Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blintrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) atstovui advokatui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ‚Balsių valda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.5. Sprendimas ir Privalomasis nurodymas paremtas Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-12-18 nutarimo Nr. 2.VI-92 “Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones” (toliau – ir 2019/ m. Prokuratūros nutarimas) selektyviai atrinktais sakiniais, kurie, Departamento nuomone, “leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pelkės buvimą ginčo žemės sklype”. Konkrečiai imant, Departamentas remiasi 2019 m. Prokuratūros nutarimo fraze: “Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atsižvelgdamas į tai, kad Žemėtvarkos projekto plane, 2002 m. Žemės sklypo plane pažymėtos žemės naudmenos - pelkė, prokurorui nurodė, kad kreipsis į matininką, atliekantį žemės sklypų kadastrinius matavimus ir užsakys žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą ir parengs minėtą planą žemės sklypui, naujai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre”. Šioje situacijoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) Vilniaus rajono skyrius 2021-02-15 priėmė sprendimą Nr. 48SD-1941-(14.48136E.), kuriame nurodė, kad atsižvelgdamas į 2019 m. Prokuroro nutarimą, surinko kompetentingų institucijų (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei VĮ Valstybės žemės fondo ir kt.) duomenis ir atliktus tyrimus, bei nustatė, kad nėra duomenų, pagrindžiančių pelkės buvimą Žemės sklype ir priėmė sprendimą neįrašyti Žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos “Pelkės ir šaltinynai”.

Privalomasis nurodymas buvo duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad privalomieji nurodymai duodami, „ <...> kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones“.

3.3. Departamentas priimdamas šioje administracinėje byloje ginčijamus administracinius sprendimus 2019 m. Prokuratūros nutarimu vadovavosi Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 2.VI-92 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1SD-241-(8.2) „Dėl tarnybinės pagalbos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atlikdama tyrimą dėl Žemės sklype šalia Gineitiškių ežero esančios pelkės užpylimo, surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pelkės buvimą žemės sklype. 2019 m. Prokuroro nutarime pažymėta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Žemėtvarkos projekto plane, 2002 m. Žemės sklypo plane pažymėtos žemės naudmenos - pelkė, prokurorui nurodė, kad kreipsis į matininką, atliekantį žemės sklypų kadastrinius matavimus ir užsakys žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą ir parengus minėtą planą žemės sklypui, naujai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

3.6. Papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad šioje byloje reikėtų skirti teismo ekspertizę tam, kad nustatyti, ar Žemės sklype yra pelkė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Privalomo nurodymo ir Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti Privalomą nurodymą.

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

5.1. Vilniaus apygardos prokuratūra 2019 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 2.VI-92 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (2019 m. Prokuroro nutarimas), konstatuodama, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentas nesiima priemonių Gineitiškių ežero pakrantėje vykstantiems žemės, reljefo keitimo, gamtos išteklių išsaugojimo ir kitiems pažeidimams nustatyti ir pašalinti, tačiau dar gali imtis. Generalinė prokuratūra 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 13.12-13 paliko galioti apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 2.VI-92. Šiame nutarime konstatuota, kad yra pakankamai duomenų, kad Žemės sklype yra pelkė, tačiau NŽT prokurorui nurodė, kad kreipsis į matininką ir užsakys žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano parengimą ir parengus minėtą planą žemės sklypui, naujai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

5.2. 2021 m. sausio 15 d. Departamento Vilniaus valdybos pareigūnas priėmė privalomąjį nurodymą Nr. (18.2)-PN-19 (Privalomasis nurodymas), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodė nutraukti pelkės užpylimo darbus Žemės sklype. Privalomajame nurodyme remtasi tuo, kad vykdomi darbai, kurių metu pelkė yra užpilama gruntu ir tokiais veiksmais gali būti pažeistos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

7. Šioje byloje atsakovas remiasi tuo, kad, jo nuomone, Žemės sklype faktiškai yra pelkė ir ją užpylus gruntu būtų padaryta žala gamtai. Tuo tarpu pareiškėja remiasi tuo, kad Žemės sklype jokių su pelkės apsauga nustatytų žemės naudojimo sąlygų nėra.

Iš esmės ginčas vyksta dėl teisiškai reikšmingų vertybių – nuosavybės teisės (teisinio saugumo) ir galimybės prevenciškai sustabdyti žalos gamtai atsiradimą.

