- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 1-215-270/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Kaltinamasis
- A. V., S. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-06-10, Mažeikių raj., Lietuvos Respublokos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2000-12-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėn. su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; pritaikius 2000-04-11 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 1 p. atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) " vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1994-04-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 150 str. 3 d., laisvės atėmimu 6 m., su turto konfiskavimu;2000-11-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 212¹ str., laisvės atėmimu 1 m. ir 1250 Lt dydžio bauda; 2000-04-11 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto" 1 str. 1 d. 1 p. atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;2006-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 260 str. 2 d. (3 epizodai), laisvės atėmimu 12 m.; 2009-01-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, pritaikius LR BVK 157 str. 3 d., 1 p., LR BPK 362 str. 2 d., 364 str. 3 d., paleistas lygtinai neatlikus 7 m. 10 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį 3 kartus per mėn. registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2010-12-2 S Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi panaikintas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. ir S. K., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto žinodami, kad nevykdys įrankių nuomos sutarties sąlygų, ir neketindami grąžinti išsinuomotų įrankių, 2011-04-12 atvyko prie Laisvės pr. 55 Vilniuje, kur S. K. liko laukti automobilyje, o A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su minėtos bendrovės atstovu sudarė įrankių nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo 600 Lt vertės suvirinimo aparatą „Parva“ ir 800 Lt vertės kampinę šlifavimo mašiną „Bosh“, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) " priklausantį 1400 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d.
Be to jie, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto žinodami, kad nevykdys įrankių nuomos sutarties sąlygų, ir neketindami grąžinti išsinuomotų įrankių, 2011-04-13 atvyko prie Laisvės pr. 55 Vilniuje, kur S. K. liko laukti automobilyje, o A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su minėtos bendrovės atstovu sudarė įrankių nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo 800 Lt vertės betono maišyklę „B-132“ ir 1000 Lt vertės elektros generatorių „Einhel“, tokiu būdu jie apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1800 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 1 d.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius, akcininkas, bendrovė užsiėmė statybomis. Jo įmonėje vadybininku dirbo S. K., kuris prieš tai taip pat dirbo jo įmonėje UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. Kadangi padėtis pasidarė sunki, jis išsiskyrė su žmona, perėjo gyventi pas tėvus, reikėjo darbo. Internetu susirado darbą Vilniuje. Apsigyveno pas S. K.. Susistikęs su darbdaviu dėl darbo bei apkalbėję darbus, jis išsinuomojo įrankius, tačiau vėliau darbdavys jo paslaugų atsisakė. Kadangi jis buvo be transporto priemonės, prašė S. K. pavežioti dėl įrankių, kuriuos nuomojo darbams. Kadangi darbo negavo, jis išsinuomotus įrankius pardavė, išskyrus betono maišyklę, kurią pardavė S. K.. S. K. jis buvo sakęs, kad betono maišyklę yra išspirkęs išperkamaja nuoma. Jis apie įrankius nieko nesakė S. K..
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisiamajame posėdyje 2012-03-20 kaltinamasis A. V. pagarsintus ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino (t.1, b.l. 99-101, 104).
