio. Už trijų dienų, rugpjūčio 22 ar 21 d., motiną išvežė į ligoninę. Motina pati nėjo gulti į lovą, nes sakė, kad pridarys į ją. Motinai galvą skaudėjo jau daug metų, galvoje buvo du augliai, aukštas kraujo spaudimas, naudojo vaistus. Ji labai mėgo gerti alų ir širdies lašus. Prieš dvi tris savaites iki įvykio motina nukrito ant staliuko su ratais ir tada galėjo susilaužyti šonkaulius. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes motinos nemušė.

Nukentėjusiosios atstovas R. B. parodė, kad V. buvo jo motina.Motina sirgo nuo 1986 metų. Motiną matė maždaug prie mėnesį iki jos paskutinio patekimo į ligoninę, ją daugiau prižiūrėjo sesuo I. Š.. Ligoninėje motina sakė, kad pati krito, susižalojo. Tik kai motina mirė, norint atsiimti motinos kūną, sužinojo, kad viską tiria policija, kad motina į ligoninę pateko, kai ją sumušė Ingrida. Kol motina gyveno su I. Š., viskas buvo tvarkoje, motina dėl Ingrida nesiskundė. Kas įvyko tarp motinos ir I. Š., nesiaiškino, nenorėdamas liesti skaudžios temos. 2009 metais, kai jau gydytojai atsisakė operuoti motiną, ji pradėjo vartoti alkoholį, dažniausiai alų. Galėjo mama ir pati kristi, ji eidavo ir pati krisdavo, ir ne sykį, būdavo, kad išeidavo ir pamiršdavo kur pareiti, ją parvesdavo kas nors, pamiršdavo, ką šneka. Matydavo, kad būdavo apsidaužiusi, antakis, veidas apibrozdintas, ant rankų mėlynės. Tėtė sakydavo, kad ji išsigalvoja, jog ją kažkas mušė.

Liudytoja D. M. B. parodė, kad išgirdusi laiptinėje triukšmą- bildesį, pažiūrėjusi per durų akutę pamatė, kad laiptinėje kamputyje sėdi ar tupi B. V.. Jos buto durys buvo uždarytos. Tuoj priėjusi I. Š. spyrė B. V., tačiau kur pataikė, ji nematė. Mano, kad Ingrida įspyrė ar į veidą, ar į krūtinę, aukščiau nei į užpakalį, nes ji spyrė stačia, o V. tupėjo, ar sėdėjo. Tuomet ji išėjo iš savo buto, matė, kad B. V. plaukai išsitaršę, nosis žemėta, nes buvo išverstas laiptinėje ant stalo stovėjęs gėlių vazonas. Pradariusi duris pasakė "Inga, motiną užmuši", o Inga atsakė, kad ji girta. Pati B. V. jai nieko nesakė. Ji užsidarė duris ir tą pačią dieną B. V. daugiau nematė. Tai įvyko ketvirtadienį, o už savaitės B. V. išvežė greitoji pagalba. Po matyto mušimo, po dviejų dienų klausė B. V. vyro, kaip laikosi B. V., kodėl jos nematyti, tai jis atsakė, kad gydosi, o ką gydosi-nesakė. V.jai niekada Ingridos elgesiu nesiskundė. Netekę jos vesti, veido sumušto nemačiusi.

Liudytoja V. M. parodė, kad vasaros metu grįždama į butą sutiko B. V., kuri iš kiosko nešėsi du butelius alaus. Prie laiptinės B. V. išgėrė vieną butelį, paprašė parvesti namo. Jos veidas buvo mėlynas, matėsi jau kelių dienų sumušimo žymės. Paklausus, kas atsitiko, atsakė, kad I. Š. buvo suėmusi už nosies. Po kiek laiko atėjo apsišlapinusi, norėjo atsisėsti, bet atėjusi I. Š. ją išsivedė. Po savaitės ar dviejų paskambinęs B. V. vyras pasakė, kad B. V. išvežė į ligoninę. B. V. dažnai būdavo apsidaužiusi. Ji naudojo labai daug širdies lašų, po 2-3 buteliukus per dieną, ir citramoną pakeliais gerdavo. Kai išgerdavo alkoholio, nepaeidavo, jei išgeria prie kiosko, reikia parvesti į penktą aukštą. Ji išeidavo į miestą ir dažnai kas atvesdavo namo. Būdavo ir taip, kad ji nupuola, o sako kad vyras mušė.

