Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-152-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
AN2-152-478/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
Byla Nr. AN2-152-478/2019
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00491-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10; 21.11.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarimo A. A. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. B. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarimu nubaustas 80 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir ANK 34 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 20.00 val. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), einant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išbėgo A. A. B. priklausantis šuo ir įkando jai į blauzdą. Tokiais veiksmais A. A. B., neužtikrindamas, kad dėl jo šuns neatsirastų žalos asmens sveikatai ar turtui, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarime nurodyta, jog surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti, kad A. A. B. neužtikrino, jog jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, dėl ko šuo išbėgo iš namo kiemo ir įkando mažametei S. P.. Nustačius A. A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į nusižengimo nustatymo aplinkybes – nepadaryta didelė žala mažametei, tokio pobūdžio nusižengimą kaltininkas padarė pirmą kartą, jo gaunamos pajamos 250 eurų pensija, teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali bauda.

3. A. A. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarimą ir jam paskirtą baudą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodo, kad jis neteisingai nubaustas. Pavėluotai jam atsiųstas ir teismo pranešimas apie 2019 m. sausio 23 d. 9 val. teismo posėdį, kurį jis gavo 2019 m. sausio 23 d. 11 val. Pareiškėjas ketino į teismo posėdį atvykti su liudytoju, kuris matė įvykį. Teismas priėmė sprendimą neatsižvelgęs į tai, kad apeliantas posėdyje nedalyvavo, taip pat į tai, kad Ž. P. buvo atėjęs pas jį ir prašė atlygio už šuns įkandimą jo dukrai S. P., nors būtent jų šuo užpuolė A. A. B. šunį ir jam įkando į nugarą. Taip pat teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjo šuo mažas ir įkasti niekaip negalėjo, šuo per mažas jį rišti.

Atsiliepimas

4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. A. A. B. skundas netenkinamas.

6. Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. A. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto šuo nukentėjusiajai įkasti niekaip negalėjo, kadangi yra per mažas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. A. B. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl A. A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

9. ANK 346 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 20.00 val. S. P., gim. (duomenys neskelbtini), einant (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išbėgo A. A. B. priklausantis šuo ir įkando jai į blauzdą. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. A. B. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teisme apklaustų mažametės nukentėjusiosios S. P., jos atstovės L. P., liudytojo Ž. P. parodymais, jog iš A. A. B. gyvenamosios vietos kiemo išbėgęs nedidelis, ilgo, šviesaus kailio šuo, įkando S. P. į koją (b. l. 36-37). Taip pat savo pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų A. I., D. P., I. M. bei R. G. parodymais (b. l. 37-38). Liudytojais apklausti A. I. ir D. P. patvirtino, jog gavus iškvietimą, kad mažamečiui vaikui įkando šuo, ir nuvykus į įvykio vietą matė, kad mergaitė jau buvo apžiūrėta medikų, jai ant kojos buvo užklijuotas pleistras. Mergaitės tėvai (L. P. ir Ž. P.) paaiškino, kad išėjus jiems pasivaikščioti, dukrai įkando šuo bei nurodė iš kurio namo jis išbėgo. Apklausti liudytojais R. G. ir I. M. nurodė, kad renkant medžiagą ir bendraujant su A. A. B., matė, kaip iš jo kiemo išbėgo šuo, nors vartai ir buvo uždaryti (b. l. 38). Taip pat teismas vertino ir rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: L. P. pareiškimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui ir paaiškinimu, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. liepos 4 d., apie 20.00 val., kartu su sutuoktiniu ir mažamete dukra ėjo (duomenys neskelbtini), su savimi vedėsi šunį, o dukra važiavo dviračiu, juos užpuolė šuo, kuris įkando dukrai į dešinės kojos blauzdą (b. l. 3, 4), L. P. apklauso protokolu, kuriame ji nurodė, kad turtinės žalos nepatyrė (b. l. 6), VšĮ Marijampolės ligoninė gydytojo įrašu, kuriame nurodoma, kad 2018 m. liepos 4 d. 20.44 val., į ligoninę atvyko S. P. su dešinės kojos kastine žaizda (b. l. 10), šuns fotonuotraukomis (b. l. 11–13). Aukštesniojo teismo vertinimu, A. A. B. kaltės turinį, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patvirtina aukščiau išvardinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Pažymėtina, jog pareiškėjas, prašydamas nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nustatinėti, ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes, bei skundžiamą nutarimą naikinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad jo šuo yra labai mažas, todėl įkasti niekam negalėjo, bei į tai, kad būtent Ž. P. šuo užpuolė pareiškėjo šunį ir jam įkando į nugarą, aukštesniojo teismo vertinimu yra deklaratyvūs, nemotyvuoti bei prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. A. B. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, pagrįstai vertino aukščiau minėtų liudytojų parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis.

