- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2-984-356/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- K. J., S. J.
- Trečiasis asmuo
- Irmos
- Advokatai
- Vytautas Garla, Valdas Bivainis
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, atsakovei K. J. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, atsakovo S. J. atstovui advokatui Valdui Bivainiui, trečiojo asmens Irmos šeimynos atstovei I. R., o atsakovui S. J. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. J. ir S. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Irmos šeimyna
Aprašomoji dalis
nustato:
Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė abiems atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), K. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o atsakovei taip pat neterminuotai apriboti motinos valdžią ir dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Taip pat prašė: A. B., A. J., S. J., K. J., M. J., nustatyti nuolatinę globą, jų globėju ir turto administratoriumi paskirti I. šeimyną; ten nustatyti visų vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą; priteisti iš abiejų atsakovų vaikams: A. J., S. J., K. J., M. J., o iš atsakovės dar ir dukrai A. B. išlaikymą 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė ieškinyje, o atstovė, prašydama ieškinį tenkinti, paaiškino, kad atsakovai patys neaugina, neauklėja ir neišlaiko dukrų nuo 2011 m., iki ieškinio pareiškimo atsakovė nebendravo su vaikais ir jų nelankė, neteikė išlaikymo, o po civilinės bylos iškėlimo bendrauja minimaliai, tačiau išlaikymo neteikia. Atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, išlaikymo neteikia, domisi minimaliai. Šios aplinkybės, ieškovo nuomone, ir yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovai vaikais visiškai nesirūpina. Be to, atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl atsakovo panaudoto fizinio smurto A. B. atžvilgiu ir dėl atsakovų socialinių įgūdžių stokos. Atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl tyčinio nusikaltimo, todėl jo atžvilgiu vaikų atskyrimas nuo tėvo netaikytinas. Atsakovė, nuolat palikdama vaikus atsakovo, jo motinos ir net dukros A. priežiūrai, padarė žalą vaikams, ypač dukrai A., kuri nebepasitiki motina, be to, nėra glaudaus tarpusavio ryšio tarp atsakovės ir vaikų. Vaikai motina vadina globėją, nes I. šeimynoje vaikais, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, rūpinamasi labai atsakingai. Vaikai nori likti gyventi kartu su globėja. Atsakovei motinos valdžia jau buvo apribota dukros A. B. atžvilgiu, tačiau atsakovė reikiamų išvadų nepadarė.
Ieškovo nuomone, kol kas, kalbant apie atsakovę, nėra vilties, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, o atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimu 16 metų, todėl prašė apriboti abiems atsakovams tėvų valdžią neterminuotai. Apribojus tėvų valdžią, prašė nustatyti vaikams nuolatinę globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti I. šeimyną, kurioje jau nuo 2012 metų atsakovų dukros globojamos, ten nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovų vaikams išlaikymą 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovė K. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ji ir jos atstovas prašė ieškinį dalyje atmesti, paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nes vaikų neatsisako, mano, kad yra sudarytos reikiamos sąlygas vaikams kartu su ja gyventi, ji dirba, gauna pajamų, padėti neatsisako atsakovo motina, kiti atsakovo giminaičiai. Kadangi ji dirba, todėl ne visada gali globėjos nustatytu laiku lankyti vaikus. Ji pati ilgą laiką blogai jautėsi, todėl nelankė vaikų. Žino, kad vaikai turi sveikatos sutrikimų, tačiau ji sugebėtų pasirūpinti jų sveikata, nes iki to vaikais rūpinosi.