Liudytoja Z. Ž. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn., tai buvo ketvirtadienis ar penktadienis, vakare grįžusi iš darbo, išgirdo kaimynus, tame tarpe ir B., kalbant, kad I. Š. sumušė mamą. Ji pati B. V. nematė, V. sakydavo, kad Inga gydo mamą. Maždaug po savaitės, negirdėdama B. V., pro praviras buto duris , užėjo į B,.V. butą. Ji gulėjo kambaryje ant žemės, užsiklojusi apklotu. Paprašė atnešti vandens, sakė, kad labai skauda strėnas, kad Inga sumušė, suspardė. Jos visos kojos ir rankos, veidas buvo mėlyni, gomurys juodas. Ji pasakė, kad kvies medikus, policiją, tačiau B. V. prašė nekviesti, nes ji apsikakojusi, tačiau ji vis tiek pranešė policijai. B. V. pirkdavo alų, prašydavo alui pinigų. Kai Inga grįžo gyventi pas tėvus, prasidėjo barniai, Inga dažnai vartojo alkoholį. V. labai keikdavosi, o kai išgėrę, labai bardavosi. B. V. skundusis, kad Inga muša, mačiusi, kad V. Inga neįsileidžia, atidaro duris Inga ir stumia V., ji net į sieną atsimušdavo kitoj laiptinės pusėj. Skųsdavosi V., kad Inga muša ją, bet ji pati to nemačiusi. V. matydavo dažnai, būdavo kakta nubrozdinta, akis pamėlynavus, sakydavo kad gatvėj puolė ar sumušė, kad Inga sumušė. Jai galvą skaudėjo, nes jai buvo lyg ir insultas.

Nukentėjusioji B. A. V. mirė 2010-10-29 nuo išeminės širdies ligos (specialisto išvada Nr. M 257/ 10(09), mirties liudijimas (b.l.20-21,82 t. 1),

Iš B. V. 2010-09-07 protokole –pareiškime nurodžiusi, jog 2010-08-20 apie 10 val. namuose I. Š. reikalavo pinigų, o po to sumušė alkūne suduodama į dešinį veido skruostą bei spardė bute ir išsivilkusi į laiptinę į įvairias kūno vietas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo ( t.1, b. l. 8 ).

LR BPK 276 str. 1 d., 4d. pagrindu perskaityti nukentėjusiosios B. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2010-09-07 apklausos metu B. V. parodžiusi, kad 2010-08-20, apie 10 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atnešus pensiją, dukra I. Š. pradėjo prašyti pinigų. Ji davė I. Š. 50 litų, bet duktė reikalavo, jog atiduotų visus pinigus. Jai nedavus visų pinigų, I. Š. sudavė jai alkūne vieną kartą į veidą bei spardė virtuvėje į įvairias kūno vietas. Ji šaukėsi pagalbos, dukra I. Š. išvilko ją į namo laiptinę ir ten vėl spardė. Laiptinėje pradėjus šauktis pagalbos, išėjo į laiptinę kaimynės ir I. Š. liovėsi ją mušusi. Ingrida sudaužė visą jos kūną. Atvykus greitoji medicinos pagalba ją išsivežė į ligoninę, o po apžiūros išvežė į Kauno MUK, Ingrida ir anksčiau ją mušusi (b.l. 13-14). Papildomos apklausos metu 2010-10-05 nukentėjusioji B. A. V. parodė, kad 2010-08-20 vykusio konflikto su dukra I. Š. metu, pastaroji iš jos pinigų nereikalavo, ji pati davė dukrai 50 litų sumokėti mokesčius. Rašydama pareiškimą policijai sakė, jog dukra reikalavo pinigų tik dėl to, kad I. Š. ją 2010-08-20 skriaudė ir mušė. Tą dieną jos abi tarpusavyje konfliktavo, nes buvo neblaivios. Konflikto metu I. Š. sudavė jai vieną kartą alkūne į veidą bei vieną kartą įspyrė jai į užpakalį. Po to rėkdama išėjo į laiptinę, laiptinėje jai dukra spyrė vieną kartą į užpakalį. Anksčiau dukra jos niekada nemušė. Parodė, kad ji dukrai I. Š. atleido, jai jokių pretenzijų neturi, bei nori su ja taikytis, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (b.l. 15).