8. Tarp šalių ginčai dėl to, ar taikytini ribojimai Žemės sklype dėl jame galimai esančios pelkės vyksta nuo 2016 metų. Prie šios bylos prijungta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-842-790/2018 medžiaga. Iš jos matyti, kad Departamento Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) Širvintų rajono agentūra 2017 m. vasario 27 d. surašė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. VR- 11.29-1-17 (toliau – ir 2017 m. Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodė UAB „Balsių valda“ iki 2017-04-27 nukasti ir išvežti gruntą nuo užpilto pelkės ploto Žemės sklype. Privalomajame nurodyme pažymėta, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos 128 p. reikalavimai pelkėse ir šaltinynuose „128.2 p. mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą“ (užpilant gruntu). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-12 sprendimu 2017 m. Privalomąjį nurodymą panaikino. LVAT 2019-08-07 nutartimi šį sprendimą panaikino ir bylą nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėja buvo praleidusi skundo padavimo terminą.

VRAAD 2017-10-05 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei UAB „Balsių valda“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-28 galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2530-1019/2021, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys atsakovei UAB „Balsių valda“ dėl žalos atlyginimo atmestas (sprendimas įsiteisėjęs).

9. Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Žemės sklype:

9.1. Privalomajame nurodyme kaip galimą pažeidimą Departamento pareigūnas įvardijo galimą specialių žemės naudojimo sąlygų nesilaikymą. Tai reiškia, kad Departamentas, surašydamas Privalomąjį nurodymą, atliko specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kontrolės procedūrą. Visgi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nesilaikymas galėtų būti konstatuotas tik tuomet, kai jos įregistruotos nekilnojamojo turto registre (kaip jau aptarta šiame sprendime). Toks reikalavimas nėra formalus, jis realizuoja teisinio saugumo ir apibrėžtumo principą, nes saugo savininką nuo savavališko nuosavybės teisių ribojimo.

9.2. Sistemiškai aiškinant šiame sprendime aptartas SŽNSĮ nuostatas, galima daryti išvadą, kad visuomenei reikšmingi objektai savininkams priklausančiuose žemėje yra saugomi taikant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo institutą. Teisinė pareiga laikytis su nuosavybės objektų naudojimu susijusių apribojimų atsiranda nuo atitinkamo įrašo nekilnojamoj turto registre dienos (SŽNSĮ 10 straipsnio 1 dalis).

9.3.1. Iš byloje esančio 2021-02-10 išrašo matyti, kad įregistruoti šie Žemės sklypo duomenys – 0,5144 ha plotas, žemės ūkio naudojimo paskirtis, 0,2452 ha žemės ūkio naudmenų plotas ir 0,2692 ha kitos žemės plotas. Žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos SŽNSĮ 102 straipsnyje, nebuvo įregistruotos Privalomojo nurodymo priėmimo metu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Iš žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, 2001-06-19 parengtos UAB korporacijos „Matininkai“ (prie šios bylos prijungtos administracinės bylos Nr. eI-842-790/2018 b. l. 16-18), matyti, kad formuojant žemės sklypą žemės sklypo ploto sudėtyje pagal žemės naudmenų rūšis nustatytas 0,2452 ha žemės ūkio naudmenų plotas, kurį sudaro ariama žemė, ir 0,2692 ha ploto kita žemė, kurią sudaro ne pelkės, bet kita nenaudojama žemė.

9.3.2. UAB Korporacijos „Matininkai“ matininkas atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir 2002-08-09 parengė žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis (toliau – ir 2002 m. kadastriniai matavimai). 2002-08-12 sudarytame 5144 kv. m. Žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėta, kad Žemės sklype 2335 kv. m. sudaro žemės ūkio naudmenos - pieva, 2809 kv. m. - kita žemė. Užfiksuota, kad 0,2809 ha užima pelkės. Įrašyti žemės naudojimo apribojimai - pakrantės apsaugos juosta - 0,10 ha ir vandens telkinių apsaugos zona - 0,5144 ha (prie šios bylos prijungtos administracinės bylos Nr. eI-842-790/2018 b. l. 87-88). Tačiau, atlikus naujus kadastrinius matavimus, šiais matavimais nustatyti nauji žemės sklypo duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Šią aplinkybę patvirtina minėtas kadastro išrašas. 2021 m. Prokuroro nutarime pažymėta, kad Valstybės įmonė „Registrų centras“ nurodė, kad dėl techninės klaidos Nekilnojamojo turto teritorinis registratorius neįrašė žemės sklypo kadastro duomenų į Nekilnojamojo turto registrą pateiktos 2002 m. kadastrinių matavimų bylos pagrindu, tačiau pažymėjo žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei žemės sklypo registro įrašo Nr. 41/40471 2 skiltyje sutvarkė įrašus apie matavimų tipą, t. y. vietoje „Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“ įrašė „ Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus“.