Atsakovas S. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas prašė ieškinį dalyje atmesti, paaiškino, kad atsakovas vaikų neatsisako, o tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to negali vaikais rūpintis, galėtų būti pagrindas ne apriboti jam tėvo valdžią, o atskirti vaikus nuo jo. Iki nusikaltimo padarymo jis vaikais rūpinosi, jo nuomone, tinkamai.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Irmos šeimynos nuomone, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsakovai vaikams išlaikymo neteikia, atsakovė bendrauti su vaikais pradėjo tik po ieškinio padavimo, bendrauja minimaliai, patiems globėjams reikėjo jos ieškoti ir siūlyti pabendrauti su vaikais. Mano, kad atsakovė nesugebėtų vaikais tinkamai pasirūpinti, nes vaikai turi rimtų sveikatos sutrikimų. Gyvendami šeimynoje vaikai sveiksta, jaučiasi saugūs, jie deda visas pastangas, kad vaikai kuo geriau jaustųsi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Atsakovės dukra A. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra (26, 34 b.l.). Atsakovų dukros: A. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini), S. J. - (duomenys neskelbtini), K. J. - (duomenys neskelbtini), M. J. - (duomenys neskelbtini) (27, 29-30, 32, 35-38 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau tekste – Įsakymas) 2007-03-15 Įsakymu (18 b.l.) buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl naudojamos fizinės prievartos ir socialinių įgūdžių stokos. Atsakovui dėl nusikaltimo padarymo 2011-07-09 buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Panevėžio apygardos teismo 2012-06-07 nuosprendžiu byloje Nr.1-68-491/2012 jis buvo nuteistas ir nubaustas laisvės atėmimu 16 metų už labai sunkų tyčinį nusikaltimą (140-151 b.l.). Atsakovės dukrai A. B., atsakovų dukroms A. J., S. J., K. J., M. J. 2011-07-11 Įsakymais buvo nustatyta laikinoji globa Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre (45-54 b.l.). Kaip patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2012-06-07 nuosprendžio duomenys, atsakovės, atsakovo atstovo, liudytojų V. J., J. D., J. D., D. K. parodymai, dar iki atsakovui padarant nusikaltimą, atsakovė buvo palikusi visus vaikus atsakovo ir jo motinos priežiūrai, o pati kartu su pasirinktu gyvenimo draugu buvo išvykusi gyventi pas savo giminaičius. Atsakovų vaikai nuo 2011-07-11 iki 2011-07-21 buvo globojami vaikų globos institucijoje, o nuo 2011-07-21 Įsakymais (56-59 b.l.) buvo grąžinti atsakovei, jai sudarytos sąlygos su vaikais gyventi Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro Laikinosios socialinės paramos skyriuje. Tačiau jau 2011-09-09 ši institucija nutraukė sutartį su atsakove, nes ji paliko vaikus ir išvyko, vaikams 2011-09-12 Įsakymais vėl buvo nustatyta globa vaikų globos institucijoje (62-71 b.l.). Dėl vaikų globos įstaigos reorganizavimo 2012-03-01 Įsakymais atsakovų vaikų gyvenamoji vieta buvo pakeista ir nustatyta Utenos vaikų globos namuose (73-82 b.l.). 2012-04-05 buvo gautas I. šeimynos prašymas paskirti atsakovų vaikų laikinuoju globėju (83 b.l.), todėl 2012-04-12 Įsakymais I. šeimyna ir buvo paskirta atsakovų visų dukrų laikinuoju globėju (85-95 b.l.), o 2014-04-03 buvo gautas I. šeimynos prašymas paskirti nuolatiniu atsakovų dukrų globėju (95 b.l.). Minėti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovų dukros jau nuo 2011 metų rugsėjo gyvena globojamos, t.y. skyrium nuo savo tėvų.
Minėta, kad atsakovas 2011-07-09 buvo suimtas, šiuo metu atlieka jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl vaikų auginti ir auklėti negali, tačiau turi galimybę bendrauti laiškais, teikti vaikams išlaikymą. Kaip nurodė ieškovo atstovė bei Irmos šeimynos atstovė, atsakovas parašė laišką, ketino pervesti išlaikymui pinigų, tačiau, nors globėja jo dukrų vardu atidarė sąskaitas, lėšų vaikų išlaikymui atsakovas nepervedė (117-120 b.l.).
Atsakovė nepaneigė ieškovo atstovės bei I. šeimynos atstovės nurodytų faktų, kad iki ieškinio pareiškimo atsakovė su vaikais nebendravo, jais nesidomėjo, kad vaikų išlaikymui lėšų kol kas neskiria, nors dirba. Atsakovė nurodė, kad ji pati ilgą laiką jautėsi labai blogai, bijojo pradėti lankyti vaikus. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – Utenos rajono socialinių paslaugų centro pažyma ir šeimos aplankymo aktai už 2012-2014 (iki ieškinio pareiškimo) metų laikotarpį (6-16 b.l.) – patvirtina, kad atsakovė stokojo motyvacijos lankyti dukras, bijojo lankyti vaikus, nes jie gali jos nebepažinti, nieko nedarė, kad pakeistų savo gyvenimo būdą, dažnai nesutarė su gyvenimo draugu J. D. bei jo motina, buvo atvejų, kada vartojo alkoholį, šeima stokojo pinigų.