LR BPK 276 str. 1 d., 4d. pagrindu perskaityti nukentėjusiojo A. V., mirusio 2011-10-17, mirties liudijimas b.l. 162), parodymai. 2011-01-06 apklausos metu A. V. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. jis buvo darbe, namo grįžo po 17 val. Kai grįžo į namus, žmonos A. B. V. namuose jau nebuvo. Jam dukra I. Š. pasakė, jog ji išvežta į ligoninę. Paklausus dukters dėl ko išvežė, ji pasakė, jog motina B.A. V. 2010-08-20 buvo girta ir krito bei susižalojo galvą, todėl ją išvežė į ligoninę. Jis tik iš tyrėjos sužinojo, jog jo žmona A.B. V. yra parašiusi policijoje pareiškimą dėl to, kad dukra I. Š. sumušė jo žmoną. Jam apie šį konfliktą nepasakojo nei žmona, nei dukra. Jis niekada nematęs, kad I. Š. būtų skriaudusi ar mušusi motiną. Jo žmona galvoje turėjo du auglius ir dažnai gerdavo alkoholį. Dėl patirtų sužalojimų, kuriuos patyrė jo žmona, jis dukrai jokių pretenzijų neturi (b.l. 44).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad I. Š., panaudojant manekeną, parodė, kaip ji, apkabinusi iš nugaros per kaklą, vedė motiną į vonią, paaiškino, kad bevesdama sudavė alkūne jai į veidą, tačiau tiksliai nurodyti kaip sudavė negalėjo. Po to parodė vietą laiptinėje bei kokioje pozoje buvo B.A. V., kai ji vieną kartą jai spyrė, parodydama, kad spyrė į sėdmenis ( b. l. 146-149 , t. 1 )

Iš Marijampolės apskrities VPK 2010-08-20 BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų seka, kad 2010-08-20 12.28 val. iš sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo gautas telefoninis pranešimas, kad į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių buvo pristatyta B. A. V., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog 2010-08-20 apie 10 val. namuose ją sumušė dukra I. Š., suduodama smūgį į veidą bei spardydama (b.l.10-12).

Iš 2010-11-16 specialisto išvados Nr. G1036/10(09) seka, kad B. A. V. klinikiniais duomenimis konstatuota trauminė galvos smegenų liga, lėtinis periodas, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje ir lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityje, galvos smegenų suspaudimas, kraujosruvos kūne, dešinės pusės IX šonkaulio ir kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Sužalojimų padarymo laiko nustatyti nėra galimybės, nes med. dokumentuose sužalojimai nėra pilnai aprašyti. B.A. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kad ir nurodytos situacijos metu. Keliais poveikiais galėjo būti padaryti B.A. V. sužalojimai nėra galimybės, nes nukentėjusioji med. eksperto nebuvo apžiūrėta, o jos med. dokumentuose tam duomenų nepakanka. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad atvykusi skundėsi galvos skausmu, buvo sumušta, tiksliai apie įvykį neprisimena, nustatyta visame kūne įvairaus senumo kraujosruvos (b.l. 18).

2010-12-22 specialisto išvadoje Nr. KG 92/10(09) nurodoma, kad B.A. V. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek spardant kojomis, tiek suduodant smūgius rankomis, tiek kitais analogiškų savybių turinčiais kietais bukais daiktais (b.l. 25).