11. Pažymėtina, jog ANK nenumato privalomo proceso dalyvių dalyvavimo nutarimo (nutarties) paskelbime. Jiems nedalyvavus skelbiant nutarimą (nutartį), nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašai) išsiunčiamos registruotu paštu per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo (ANK 637 straipsnio 2 dalis). Iš nagrinėjamoje byloje esančios informacinės pažymos (b. l. 40) matyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. A. B. administracinio nusižengimo bylą, atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2018 m. gruodžio 11 d. 14.30 val. Teismo nurodytą ir proceso šalims žinomą procesinio sprendimo paskelbimo dieną teismo posėdis neįvyko ir sprendimas nebuvo paskelbtas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos teisėto nebuvimo darbe. 2019 m. sausio 21 d. teismo pranešimu pareiškėjas informuotas apie procesinio sprendimo paskelbimo datą (2019 m. sausio 23 d. 9 val.). Apie minėto teismo pranešimo gavimą apeliaciniame skunde patvirtino ir pats pareiškėjas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. A. B. administracinio nusižengimo byla iš esmės nagrinėti buvo baigta 2018 m. lapkričio 27 d. Žemesnės instancijos teismas, nurodęs procesinio sprendimo paskelbimo datą, išėjo priimti baigiamojo akto. Šiuo laikotarpiu (nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki procesinio sprendimo paskelbimo dienos) teismas jokių papildomai pateiktų aplinkybių, nesant pagrįsto prašymo dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, netiria. Pareiškėjo pateiktas paaiškinimas apie jo sutiktą pažįstamą asmenį, kuris, eidamas pro šalį, matė Preikšų šeimą, einančią su savo šunimi šalia pareiškėjo namo, ir, kad Preikšų šuo puolė kitus šunis, buvo teismui pateiktas 2019 m. sausio 16 d. (b. l. 42-43), po įrodymų tyrimo pabaigos, teismui išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo. Taigi, apylinkės teismas, paskelbdamas skundžiamą nutarimą, nedalyvaujant A. A. B., administracinio įstatymo procesinių nuostatų pažeidimų nepadarė. Be to, A. A. B. jau tą pačią dieną (2019 m. sausio 23 d.) buvo išsiųstas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarimo nuorašas (b. l. 52), jog pareiškėjas galėtų realizuoti teisę į apeliacinį procesą. Šia teise pareiškėjas pasinaudojo (b. l. 54).

12. Administracinio nusižengimo kodeksas už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, kaltininkui nustato baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų (ANK 346 straipsnio 4 dalis).

13. Apylinkės teismas, parinkdamas pareiškėjui administracinę nuobaudą, atsižvelgė į A. A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis administracinį nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertino ir tai, kad mažametei nukentėjusiajai nebuvo padaryta didelė žala, pareiškėjas pirmą kartą padarė tokį nusižengimą, jo gaunamos pajamos yra 250 eurų. Šios aplinkybės apylinkės teismui suponavo pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir A. A. B. paskirti mažesnio dydžio nei nustatyta minimali - 80 eurų baudą. Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę sprendė, jog administracinė nuobauda – bauda, pasieks tikslus (ANK 22 straipsnio 2 dalis) be administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 346 straipsnio 20 ir 21 dalyse skyrimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesniajam teismui išnagrinėjus A. A. B. administracinio nusižengimo bylą, buvo tinkamai taikytos ANK 34 straipsnio nuostatos, paskirta administracinė nuobauda – 80 eurų bauda yra adekvati padarytam teisės pažeidimui, kuri užtikrins administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

14. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad A. A. B. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Jokių pagrindų skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimui apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia, dėl ko pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarimą nepakeistą ir A. A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaJūratė Jakubonienė