9.3.3. VĮ Registrų centras 2019-11-25 patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2002 m, kadastrinius matavimus ir vietoje „Kitos žemės plotas: 0,2692 ha“ įrašė „Kitos žemės plotas: 0,2809 ha“; vietoje „iš jo: nenaudojamos žemės plotas: 0,2692 ha“ įrašė „iš jo: pelkių plotas:0,2809 ha“. VĮ Registų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi UAB „Balsių valda“ skundą, 2020-02-05 sprendime Nr. CSPR-26 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo nurodė, kad 2002 m. Žemės sklypo planas yra saugomas Žemės sklypo archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje, tačiau tame tarpe atsižvelgiant ir į tai, kad VĮ Registrų centro saugomoje Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų byloje yra komplektuojama tik 2002 m. kadastrinių matavimų netvirtinta kopija, teritorinis registratorius nepagrįstai patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl VĮ Registų centre įregistruoti buvę Žemės sklypo duomenys, nustatyti matininko A. J. 2001 m. aktu, atlikus preliminarius matavimus, kuriuose 0,2452 ha plotas priskirtas žemės ūkio naudmenoms, o 0,2692 ha plotas yra kitos žemės plotas - nenaudojama žemė. Taigi matyti, kad Privalomojo nurodymo ir Sprendimo priėmimo metu nekilnojamojo turto registre duomenų apie Žemės sklype esančią pelkę ir su tuo susijusias specialiąsias naudojimo sąlygas, nebuvo.

9.4. Sutiktina su tuo, kad privalomojo nurodymo paskirtis yra ir prevencinė (žr. pavyzdžiui, LVAT 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-243/2010, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3136/2012, kt.), tačiau jo prevencinis pobūdis negali būti aiškinamas taip plačiai, kad paneigtų SŽNSĮ įtvirtintą teisinės apsaugos mechanizmą, nes šiuo atveju davus Privalomąjį nurodymą faktiškai buvo pritaikytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Atsakovas remiasi bendrosios kompetencijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-176-653/2015, 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-377- 302/2014), kurioje pasisakoma, kad specialiųjų sąlygų neįrašymas į nekilnojamojo turto registro duomenis nesukuria žemės sklypo savininkui teisės nesilaikyti teisės aktais nustatytų apribojimų žemės sklypui, patenkančiam į saugomą teritoriją, o žemės sklypo savininkai privalo domėtis teritorijų režimu, taip pat kitoks aiškinimas prieštarautų Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo reikalavimams. Tačiau šiuo atveju Žemės sklypas nėra saugomoje teritorijoje ir teisės aktais nebuvo apibrėžta konkreti teritorija ir joje taikomas teisinis režimas, kuris būtų žinomas ir privalomas savininkui. Šiuo atveju konkretus apribojimas faktiškai nustatytas Privalomuoju nurodytu, t. y. teisės taikymo aktu, tačiau neįvertinus aplinkybės, kad dar negalėjo būti taikoma teisinis gamtos objekto apsaugas mechanizmas pagal SŽNSĮ. Nenuginčijus ar nepakeitus Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos Žemės sklype pelkių naudmenų nėra, tuo labiau, nėra įregistruotų pareiškėjos veiklos apribojimų, susijusių su pelkių apsauga, atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją laikytis su pelkių naudmenomis susijusių apribojimų.

9.5. Pačiame Privalomajame nurodyme nėra nurodyta konkrečių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu daroma išvada, kad Žemės sklype yra pelkė, tačiau Sprendime motyvai buvo išdėstyti plačiau ir pateikta nuoroda į 2019 m. Prokuroro nutarimą, kuriame išdėstytos aplinkybės, dėl kurių padaryta išvada, kad Žemės sklype pelkė yra. Taigi galima suprasti, kad pagrindinis Privalomojo nurodymo ir Sprendimo faktinis pagrindas yra tai, kad Žemės sklype yra pelkė remiantis 2019 m. Prokuroro nutarime nurodytų motyvais. Nepaisant to, Departamentas neatkreipė dėmesio, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo SŽNSĮ ir jame buvo apibrėžta, kas laikoma pelkėmis ir šaltinynais. Pagal SŽNSĮ 101 straipsnio 1 dalį, Pelkės ir šaltinynai – teritorijos, atitinkančios vieną arba kelis šių požymių: 1) teritorija patenka į inventorizuotus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pelkių ir šaltinynų plotus; 2) vyksta pelkėdaros procesas, kurio požymiai nurodyti šio straipsnio 2 dalyje; 3) pelkine augalija gausiai užaugusi buvusi vandens telkinio dalis; 4) požeminis vanduo natūraliai trykšta iš žemės paviršiaus. 2 dalyje nustatyta, kad Pelkėdara vyksta, jeigu yra visi šie požymiai:1) vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: aliuvinis pelkinis, užneštasis (palaidotasis) arba deliuvinis glėjinis; 2) vyrauja pelkinė augalija: viksvos, nendrės, meldai, švendrai, kupstiniai švyliai, puplaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kiminai, purienos, gegužliniai, gailiai, spanguolės ir žaliosios ar baltosios samanos; 3) žemė nuolat įmirkusi, nenusausinta.