2010-11-22 specialisto išvadoje Nr. M 257/10(09) dėl B.A. V. mirties priežasties nustatymo nurodoma, kad Birutės A. V. mirtis įvyko 2010-10-29 14 val. 14 min. Marijampolės PSPC palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje nuo lėtinės išeminės širdies ligos. Į tai nurodo širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, siaurinanti arterijų spindį iki 75 %. Tai komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu (b.l. 20-21). 2010-11-22 specialisto išvadoje Nr. KG 15/10(09) nurodoma A.B. V. mirtis nėra susijusi su 2010-08-20 patirtais sužalojimais (b.l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertų specialisto išvadoje Nr. pKM 12/11 (02), dėl B.A. V. konstatuotų sužalojimų padarymo laiko nurodyta : 2. 1 punkte nurodoma, kad lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu yra kraujo išsiliejimas sudarytas tik iš seno skysto kraujo be kraujo krešulių. Laikoma, kad kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu suskystėja (t.y. nelieka krešulių) po maždaug trijų savaičių po traumos. Remiantis išdėstytais motyvais B.A. V. konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu padarytas nemažiau kaip prieš 3 savaites iki pateikimo į stacionarą, taigi jis negalėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-08-20 apie 10 val. įvertinus atliktos kompiuterinės tomogramos aprašymų duomenis bei atliktos operacijos duomenis galima teigti, kad ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu nekonstatuota.

2.2 punkte nurodoma, kad dešinio IX šonkaulio, ir kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai aprašomi (nedetalizuojant) tik vertinant krūtinės ląstos rentgenogramą Nr. 104, atliktą 2010-08-20. Vertinant krūtinės ląstos rentgenogramą Nr. 426, atliktą 2010-08-26, minėtų šonkaulių lūžimai neaprašinėjami, apsiribojama fraze „kiti pakitimai išlieka panašūs“. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, galima teigti, kad nustatyti minėtų šonkaulių lūžio laiką nėra jokios galimybės.

2.3 punkte nurodoma, kad B.A. V. konstatuotų poodinių kraujosruvų padarymo laikas yra nuo keleto valandų iki keleto savaičių iki patekimo į stacionarą. Aprašant poodines kraujosruvas ligos istorijoje, jų lokalizacija nurodoma kaip visame kūne, o padarymo laikas kaip „įvairaus senumo“ detalesnio poodinių kraujosruvų aprašymo nėra.

3 punkte nurodyta, kad šios išvados antrame punkte išdetalizuoti mechaniniai sužalojimai, t.y. trauminė galvos smegenų liga, lėtinis periodas, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje ir lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityse, galvos smegenų suspaudimas, kraujosruvos kūne, dešinės pusės IX šonkaulio, kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai, galėjo būti fizinio smurto (suduotų smūgių) pasekmė.

7 punkte nurodoma, kad 2010-10-29 B.A. V. ūmi miokardo disfunkcija (Ūmus širdies veiklos sutrikimas) galėjo išsivysti jai esant ramybės būsenoje nepriklausomai nuo kitų asmenų fizinio poveikio įtakos (b.l. 109-117).