Apklaustas teisiamajame posėdyje 2012-04-10 kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, jog jis buvo sutaręs dėl darbo su darbdaviu, tačiau sutarto darbo negavo, nors darbams jau buvo pasitelkęs darbuotojus M. T., A. N.. Taip pat jis buvo išsinuomojęs įrankius savaitei laiko. Tyrimo metu jį pradėjo spausti, sakė duoti parodymus prieš S. K., nes jis „stambi žuvis“, o jam pačiam už tai nieko nebus. Todėl ikiteisminio tyrimo metu jis ir davė tokius parodymus. Apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją spaudimo nebuvo, tačiau parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui davė tokius, kokius iš jo „spaudė“ tyrime, nes tyrime jam viską sakyti liepė „ant Stasio“. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, tačiau sakė, jog viską organizavo S. K., o iš tikrųjų to nebuvo, nes viską organizavo jis pats, o S. K. buvo tik kaip vairuotojas, kuris jį vežiojo paprašytas. S. K. neklausė jo kas tai per daiktai, o jis jam pasakojo apie darbus, jog ketina dirbti. S. K. matė kur jis ėmė įrankius, nes vežė į punktus. S. K. derybose su pirkėjais nedalyvavo, tik dėl betono maišyklės dalyvavo, nes prašė pastarojo padėti parduoti maišyklę. S. K. klausė, kaip bus su maišykle, o šis jam atsakė, jog tai išperkamoji nuoma. S. K. klausimus pardavimo derino iš jo telefono, tačiau šiuo metu numerių nepamena, tyrimo metu buvo nurodęs. S. K. jam padavė 400 Lt už betono maišyklę. Pripažįsta, jog jis įvykdė sukčiavimą, nes dėl susidariusios sunkios padėties jam reikėjo pinigų, o apkaltino S. K.. S. K. neturėjo galimybės naudotis daiktais, jis daiktais nedisponavo. Daiktai buvo tik palikti pas S. K., nes jų neturėjo kur palikti. Jis S. K. davė 400 Lt už degalus, maistą. S. K. nesiekė pasipelnyti iš viso to. Jis pats su S. K. nieko neplanavo daryti. Nuo daiktų nuomos iki pardavimo praėjo apie savaitė laiko. Į nuomos įmones S. K. neskambino, jam dokumentai įrankių nebuvo rodomi, S. K. buvo pasakyta, jog daiktai yra įsigyti išperkamosios nuomos pagrindu, visa tai buvo jo paties sumanymas. Buvo susitikę su I., kuriam jis pats siūlė įrankius. Taip pat sakė, jog daiktai įsigyti išperkamąją nuoma ir kai gaus pinigus 16000 iš „Kęsto“, investuos į įrankius. Pokalbyje su J. jis minėjo, jog įrankius nusipirko išperkamosios nuomos pagrindu. Tai sakydamas jis sumelavo. Jo padaryti veiksmai buvo neteisėti.
Apklaustas teisme kaltinamasis S. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nedarbingume, vartojo vaistus nuo skausmo, klausimai buvo užduodami labai šališkai. Jis A. V. pažinojo apie 2 metus. A. V. atvyko į Vilnių ir ieškojo darbo, susijusio su statybos darbais, minėjo, jog Mažeikiuose jis turi 30 žmonių brigadą. Atvykęs į Vilnių A. V. apsigyveno pas jį namuose Perkūnkiemyje. Priėmė, nes jis norėjo įsikurti Vilniuje, susirasti darbą. Minėjo, jog už pragyvenimą atsiskaitys, kai turės pinigų. Gyvendamas pas jį, A. V. minėjo, jog ieško darbo statybose, jis buvo veiklus, taip pat minėjo, jog jam bus reikalingi įrankiai, klausė ar šis gali pavežti į įmones. Šis siūlė pasiimti mašiną, tačiau A. V. į tai atsakė, jog jis neturi vairuotojo teisių. S. K. pavežė A. V. iki įmonės, į kurią ėjo A. V., jis pats įmonėje nebuvo, nes tai ne jo reikalas. Grįžęs A. V. turėjo sutartis, parsinešė į automobilį įrankius. Mašinoje skambino į Mažeikius kažkokiems darbuotojams, sakė, kad yra darbo užsakymas statybos sektoriuje, bus reikalingi žmonės. Taip pat minėjo, kad iš „Kęsto“ iš Kelmės gaus 16000 Lt, kuris jam buvo skolingas. Į butą grįžo su įrankiais, ten gyvenanti kartu J. klausė kas tai per įrankiai. Tai buvo suvirinimo aparatas ir kampinė mašina. Jis tik A. V. padėjo atvežti daiktus, o į nuomos punktą ėjo pats A. V.. Jis pats nežinojo, jog ten yra būtent nuomos punktas. Į pačias sutartis jis nesigilino, A. V. jam sutarčių nerodė. Sakė, kad pasirašė sutartis, nes