Nei iš Privalomojo nurodymo, nei iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokį SŽNSĮ 101 straipsnyje nurodytą požymį ar požymius atitiko Žemės sklypo dalis. Taip pat nebuvo nurodyta, ir kuri konkrečiai Žemės sklypo dalis atitinka pelkės požymius. Tokiu būdu pareiškėjai buvo apsunkinamos galimybės apsiginti. Todėl Privalomasis nurodymas ir Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkte nustatytų reikalavimų motyvuoti sprendimą, taip pat gero administravimo (atsakingo valdymo) principo.

10. Sprendime atsakovas rėmėsi prevencine Privalomojo nurodymo paskirtimi. Kaip jau aptarta, prevencinė privalomojo nurodymo paskirtis nepaneigia specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo principų. Kaip galima suprasti iš Sprendimo turinio, faktinis pagrindas Privalomajam nurodymui priimti buvo hipotetinė galimybė, kad, vykdydama 2019 m. Prokuroro nutarimą, NŽT inicijuos ir įregistruos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Visgi 2019 m. prokuroro nutarimas buvo priimtas dar 2019 m. gruodį, t. y. prieš daugiau kaip metus iki Privalomojo nurodymo, t. y. buvo praėjęs pakankamas laikas, per kurį valstybės institucijos galėjo priimti sprendimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Be to, kaip Departamentas nurodė atsiliepime, dar 2021-02-15 (tą pačią dieną, kai buvo priimtas Sprendimas) NŽT pateikė raštą, kuriame nurodė, kad, jos vertinimu, nėra pakankamai duomenų apie pelkės buvimą. Kaip rodo bylos medžiaga, valstybės institucijos apie galimai esančią pelkę žinojo jau nuo 2016 m., tačiau tarp jų vyko susirašinėjimas ir diskusijos, ar iš tiesų pelkė yra, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo procedūra nebuvo inicijuota. Vertinant ne atsakovo veiklą atskirai, bet visų spendimo priėmime dalyvavusių valstybės institucijų veiklą bendrai, teismo vertinimu, per tokį laiką buvo galima priimti sprendimus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. inicijuojant įrašo registre padarymą ar koregavimą ir tai paneigia būtinybę šiuo atveju taikyti Privalomąjį nurodymą kaip prevencinę priemonę dar iki specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registravimo reikalauti jų laikytis. Įstatymai nenumato tokios galimybės. Be to, iš aptartos ginčų tarp šalių eigos matyti, kad teismai buvo ne kartą pasisakę, kad teisinės pareigos dėl žemės naudojimo sąlygų atsiranda padarius atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre.