VšĮ Marijampolės PSPC pateiktoje gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 10-374 yra 2010-08-20 padarytas įrašas, kad skundžiasi galvos, krūtinės skausmu, 08.18 buvo sumušta dukros, ar buvo be sąmonės, nežino (t. 1, b. l. 126 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamosios kaltė tyčia panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu įrodyta, tačiau kaltinimas pasitvirtino ne pilna apimtimi. Pati kaltinamoji pripažįsta, kad ji sudavė motinai B.A. V. vieną smūgį alkūne į veidą bei vieną kartą įspyrė jai gulinčiai laiptinėje į užpakalį. Nukentėjusioji šiuo metu yra mirusi, buvo perskaityti ir ištirti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios B.A. V. parodymai nėra nuoseklūs. Pradžioje ikiteisminio tyrimo ji nurodžiusi, jog I. Š. jai sudavė alkūne į veidą ir spardė į įvairias kūno vietas reikalaudama pinigų, po to paaiškinusi, kad I. Š. pinigų iš jos nereikalavo, konflikto metu sudavė vieną kartą alkūne į veidą ir įspyrė į užpakalį bute ir laiptinėje. Taip pat nurodžiusi, kad šiuos veiksmus I. Š. atliko 2010-08-20. Liudytoja D.M. B. patvirtino tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamosios parodymus, kad laiptinėje I. Š. vieną kartą spyrė sėdinčiai ar gulinčiai B.A. V., tačiau į kurią kūno vietą pataikė, liudytoja nematė, tik mano, kad galėjo pataikyti į veidą ar krūtinę, nes spyrė stovėdama. Kiti apklausti byloje liudytojai patys betarpiškai aplinkybių, kaip B.A. V. buvo sužalota, kokio pobūdžio smurtinius veiksmus atliko ir ar iš viso atliko I. Š., nematė ir nežino, jų parodymai išvestiniai iš nukentėjusiosios ir liudytojos D.M. B. parodymų. Liudytoja V. M. tik patvirtino, kad maždaug prieš vieną ar dvi savaites iki B.A. V. išvežimo į gydymo įstaigą, ji matė ant B.A. V. veido jau kelių dienų kraujosruvas, B.A. V. jai sakiusi, kad jai už nosies buvo suėmusi I. Š.. Liudytoja Z. Ž. parodė, kad A.B. V. jai sakiusi, jog ją sumušė, suspardė Inga. Detalesnių sužalojimų aplinkybių šios liudytojos nežino. Kaip seka iš ligos istorijoje esančio įrašo, nukentėjusioji gydymo įstaigoje nurodžiusi kitą jos sužalojimo datą- 2010-08-18, gydymo įstaigoje nurodžiusi, jog tiksliai apie įvykį neprisimena ( specialisto išvada, b. l. 18 ). Nukentėjusiosios parodymai byloje nėra nuoseklūs, iš liudytojų ir nukentėjusios atstovo parodymų seka, kad nukentėjusioji dažnai susižalodavo pati, norėdama pateisinti susižalojimus nepagrįstai apkaltindavo tiek savo šeimos narius- sutuoktinį, tiek pašalinius asmenis, dažnai vartojo alkoholį, turėjusi galvos susirgimų, operacijų. Todėl sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą, nukentėjusios parodymai bei iš jos gauti išvestiniai liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir neginčijami. Esant prieštaringiems kaltinamosios, liudytojų, nukentėjusiosios parodymams, svarbią reikšmę jų patikimumui pagrįsti turi objektyvūs įrodymai- specialisto išvados, medicininiai dokumentai. Iš šių įrodymų neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi B.A. V. į VšĮ Marijampolės ligoninė buvo pristatyta 2010-08-20. Teismo medicinos specialisto išvadose jai konstatuota trauminė galvos smegenų liga, lėtinis periodas, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje srityje ir lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių srityje, galvos smegenų suspaudimas, kraujosruvos kūne, dešinės pusės IX šonkaulio ir kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Atlikus papildomą tyrimą, specialistų komisija pateikė išvadą, kad ūmaus kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu nekonstatuota, lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo būti padarytas nemažiau kaip prieš 3 savaites iki patekimo į stacionarą ( iki 2010-08-20). Nukentėjusioji skirtingai nurodo jos sužalojimo laiką ( 2010-08-20 , 2010-08-18), kaltinamoji nurodė, jog motinai smūgius sudavė prieš tris dienas iki jos patekimo į ligoninę, liudytojos- prieš savaitę iki B.A. V. patekimo į ligoninę. Įvertinus netgi visus šiuos parodymus, šis sužalojimas negali būti vertinamas kaip byloje nustatytų kaltinamosios veiksmų jos motinos atžvilgiu pasekmė, o kad kaltinamoji būtų naudojusi fizinį smurtą prieš motiną prieš tris savaites iki jos patekimo į gydymo įstaigą, neginčijamai nenustatyta. Iš specialisto išvadų seka, kad neįmanoma nustatyti šonkaulių lūžio laiką, be to neįmanoma nustatyti ir konstatuotų kraujosruvų padarymo laiką, jos įgalėjo būti padarytos nuo keleto valandų iki keleto savaičių iki B.A. V. patekimo į stacionarą, krausjosruvų lokalizacija medicininiuose dokumentuose nedetalizuota. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamoji I. Š. padarė ir šiuos sužalojimus, suduodama smūgį į veidą bei spirdama vieną kartą į sėdmenis. Iš pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, specialisto išvados nėra pagrindo spręsti, kad teismo medicinos specialisto išvadose konstatuotus kūno sužalojimus padarė kaltinamoji. Kartu su nukentėjusiąją gyveno ne tik I. Š., ,bet ir šiuo metu miręs jos sutuoktinis V., neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus, sirgo sunkiomis galvos, širdies ligomis, ir anksčiau dažnai buvo matomi sužalojimai ant jos kūno, todėl dėl jai teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotų kūno sužalojimų padarymo apkaltinti tik I. Š., nesant neginčijamų įrodymų, nėra pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai. Kadangi iš pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, specialisto išvados nėra pagrindo spręsti, kad teismo medicinos specialisto išvadose konstatuotus kūno sužalojimus padarė kaltinamoji, teismas nustatydamas nuskalstamos veikos apimtį, vadovaujasi kaltinamosios parodymais. Kaltinamoji pripažįsta tyčia sudavusi smūgį ranka B.A. V. į veidą bei įspyrusi į sėdmenis. Neabejotinai aišku, kad dėl tokių kaltinamosios fizinio smurto veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Esant šioms aplinkybėms , teismas sprendžia, kad kaltinimo apimtis siaurintina, nustatant, jog I. Š. sudavė smūgį alkūne į veidą bei laiptinėje spyrė nukentėjusiajai į sėdmenis, sukeldama jai fizinį skausmą, kaltinime tikslinant galimo sužalojimo laikotarpį pagal liudytojos parodymus ir rašytinę bylos medžiagą, t. y. savaitė iki B.A. V. patekimo ligoninę. Kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d. požymius. LR BK 140 str. 1d. numatyta veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai ( LR BK 140 str. 1d. ). Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1d. 5p. , baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1d., padarymu. Šiuo pagrindu baudžiamasis procesas nutraukiamas ir tuo atveju, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu taip pat pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą ( LR BPK 417 str. 2d. ). Kaip seka iš pačios nukentėjusiosios 2012-10-05 apklausos protokolo, ji nurodžiusi, jog I. Š. atleido, jai jokių pretenzijų neturi ir nori su ja taikytis, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Mirusios nukentėjusiosios atstovas R. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat prašė bylą nutraukti, I. Š. nekaltina, .prokuroro reikalavimo tęsti baudžiamąjį procesą nėra. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, baudžiamoji byla I. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1d. padarymo nutrauktina LR BPK 3str. 1d. 5 p. pagrindu.