šie įrankiai jam yra reikalingi. Praėjus savaitei laiko, A. V. minėjo, jog darbo negavo, todėl vėl važiavo į nuomos punktą, nes pasak A. V., reikėjo grąžinti kažkokį įrankį atgal. Ant įrankių jokių užrašų, logotipų nematė. Jis pats skelbimo į internetą dėl įrankių pardavimo nedavė. A. V. prašymu jis įrankių nepardavė, betono maišyklės nematė. Jis tik buvo pasiūlęs pažįstamam Rimui pirkti betono maišyklę, tačiau nuo jo paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad nori pirkti betono maišyklę už 400 Lt. Apie tai jis pranešė A. V., kuris sutiko ir sakė parduos. Pradavus betono maišyklę, sekančią dieną jie privažiavo prie PC „Hyper Rimi“, nepažįstamasis vyriškis atsiskaitė su A. V. 400 Lt. Jis siūlė įrankius Rimui, taip pat įrankius siūlė porai žmonių. Į nuomos punktus važiavo 3-4 kartus. Jo namuose buvo kompiuteris, A. V. juo naudojosi, tačiau jis pats nekontroliavo, kokie laiškai jam ateidavo. Įrankius A. V. nuomojosi pagal darbo užsakymą, o netinkamus grąžindavo atgal, paimdamas jam tinkamus. Įrankius parsiveždavo į jo butą Perkūnkiemyje. Apie A. V. darbus jis nieko nežinojo, vėliau A. V. persikraustė gyventi kitu adresu Fabijoniškėse. Jis pats važiavo kartu su A. V., tačiau nieko nusikalstamo daryti nenorėjo, nes buvo lygtinai paleistas. Jam A. V. sakė surasti pirkėją, kad perpirkti betono maišyklę, nes darbo jis neranda, o jam reikalingi pinigai. Jis į tai A. V. užklausė, kaip šis gali parduoti įrankius, jei šie nepriklauso jam, tačiau į tai jam A. V. patvirtino, jog įrankiai įsigyti išperkamosios nuomos sutartimi, o jam pačiam dėl tokio pasakymo įtarimas nekilo. A. V. jam davė 400 Lt už pragyvenimą jo bute. Visais įrankiais jis neturėjo teisės disponuoti, nes tai buvo A. V. įrankiai, o betono maišyklę galėjo parduoti tik su A. V. žinia, o be to, šį įrankį jis prašė padėti parduoti. Pats jokių finansinių problemų neturėjo, o jei būtų žinojęs apie tai, jog daiktai įsigyti nesąžiningu būdu, jis nebūtų padėjęs A. V..
Teisme apklaustas liudytojas G. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri užsiima statybinių įrankių nuoma. 2011-04-12 jo darbo metu klientas išsinuomojo perforatorių „Dewalt", suvirinimo aparatą „Parva 175" ir kampinį šlifuoklį „Bosh", pateikė asmens dokumentus A. V. vardu, dokumentuose esanti nuotrauka atitiko juos pateikusį asmenį. A. V. buvo atvažiavęs kartu su kitu vyriškiu, kuris vairavo automobilį „Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nebuvo išlipęs, tik, kiek jis matė, buvo plikas, kalbėjo telefonu. Kitą dieną A. V. atvažiavo vėl tuo pačiu automobiliu „Volkswagen Passat", atvežė perforatorių ir išsinuomojo elektros generatorių „Einhel". Šiam daiktui buvo išrašyta nuomos sutartis. Tą pačią dieną, po pietų, A. V. vėl atvažiavo, dabar jau su mikroautobusu, kurį vairavo dar kitas vyriškis. A. V. pasakė, kad reikia betono maišyklės. Kadangi tai buvo ta pati diena, jis perrašė nuomos sutartį dėl generatoriaus ir į ją įtraukė dar ir betono maišyklę. Jis padėjo maišyklę pakrauti į autobusiuką ir klientai išvažiavo. Ant suvirinimo aparato, betono maišyklės ir elektros generatoriaus buvo užklijuoti lipdukai su „(duomenys neskelbtini) " pavadinimu. Lipdukas buvo užklijuotas ant betono maišyklės variklio gaubto ir generatoriaus bei suvirinimo aparato šonų. Ant šlifuoklio laido buvo užklijuota raudonos spalvos izoliacija, į šlifuoklį buvo įdėtas diskas metalui pjauti „Globoflex". Tokių diskų parduotuvėje Lietuvoje rasti sunku. Prie šlifuoklio laido buvo pririštas didelis raktas diskams atsukti, šį nuimti galima perkirpus raištį. Elektros generatoriaus degimo sklendę jis pats yra atlaisvinęs, todėl ši labai lengvai spaudžiasi, ne taip kaip gamyklinė. Betono maišyklės lopetėles jis yra pats papildomai sutvirtinęs varžtais. Maišyklė buvo išnuomota kartu su oranžinės spalvos 25 metrų ilgio ilgintuvu (t.1, b.l. 13).