11. Dėl kitose informacinėse sistemose esančios informacijos apie Žemės sklypo naudmenas:

11.1. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ 2016 m. kovo 31 d. rašte Nr. (9.25)GRPK_S-25 (b. l. 89-95) nurodyta, kad Georeferencinio pagrindo kadastro duomenyse (skirtingų metų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeniniuose rastriniuose ortofotografiniuose žemėlapiuose ORT10LT) žemės sklypo teritorijoje, besiribojančioje su Gineitiškių ežeru, nuo seno buvo pelkė, šį faktą patvirtina ir žemės sklypo 2002 m. rugpjūčio 9 d. kadastrinių matavimų plane sklypo ribose parodyta 0,2809 ha ploto pelkė. Šiame rašte minėta įmonė nurodė, kad vadovaudamasi 2016 m. kovo 30 d. atliktos lauko patikros rezultatais priėmė sprendimą patikslinti Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 georeferencinių erdvinių duomenų rinkinyje GDR10LT įregistruotos pelkės ribas pagal faktą, kadangi nustatyta, jog dalis pelkės yra užpilta; pelkės teritorija palyginant su anksčiau registruotu pelkės plotu sumažėjo apie 0,06 ha.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 215 patvirtintų Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 2 punkte nustatyta, kad šio kadastro paskirtis – registruoti Nuostatų 11 punkte nurodytus gamtinius ir antropogeninius objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Kadastro duomenų gavėjams Kadastro duomenis, Kadastro informaciją, Kadastrui pateiktus dokumentus ir (arba) duomenis, atlikti kitus Kadastro duomenų, Kadastro informacijos, Kadastrui pateiktų dokumentų ir (arba) duomenų tvarkymo veiksmus. Nuostatų 13.9 punktas numato, kad Kadastro duomenų rinkinyje renkami specifiniai duomenys ir informacija, tarp jų, žemės ūkio naudmenų ribų apibūdinimo duomenys ir informacija: žemės ūkio naudmenų tipas; žemės ūkio naudmenų ribos tipas. Remiantis šių nuostatų 25.3 punktu kadastro duomenų teikėjai, be kitų, yra nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus atliekantys asmenys. Pagal iki 2018 n. Sausio 1 d. galiojusį reguliavimą (tuo metu, kai buvo surinkti apie Žemės sklypą), nuostatų 32.2 punktas nustatė, kad Kadastro objektai įregistruojami ir išregistruojami, Kadastro duomenys ir (arba) Kadastro informacija keičiami pagal: ne senesnio kaip 5 metų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 arba M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio (toliau – ortofotografinis žemėlapis) informaciją; Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninius erdvinius žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenis (toliau – nuotolinio skenavimo duomenys); Kadastro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus ir (arba) duomenis; Kadastro tvarkytojo atliktų lauko patikrų duomenis, jam pastebėjus atsiradusius naujus ar išnykusius Kadastro objektus, Kadastro duomenų ir (arba) Kadastro informacijos pasikeitimus.

11.2. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 34 straipsnį numatyta sukurti žemės informacinę sistemą, kurios paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-267 patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų 7.1 punktą viena iš pagrindinių šios sistemos funkcijų yra tvarkyti erdvinių duomenų rinkinius, kuriuose kaupiama informacija apie nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Kaip matyti iš VĮ Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. rašto, nustatant pelkių teritorijas, buvo naudojamas dirvožemio erdvinių duomenų rinkinys Dirv_DR10LT (2015 m.), kuriame atrinkti plotai, kuriuose nustatyti dirvožemių tipai, turintys 100 cm arba gilesnį durpinį sluoksnį. Į bylą pateiktas ir VĮ Valstybės žemės fondo raštas, kuriame pateikti duomenys apie Žemės sklypo teritorijoje esančius dirvožemius.

Kaip matyti iš aptarto reguliavimo ir teikiamos informacijos turinio, georeferencinio pagrindo kadastro ir žemės informacinės sistemos paskirtis yra kaupti duomenis ir informaciją, tuo tarpu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį, jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti, o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (3 straipsnis). Taigi tiek georeferencinio pagrindo kadastro, tiek žemės informacinės sistemos, tiek Geologijos tarnybos duomenys galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl fakto, ar Žemės sklypo dalis priskirtina pelkei ir galbūt tuo pagrindu nustatytina specialioji žemės naudojimo sąlyga ir (arba) atliktas registro įrašo pakeitimas, tačiau dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako, nes tai nėra šios bylos dalykas. Aišku, kad minėti duomenys savaime negali būti vertinami kaip pakeičiantys nekilnojamojo turto registro įrašus.

12. Šioje byloje nėra reikšminga, ar yra pagrindas pagal faktinius požymius priskirti Žemės sklypo dalį pelkei, nes nėra sprendžiamas klausimas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo ar nekilnojamojo turto registro įrašo nuginčijimo ar pakeitimo. Taigi dėl to nėra pagrindo ir teismo ekspertizei skirti.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Privalomasis nurodymas ir Sprendimas naikintini kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos atstovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė prašymą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1850,00 Eur atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Suteiktų teisinių paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad suteiktos paslaugos apima skundo parengimą, papildomų paaiškinimų teikimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų sumų, kurios apskaičiuojamas taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU). Skundas teismui pateiktas 2021 m. I ketvirtį, taigi taikytinas VDU – 1 454,20 Eur (2020 m. III ketvirtis), o maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 3 635,50 Eur (2,5*1 454,20 Eur1454,2*, Rekomendacijų 8.2 punktas). Pateikti įrodymai apie apmokėtas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 1 850,00 Eur, jų palyginimas su Rekomendacijose nurodytomis sumomis, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniojo aplinkos apsaugos inspektoriaus 2021-01-15 privalomąjį nurodymą Nr.(18.2)-PN-19, taip pat panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-02-15 sprendimą Nr. (3.0)-AD5-2496 “Dėl 2021-01-15 privalomojo nurodymo Nr. (18.2)-PN-19”.

Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ naudai 1 850,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt eurocentų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.