Tėvų ir jų vaikų buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovė iki teismui priimant sprendimą nerodė pakankamos iniciatyvos susigrąžinti vaikus, t.y. atstatyti nuo 2011 m. prarastą ryšį su vaikais, sudaryti jiems tinkamas sąlygas, pačiai juos auginti, auklėti, pilnai išlaikyti. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaikais. Atsakovas, minėta, nuteistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl pats vaikais rūpintis negali, tačiau, teismo vertinimu, jis nerodė iniciatyvos, kad visais jam šiuo metu įmanomais būdais palaikytų ryšį su vaikais, neskyrė lėšų jų išlaikymui. Toks pasyvus elgesys taip pat vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaikais.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimu 16 metų už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima.
Atsakovų vaikai nuo 2011 metų yra globojami tiek dėl to, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tiek dėl to, kad atsakovė, turėdama galimybę kartu su vaikais gyventi Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro Laikinosios socialinės paramos skyriuje, iš ten pasišalino, o vaikus paliko, jų iki šio ieškinio pareiškimo nelankė, jais nesidomėjo, o išlaikymo neteikia iki šiol. Nors pati atsakovė, liudytojai V. J., J. D., J. D., D. K. patvirtino, kad atsakovė pakeitė savo gyvenimo būdą, dirba, gyvena su J. D., kartu rūpinasi sūnumi L. J. (33 b.l.), buitinės sąlygos vaikams gyventi V. J. namuose yra sudarytos, o visi liudytojai, atsakovo giminaičiai, padėtų atsakovei vaikais rūpintis, tačiau atsakovė yra praradusi ir neužmezgusi glaudaus tarpusavio ryšio su vaikais, nes nepakankamai bendrauja. Liudytoja L. R. patvirtino, kad atsakovei yra teikiamos socialinės paslaugos, kad sąlygos vaikams gyventi yra, tačiau atsakovė ne visada įvykdo susitarimus, visa galima pagalba nepasinaudoja, tačiau, liudytojos pastebėjimais, atsakovė, jeigu dar žiemą „žiūrėjo į vieną tašką, tai šiuo metu po truputį lipa iš savo duobės“, nuo vasaros prasidėjo kitoks bendravimas, tačiau reikalinga ir psichologo pagalba, tačiau atsakovė nenuvyko. Pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek jos gyvenimo draugas J. D. teigė nematantys būtinumo lankytis pas psichologus.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovės dukros A. B. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai bylos nagrinėjimo metu, vaikas išsakė savo pageidavimą gyventi globėjos, kurią vadina mama, šeimoje, nes savo motina nepasitiki (CK 3.183 str. 3d.).
Kaip patvirtino liudytoja E. V., Utenos vaikų globos namų psichologė (139 b.l.), kuri nuo 2012 m. iki šiol konsultuoja A. B., vaikas dėl atsakovės elgesio yra patyręs psichologines traumas, nes motina vaiką paliko ne vieną kartą, todėl dukra nebepasitiki motina, baiminasi, kad ir vėl gali būti palikta. Agnei buvo diagnozuotas depresinis elgesio sutrikimas, tik augdama globėjos šeimoje mergaitė sveiksta. Liudytojos vertinimu, atsakovė savo spontanišku žalingu elgesiu padarė žalą savo dukrai Agnei, nes pirmiausiai tenkino savo poreikius, o ne vaikų.
Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima.
Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada (96 b.l.) dėl ginčo (CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad abu atsakovai yra kalti dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaikais, o atsakovė dukrai Agnei savo elgesiu, nesuderinamu su motinos pareigų vykdymu, padarė žalą. Nustatytas faktas, kad atsakovas nuteistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu 16 metų yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti neterminuotai. Nustačius, kad atsakovė, kuri kol kas dar neatkūrė prarasto ryšio su vaikais, neįgijo vaikų pasitikėjimo, neskiria lėšų vaikams išlaikyti, tačiau deda pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, minimaliai bendrauja su vaikais, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, stengiasi grąžinti skolas (134-138, 161 b.l.), leidžia padaryti išvadą, kad yra viltis, jog padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 str.1-2 dalys), todėl atsakovės atžvilgiu motinos valdžia apribotina 2 metų laikotarpiui, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies. Atsakovams sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukrų A., S., K., M. J. atžvilgiu, o atsakovei – dar ir dukros A. B. atžvilgiu ( CK 3.180 str. 3d.).
Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 2 d., 4d., CPK 406-407 straipsniai).
Nesant galimybės šiuo metu atsakovų dukras A., S., K., M. J. ir A. B. jiems grąžinti, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad vaikai yra mažamečiai, kad jau nuo 2012 m. yra globojami I. šeimynoje, kad vaikams būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis jais bei specialistų priežiūra, nes visos atsakovų dukros turi sveikatos sutrikimų (28, 31, 39-43 b.l.), o šiuo metu atsakovai negali užtikrinti vaikams jų teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (CK 3.248 str.1d.) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, juos įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo abiejų tėvų ir jiems likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.183 str.4d.).
Visoms atsakovų dukroms jau buvo nustatyta laikinoji globa Irmos šeimynoje, teismas nagrinėja šį ginčą vaikų interesais, A., S., K., M. J. ir A. B. nuolatiniu globėju ir jų turto administratoriumi paskiriant I. šeimyną, ten pat nustatant jų nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka ne tik nepilnamečių vaikų norus, bet ir interesus (CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.275 str.).
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.
Atsakovai nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad būtų atleisti nuo pareigos patiems išlaikyti dukras vykdymo, ar kad šią pareigą vykdo.
CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą abiems tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 str.), todėl atsakovai negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo.
CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.
Atsakovų dukroms gyvenamąjį būstą užtikrina globėjas, savo turto neturi, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis, darytina išvada, kad labiausiai atsakovų dukrų A., S., K., M. J. ir A. B. poreikius patenkintų išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovo nuomone, atsakovai turi galimybę kas mėnesį mokėti 250,00 Lt dydžio periodines išmokas iki vaikų pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2013-01-01 buvo 1.000 Lt, o nuo 2014-10-01 yra 1.035 Lt.
Atsakovų nuomone, jie nebūtų pajėgūs mokėti tokio dydžio išmokas visiems vaikams. Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo pareiškė 2014-05-14, priteisti išlaikymo skolą neprašė, todėl su šia data sietinas reikalavimo teisės atsiradimas (CK 3.200 str.).
Atsakovai turi pareigą išlaikyti dukras A., S., K., M. J., o atsakovė – dar ir pareigą išlaikyti dukrą A. B. bei sūnų L., gimusį (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad atsakovai būtų nedarbingi, atsakovė dirba (137 b.l.), darbo užmokestis priklauso nuo išdirbto laiko, didžiausia išmokėta darbo užmokesčio suma – 455 Lt, nuosavybės teise valdomo turto bei nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje nedirba (173-174 b.l.), nuosavybės teise valdomo turto neturi, turi kreditorių, jo turtinė padėtis nuosprendžiu įvertinta kaip sunki (145-146 b.l.). Abiejų atsakovų turtinę padėtį teismas vertina sunkia.
Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo amoralaus elgesio, o taip pat abejingumas savo tėviškoms pareigoms, negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis (Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2008-07-15 Nr.X-1710 10 str. 2d.).
Vadovaujantis atsakovų vaikų interesais, priteistinas išlaikymas vaikams iš abiejų atsakovų ieškovo nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 130,00 Lt kas mėnesį, tačiau ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI) nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2014-05-14, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p., 496 str.).
Atsakovams S. J. ir K. J. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-07-18 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-01542 (128-129 b.l.) ir 2014-08-08 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01685 (131 b.l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovų žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos (CPK 83 str. 1d. 14p.). Ieškovas taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 5p. ).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., 496 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Terminuotai 2 metams apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų: A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jų globėju ir turto administratoriumi paskirti I. šeimyną, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), A. B., A., S., K., M. J. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti I. šeimynoje.
Priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukroms: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį kiekvienai dukrai mokamomis periodinėmis 130,00 Lt dydžio, tačiau ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI), išmokomis už laikotarpį nuo 2014-05-14 atitinkamai iki A. B., A., S., K., M. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukroms: A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį kiekvienai dukrai mokamomis periodinėmis 130,00 Lt dydžio, tačiau ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI), išmokomis už laikotarpį nuo 2014-05-14 atitinkamai iki A., S., K., M. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2014-05-14 priteisimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.