Pagarsinus parodymus liudytojas G. B. papildomai paaiškino, kad automobilio „Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pats pastebėjo, nes turi įprotį užsirašinėti numerous, saugumo sumetimais, taip visada darydavo. Bendraujant su A. V. buvo keista jo tartis, t.y. žemaitiška. „Volkswagen Passat" vairuotojas sėdėjo automobilyje, išlipęs nebuvo. Negrąžinus išsinuomotų įrankių, klientui buvo skambinta jo nurodytais telefonais, tačiau jo surasti nepavyko, todėl kreipėsi į policiją. A. V. nuomojantis įrankius sakė, kad turi statybinį objektą, todėl jam yra reikalingi įrankiai. Betono maišyklę rado policija. Žala yra atlyginta.
Liudytojas J. K. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė betono maišyklę, kuri apžiūrėta ir pagal pakvitavimą grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini) " atstovui (b.l. 24-29).
Teisme apklaustas liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam paskambino pažįstamas Justas, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašė padėti nuvežti betono maišyklę į statybas. Jis turi mikroautobusą „Volkswagen LT", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Justas jam pasakė, kad jo prie įrankių nuomos „(duomenys neskelbtini) " lauks žmogus. Jam atvažiavus į šią įmonę, prie vartų laukė vyriškis, kuris įsėdo pas jį į automobilį ir jie kartu įvažiavo į teritoriją. Minėtas vyriškis nuėjo į tarnybines patalpas tvarkyti dokumentų, iš kur labai greitai išėjo su darbuotoju ir pakrovė į autobusiuką betono maišyklę. Jis neprisimena, ar buvo pakrautas ir generatoriaus. Vyriškis, kuris jį pasitiko, atsisėdo kartu su juo į automobilį ir jie išvažiavo iš įmonės teritorijos. Prie vartų jis sustojo, vyriškis išlipo. Tada jis betono maišyklę nuvežė į Salininkus, kur buvo nurodęs Justas, prie statomo namo. Vyriškis, su kuriuo susitiko, kalbėjo lietuviškai, buvo apsirengęs kostiumu, apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, atpažinti galėtų (t.1, b.l. 17). Pagarsinus parodymus liudytojas M. S. papildomai paaiškino, kad tyrimo metu galėjo atpažinti vyriškį, su kuriuo buvo susitikęs prie įmonės vartų. Maišyklė buvo išnuomota. Jis tik betono maišyklę vežė į nurodytą vietą pažįstamo Justo prašymu.
Teisme apklaustas liudytojas J. K. paaiškino, kad 2011 m. balandžio 11-12 dienomis internetiniuose skelbimuose ieškojo betono maišyklės, kadangi dirbo statybos įmonėje. Skambino dugelio nurodytais telefonų numeriais ir kažkuris iš numerių jam atskambino. Sutarė dėl maišyklės įsigijimo už 400 Lt. Prašė M. S. pagalbos atvežti maišyklę pagal nurodytą adresą. Tariamas pardavėjas pasiūlė susitikti prie PC „Hyper Rimi“ ir ten jis su pardavėju atsiskaitė už nupirktą betono maišyklę. Į susitikimą atvažiavo du vyriškiai. Vienas iš jų buvo plikas, kitas ilgesniais plaukais apsivilkęs kostiumu. Vienas buvo vyresnis, kitas jaunesnis. Tarėsi jis su vyresniu vyriškiu, taip pat vyresniajam vyriškiui jis sumokėjo ir pinigus. Jaunesnis buvo išlipęs iš automobilio, tačiau judviejų pokalbyje jis nedalyvavo. Iš kur turi įrankius jis vyriškio neklausė, o siūloma kaina buvo reali ir atitiko skelbimuose nurodytas kainas. Tyrimo metu jis tyrėjai buvo nurodęs telefono numerį, kuriuo kalbėjosi su tariamu pardavėju, t.y. su S. K., šį numerį buvo išsaugojęs. Teisiamajame posėdyje liudytojas J. K. atpažino kaltinamąjį S. K. kaip vyresnį vyriškį, su kuriuo tarėsi dėl betono maišyklės pirkimo, ir kuriam perdavė už įsigytą prekę pinigus. Parduodant maišyklę dokumentų nebuvo.
Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas J. K. davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l. 20-21).
J. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 kaip vyrą kuriam jis susitikęs sumokėjo 400 Lt už betono maišyklę ir su kuriuo iki tol telefonu derino pirkimą-pardavimą. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas S. K. (b.l. 22-23).
Teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas R. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius. Įmonė užsiima statybinių įrankių nuoma patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2011-04-12 į nuomos punktą atvykęs A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo 3 įrankius, o 2011-04-13 dar du, grąžino tik vieną. Negrąžinti liko 4 statybiniai įrankiai. Minėtus įrankius A. V. išnuomojo tuo metu dirbęs G. B.. A. V. vienus įrankius turėjo grąžinti 2011-04-13, o kitus 2011-04-14, bet negrąžino. 2011-04-13 ir 2011-04-14 buvo skambinta A. V. nurodytais telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet niekas neatsiliepė. Nuo 2011-04-13 iki 2011-04-21 A. V. buvo skambinta kiekvieną dieną, bet niekas neatsiliepė, o nuo 2011-04-21 abu numeriai išjungti. Įmonei padaryta turtinė žala - 3200 Lt (t.1, b.l. 12).
Pagarsinus parodymus R. N. papildomai paaiškino, kad įrankiu nuomininkas buvo A. V.. Jį matė tik po nuomos fakto, kai A. V. sulaikė. Jis buvo atvykęs atsiskaityti įmonei už padarytą žalą. Tai buvo po kelių mėnesių po pareiškimo policijai pateikimo. Betono maišyklė buvo grąžinta, likusią 2400 Lt žalą atlygino A. V.. Šia dienai žalos nėra. Automobilio techninis pasas ne visada yra reikalingas, nes klientai atvyksta automobiliu ir yra užsirašomas automobilio valstybinis numeris, o pagal tai įmanoma surasti klientą. Atvykęs A. V. automobilio dokumentų nepateikė, nes jis pats matė automobilį ir užsiraė jo valstybinius numerius.
UAB „(duomenys neskelbtini) ", kartu su pareiškimu, pateikė 2011-04-12 ir 2011-04-13 nuomos sutarčių, sudarytų tarp G. B. ir A. V., bei A. V. asmens dokumentų kopijas (t.1, b.l. 1,4-8).
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo S. K. prašymu buvo apklausti papildomi liudytojai, t.y. I. J. ir A. I..
Liudytoja I. J. paaiškino, jog ji yra buvusi S. K. sugyventinė su kuriuo nuomavosi butą (duomenys neskelbtini). Bute gyveno ji. S. K. ir jos vaikas iš kitos santuokos. A. V. pažįsta, nes kelias savaites pas juo gyveno. Tarp S. K. ir A. V. draugiški santykiai. Dėl jų biznio papasakoti nieko negali, jos manymu tokie santykiai jų nesiejo. A. V. gyvendamas pas juos ieškojosi darbo. Pas A. V. ji jokių agregatų nematė, tačiau kažkokie instrumentai buvo. Tie daiktai buvo maiše. Ji klausė A. V. kas tai per daiktai, jis atsakė, kad tai instrumentai darbui. Buvo namuose pokalbis, jog A. V. negauna darbo, tačiau jis turėjo įrankius, o ji pati į pokalbį nesikišo. Matė, kaip A. V. skambinėjo ir ieškojo kam parduoti įrankius. S. K. prašė parduoti įrankius, tačiau ką konkrečiai, ji nežino, prašė nes nerado darbo, o reikėjo pinigų. Nežino ar jiedu bendrai ką pardavė. Taip pat nežino ar S. K. gavo iš A. V. kokius nors pinigus. S. K. pinigų turėjo, nes ir ji pati dirbo, o po santuokos nutraukimo, jis buvo pasidalinęs turtą, turi 120 000 Lt. Girdėjo pokalbį, jog A. V. įrankius yra paėmęs išperkamąją nuoma, taip pat girdėjo jog A. V. turėjo skolų. A. V. pastoviai prašė S. K. pavežti, tačiau kur nežino.
