- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-289-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02096-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-859-952/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Radviliškio šiluma“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės A. J. ieškovės naudai 369,29 Eur skolą už pateiktą šilumos energiją, 394,02 Eur skolą už pateiktą karštą vandenį, 25,98 Eur delspinigius, 18,00 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 2 d. sprendimu už akių tenkino ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
3. Atsakovė A. J. 2020 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad moka mokesčius ieškovei, šiuo metu skola yra ženkliai sumažėjusi, prašo leisti įsiskolinimą mokėti dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės A. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Radviliškio šiluma“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos priteisimo.
5. Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 2 d. sprendime už akių buvo išaiškinta, jog atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo baigėsi 2020 m. sausio 22 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas 2020 m. sausio 23 d., t. y., praleidus įstatyme nustatytą terminą, atsakovė neprašė termino atnaujinti ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas praleistas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį.
7. Nurodo, kad termino pareiškimui paduoti dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepraleido, nes Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimą už akių gavo tik 2020 m. sausio 7 d., ir 20 dienų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminas skaičiuojamas būtent nuo teismo sprendimo už akių gavimo dienos. Apeliantės nuomone, terminas baigėsi ne 2020 m. sausio 22 d., kaip nurodo teismas, o 2020 m. sausio 27 d. Kadangi pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas 2020 m. sausio 23 d., terminas jam paduoti, nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo terminų skaičiavimą ir nurodo, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo procesinio dokumento jai įteikimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
10. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
11. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2020 m. sausio 2 d., atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje buvo numatyta, kad atsakovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienas gali kreiptis į teismą prašydama peržiūrėti sprendimą už akių. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. sausio 23 d. Tą pačią dieną Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 24 d. atsisakė priimti atsakovės A. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes sprendė, jog atsakovė praleido terminą šiam pareiškimui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
13. Į teismų informacinę sistemą Liteko įkelta įteikimo pažyma ir apeliantės prie atskirojo skundo pridėta voko kopija patvirtina, jog 2020 m. sausio 2 d. sprendimas už akių apeliantei įteiktas 2020 m. sausio 7 d. (CPK 117 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti skaičiuojamas nuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 2 d. sprendimo už akių įteikimo – 2020 m. sausio 7 dienos. Kadangi atsakovė A. J. pateikė pareiškimą 2020 m. sausio 23 d., akivaizdu, kad pareiškimas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino (termino pabaiga 2020 m. sausio 27 d.) ir pirmosios instancijos teismas turėjo šį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė kreiptis į teismą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.). Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta, į tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą nepaleidusi įstatyme nustatyto termino, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių teisėtų pareiškėjos teisės kreiptis į teismą ribojimo pagrindų ir šiuo atveju atsakovės teisė kreiptis į teismą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo nepagrįstai pirmosios instancijos teismo apsunkinta.
15. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir atsakovės A. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.