Valstybinė ligonių kasa pareiškusi 6354,20 litų ieškinį dėl B. A. V. gydymo išlaidų atlyginimo ( b. l. 30-32,t. 1 ). Pagal pateiktus įrodymus, šia išlaidas sudaro: 368,01 Lt išlaidos už ambulatorinės medicinos pagalbos suteikimą 2010-08-20 VšĮ Marijampolės ligoninė priėmimo skyriuje, tą pačią dieną B.A. V. buvo perkelta į KMUK; 2548,39 Lt- už gydymą VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos stacionare I neurochirurgijos ir Neurochirurginės reanimacijos skyriuose ( dėl trauminės galvos smegenų ligos ), 3437,80 lt- už gydymą nuo 2010-09-16 iki 2010-10-29 VšĮ Marijampolės ligoninė PSPC Palaikomajame skyriuje ( galvos smegenų liga, lėtinis periodas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų suspaudimas, būklė po operacijos, organizmo išsekimas, hipertenzinė kardiopatija, būklė po insulto, simptominė epilepsija ). Teismas aukščiau aptartais įrodymų ir motyvų pagrindu sprendė, kad neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji tik sudavė alkūne nukentėjusiajai į veidą bei spyrė, sukeldama fizinį skausmą, nenustatyta, kad kaltinamoji savo veiksmais padarė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, tame tarpe ir trauminę galvos smegenų ligą. Iš pateiktų medicininių dokumentų seka, kad gydymo išlaidos susiję būtent su galvos smegenų pažeidimų ir kitų lėtinių susirgimų gydymu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad Valstybinei ligonių kasai žala dėl nukentėjusiosios B.A. V. gydymo išlaidų apmokėjimo padaryta dėl neteisėtų kaltinamosios I. Š. veiksmų, todėl civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ( LR CK 6.246, 6.248 str. ,6.283 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3str. 1d. 5 p., 254 str. 4d., teismas

Nutarė:

Baudžiamąjį procesą I. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymo nutraukti, kai nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju. Bylą nutraukti.

Kardomąsias priemones nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį kaltinamajai I. Š. dėl nukentėjusios B. A. V. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.