Liudytojas A. I. paaiškino, kad jis pažįsta abu kaltinamuosius. Su S. K. yra draugai, kurį pažįsta apie 10 metų, A. V. pažįsta per S. K.. Jam buvo pasiūlyti statybiniai įrankiai, tarp jų betono maišyklė, kitų nepamena. Buvo pasiūlyta jam nusipirkti ar pasiūlyti kitiems. Pasiūlymas buvo A. V., o S. K. jį tik atvežė. Pats įrankių nematė, o jam skambino S. K.. Su A. V. nekalbėjo ar įrankius šis nusipirkęs, tik A. V. sakė, kad įrankius pasiėmęs išperkamąją nuoma. Į A. V. pasiūlymą jis nesigilino, tik išklausė.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. V. ir S. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors apklaustas teisme kaltinamasis A. V. kaltę pripažino iš dalies, pakeisdamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, o S. K. neprisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau teisme apklaustų liudytojų parodymais, taip pat byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad jie abiejuose epizoduose, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Teisme duotus A. V. parodymus, bei S. K. parodymus, bei jų teisme iškeltą versiją, jog A. V. veiksmus atliko S. K. nežinant, o S. K. esant įsitikinus, jog A. V. kaltinime nurodytus įrankius yra įsigijęs teisėtu išperkamosios nuomos pagrindu, kurie jam priklauso teisėtai, atliko vairuotojo vaidmenį, padėdamas A. V. vykti į nuomos punktus ir padėdamas parduoti betono maišyklę, negalėdamas ja laisvai disponuoti be A. V. sutikimo, vertintini kritiškai ir laikytini, kaip kaltinamųjų gynybinė pozicija, siekiant A. V. švelninti, o S. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. Taip pat teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo S. K. prašymu apklaustų liudytojų I. J. ir A. I. duotus parodymus teisme, kadangi šie asmenys yra geri pažįstami (draugas bei buvusi sugyventinė) ir suinteresuoti bylos baigtimi. Jų duotus parodymus teismas vertina, kaip siekį padėti S. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, šie kaltinamųjų parodymai nesutampa ir neatitinka kitiems teisme ištirtiems ir byloje esantiems įrodymus.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus parodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206/2008).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjo, kaltinamasis A. V. duodamas parodymus paaiškino, jog jis turėdamas finansinių sunkumų nutarė išsinuomoti įrankius iš įstaigų, kurios šiuos nuomoja, ir parduoti. S. K., pas kurį jis laikinai buvo apsistojęs, jį vežiojo savo automobiliu į įvairias įrankių nuomos įstaigas ir padėjo parduoti jo išnuomotus įrankius. S. K. matė, kad jis važiuoja į nuomos punktus nuomotis įrankius ir vėliau šiuos parduodavo. Už parduotus įrankius gautus pinigus S. K. perduodavo jam. Iš tų pinigų jis su S. K. atsiskaitydavo už degalus, maistą ir kt. Per internetą bei laikraščiuose jis ieškojo asmenų, kuriems reikalingi įrankiai, taip pat tuo domėjosi ir S. K., nes jis pats matė ir girdėjo, kaip S. K. skambindavo savo pažįstamiems, sužinodavo, kokio įrankio reikės asmeniui, ir jam pasakydavo. S. K. matė, kad pas pastarąjį jokių savo įrankių jis neatsivežė, ir vežiojo jį į nuomos punktus. Taip pat duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, A. V. nurodė, jog kai jis eidavo į nuomos punktus nuomotis įrankius, S. K. kartu neidavo, laukdavo mašinoje, tačiau beveik visoms išnuomotoms prekėms klientus surasdavo būtent S. K., kuris taip pat daugiausia bendravo ir su įrankių pirkėjais, o pinigus už parduotus įrankius paimdavo S. K., kuris vėliau atiduodavo jam. Parduodant įrankius, jis pats būdavo apsirengęs rusvu kostiumu, o S. K. būdavo apsirengęs kasdieniniais rūbais, džinsais (t.1, b.l. 99-101). Šie duoti kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės sutapo ir su teisme apklaustų liudytojų G. B., S. S., J. K., R. N. parodymais. J. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2 kaip vyrą kuriam jis susitikęs sumokėjo 400 Lt už betono maišyklę ir su kuriuo iki tol telefonu derino pirkimą-pardavimą. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas S. K. (b.l. 22-23). Teisiamajame posėdyje liudytojas J. K. taip pat atpažino kaltinamąjį S. K. kaip vyresnį vyriškį, su kuriuo tarėsi dėl betono maišyklės pirkimo, ir kuriam perdavė už įsigytą prekę pinigus. Kaltinamojo S. K. parodymai, jog jis su A. V. nesitarė daryti nusikaltimų, o manė, jog šis įrankius valdo teisėtai ir už juos yra sumokėjęs, paneigti A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisme apklaustų liudytojų parodymais. Antai, liudytojas J. K. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, konkrečiai apibūdino kiekvieną iš kaltinamųjų, jų veiksmus atsiskaitant už betono maišyklę, šis liudytojas taip pat paaiškino, jog iš abiejų kaltinamųjų veiksmų, jis suprato, kad vyresnysis vyras (t.y. S. K.) yra kaip ir viršininkas, o jaunesnysis (A. V.) tik padėjėjas, tai, jog maišyklė gali būti ne pardavėjo, jam nekilo abejonių. Taip pat nekilo abejonių ir UAB “Rinvila” darbuotojams dėl A. V. sumanymo apgaule įgyti turtą. Pažymėtina ir tai, jog A. V. S. K. leidimu apsigyveno jo nuomojamame bute, į Vilnių jis atvyko iš kito miesto, tuo tarpu būtent S. K. A. V. vežiojo po įrankių nuomos punktus, todėl jo teiginys, jog S. K. net nežinojo, jog vyksta į nuomos punktus, nėra įtikinamas. Be to, kaip paaiškino pats S. K. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 47), jam buvo žinoma, jog A. V. įmonėse nuomodavosi įvairius įrankius, juos atnešdavo į jo automobilį „Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei suprato, kad šis prašė surasti pirkėjus būtent išnuomotiems įrankiams. Pažymėtina ir tai, jog įrankiai, kuriuos nuomojo A. V. buvo su įrankius nuomojusios įmonės logotipais. Apklaustas teisme S. K. taip pat nurodė, jog jis žinojo, kad A. V. darbo neranda, žinojo ir tai, jog šiam yra reikalingi pinigai, todėl neįtikinami ir S. K. parodymai, jog jis manė neva A. V. įrankiais valdė teisėtai, juolab kaip paaiškino teisme, jis pats A. V. užklausė, kaip šis gali parduoti įrankius jei šie nepriklauso jam. Pažymėtina ir tai, jog suprasdamas neteisėtai atliekamus veiksmus bei už juos numatytą atsakomybę ir tai, jog S. K. buvo lygtinai paleistas neatlikus jam paskirtos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, bei sužinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis, kaip paaiškino ikiteisminio tyrimo metu, A. V. pasakė, važiuoti į įmones ir bandyti tartis dėl žalos atlyginimo (t.1, b.l. 47), dėl ko A. V. atlygino žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu iki baudžiamosios bylos iškėlimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams bandant susisiekti su negrąžinusiu išsinuomotų irankių klientu nurodytais telefonais, jo rasti nepavyko, dėl ko kreipėsi į policiją. Netikėti kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo, nes šie pirminiai parodymai atitiko ir neprieštaravo liudytojų parodymams, kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamieji teisme negalėjo įtikinamai patvirtinti, jog jų atžvilgiu buvo naudojama prievarta ar spaudimas duoti būtent tokius parodymus, kurie buvo užfiksuoti. Be to, duodant parodymus, kaltinamiesiems buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, jie gi nurodė, jog gynėjas nereikalingas (t.1, b.l. 43-44, 90-91), apklausiami kaip įtariamieji jie parodymus davė laisvanoriškai, tai patvirtindami savo parašais, prašymų ar pastabų, susipažinus su duotais parodymais bei susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu, jie nepareiškė.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Baudžiamasis įstatymas, apibrėžiantis bendrininkavimą, nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Kiekvieno jų veiksmai gali būti skirtingi, tačiau jie turi būti reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, sudaryti prielaidas kitų bendrininkų veiksmams. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors S. K. tiesiogiai nedalyvavo paimant įrankius iš apgaulės būdu suklaidinto nuomos punkto, tačiau aktyviais veiksmais kontroliavo šį procesą, veždamas A. V. į nuomos punktus, leisdamas išnuomotus įrankius laikyti savame bute, ieškodamas pirkėjų, bei šiems parduodamas įrankius.
Kaltinamųjų veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), kvalifikuotos teisingai, kadangi 2011-04-12 ir 2011-04-13 A. V. ir S. K., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto žinodami, kad nevykdys įrankių nuomos sutarties sąlygų, ir neketindami grąžinti išsinuomotų įrankių, S. K. likus laukti automobilyje, o A. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose su minėtos bendrovės atstovu sudarius įrankių nuomos sutartis, pagal kurias A. V. išsinuomojo 600 Lt vertės suvirinimo aparatą „Parva“, 800 Lt vertės kampinę šlifavimo mašiną „Bosh“, 800 Lt vertės betono maišyklę „B-132“ ir 1000 Lt vertės elektros generatorių „Einhel“, jie apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Rinvila" priklausantį turtą.
Kaltinamųjų A. V. ir S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, padaryti nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančias aplinkybes.
A. V. teistas 1 kartą, teistumas išnykęs (t.1, b.l. 112), baustas administracine tvarka (b.l. 107-111), VšĮ „Vilniaus m. psichikos sveikatos centras" stacionare nesigydė, įskaitoje nėra, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 123- 125), jo atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, žala įmonei atlyginta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus sankcijos ribose numatytą laisvės atėmimo bausmę.
S. K. praeityje 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 54-57), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ „Vilniaus m. psichikos sveikatos centras" stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė (b.l. 83-85), nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, jog žala atlyginta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus sankcijos ribose numatytą laisvės atėmimo bausmę.
S. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, bendrintina su 2006-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta 7 m. 10 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
A. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos paskelbus nuosprendį, nes jis yra suimtas kitoje byloje.
S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina paskelbus nuosprendį, nes jis yra suimtas kitoje byloje.
Civiliniai ieškiniai nepareikšti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvusių telekomunikacijos įvykių išklotinėmis patalpintas saugojimui į Vilniaus aps. VPK 6 PK saugyklą (b.l. 41-42), paliktinas saugoti byloje, šį kompaktinį diską išreikalaujant iš Vilniaus aps. VPK 6 PK saugyklos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-12 epizodas) – laisvės atėmimą 6 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-13 epizodas) – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalių pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti A. V. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-07-19.
A. V. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti paskelbus nuosprendį, nes jis yra suimtas kitoje byloje.
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-12 epizodas) – laisvės atėmimą 6 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2011-04-13 epizodas) – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 dalių pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti S. K. paskirtas bausmes ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2006-06-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta 7 m. 10 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir S. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-07-19.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti paskelbus nuosprendį, nes jis yra suimtas kitoje byloje.
Kompaktinį diską su telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvusių telekomunikacijos įvykių išklotinėmis, patalpintą saugojimui į Vilniaus aps. VPK 6 PK saugyklą (b.l. 41-42), palikti saugoti byloje, šį kompaktinį diską išreikalaujant iš Vilniaus aps. VPK 6 PK saugyklos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems A. V. ir S. K. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.