- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- AS-143-923-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00946-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 000 Lt neturtinę žalą; 2) panaikinti atsakovo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. liepos 4 d. nutarimą dėl nubaudimo; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą, prieštaraujantį įstatymui; 4) įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus grąžinti jo dokumentus, teisės literatūrą, kanceliarijos ir pašto reikmenis, religinę literatūrą, drabužius ir avalynę, patalynę, parfumeriją ir higienos reikmenis, asmeninius rankraščius.
Pareiškėjas nurodė, kad nubaustas dėl to, jog turėjo asmens ženklą, kurį laikė rankoje. Nesuteikta teisė susipažinti su kaltinimais, pasiruošti gynybai, nedalyvavo liudytojai, advokatas. Drausminėje komisijoje nebuvo rašomas protokolas, neįteiktas nutarimas dėl nubaudimo. Pataisos namuose iš jo konfiskuoti asmeniniai kodeksai, jų komentarai, kita teisinė literatūra, dokumentai ir kt. pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą. Šiuo teisės aktu nustatyti apribojimai, kurių nenumato Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti įstatymai. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis nustato pareigą žalai atlyginti, jei asmenų ar įstaigų teisės ar interesai buvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. rugsėjo 10 d. skundo trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti paminėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu, o ABTĮ 39 straipsnyje nurodyta pareiga už teismui pateiktą skundą sumokėti žyminį mokestį, išskyrus ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose numatytas išimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Pabrėžė, jog šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą dėl nubaudimo bei pateikia išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimtą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimą, tačiau paminėto sprendimo neskundžia. Pareiškėjui išaiškintina, jog Kalėjimų departamento sprendimas taip pat gali būti ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 10 str.). Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Marijampolės pataisos namus grąžinti daiktus, tačiau nenurodo, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis atsakovas privalo tokius veiksmus atlikti. Dėl šios priežasties pareiškėjui siūlytina teisiškai pagrįsti skundo reikalavimą, nurodant, kokiais teisės aktais vadovaujantis atsakovas privalo atlikti prašomus veiksmus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.). Be to, pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau paminėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Taigi, esant paminėtam skunde nurodytų aplinkybių teisiniam reglamentavimui, pareiškėjas įpareigotinas nurodyti konkrečias skundo faktines ir teisines aplinkybes (nurodyti, kada, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovų veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nurodyti, kuo ji pasireiškė), pateikti įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d.). Pareiškėjas, be kita ko, prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-T-3337-3929 pagrindu. Nors byloje nėra pateiktas šis sprendimas, tačiau, įvertinus sprendimo priėmimo datą bei šioje administracinėje byloje pareiškėjo ginčijamo nutarimo datą (2013 m. liepos 4 d.), yra akivaizdu, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui vadovaujantis jo nurodytu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu teikiama visiškai kitoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog skundo negalima laikyti neapmokestinamu žyminiu mokesčiu, jei asmeniui yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje, o ne nagrinėjamoje administracinėje byloje (žr., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-86/2011, 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-552/2013). Todėl, šalinant skundo trūkumus pareiškėjui taip pat siūlytina pateikti teismui įrodymus, jog sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 39 str., 24 str. 2 d.). Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant jam per nustatytą terminą pateikti teismui naują skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 37 str. 1 d.). Išaiškino, jog, nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas.
Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad kitame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Kalėjimų departamento atstovas nurodė, jog ši institucija nesprendžia nuteistųjų problemų, todėl ir neįtraukė proceso dalyviu, nes nežino, ko iš jo reikalauti. Reikalaudamas grąžinti asmeninius daiktus, vadovaujasi Konstitucijos 23 straipsniu, atkreipdamas dėmesį, jog daiktai konfiskuoti remiantis poįstatyminiu teisės aktu, o ne įstatymais. Žalos atsiradimo atveju nurodė ir konstitucinę normą, nustatančią teisę į žalos atlyginimą, ir teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos atsirasti nepatogumams, nervinei įtampai, išgyvenimams. Be to, prašė atsižvelgti į turtinę padėtį ir atleisti nuo visų galimų mokesčių bei išreikalauti dokumentus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimas, kuris formuluotinas skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiamas tam tikromis skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais. Todėl skunde (prašyme) teismui turi būti suformuluotas toks reikalavimas, kad dėl jo teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų, kuris sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir būtų apgintos skundą (prašymą) pateikusio asmens pažeistos teisės ar teisėti interesai, jei toks pažeidimas būtų nustatytas. ABTĮ nustato, kad tuo atveju, jei skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.). Jeigu pareiškėjas pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) priimamas nagrinėti, jeigu trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą teismas pažymėjo, jog apygardų administraciniai teismai nagrinėja tik tas bylas, kurios priskirtos jų kompetencijai (ABTĮ 15, 18 str.). Teisingumo ministro, kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto norminio akto teisėtumas gali būti tikrinamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., šešioliktasis skirsnis). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto panaikinimo teismas atsisakė priimti kaip nepriskirtiną apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šalinant trūkumus pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų. Pažymėjo, kad teismas išaiškino pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau skundo turinys, susijęs su nurodytais reikalavimais, liko išdėstytas nesuprantamai, skundo pagrindime pareiškėjas aplinkybes dėsto neaiškiai, nekonkrečiai ir nenuosekliai. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, teismui nesukonkretino skundo pagrindo, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo ji pasireiškė, bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepatikslino skundo reikalavimo dėl įpareigojimo Marijampolės pataisos namus grąžinti daiktus, nurodant, kokiais teisės aktais vadovaujantis atsakovas privalo atlikti prašomus veiksmus. Taip pat pareiškėjas nepateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. TP-2(2.2)-12-T-2481-3717 arba žyminio mokesčio mokėjimo kvito, arba motyvuoto prašymo atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Pabrėžė, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismui nurodė savo turtinę padėtį, prašydamas atleisti nuo įstatymų nustatytų pareigų. Šiuo metu antstolė areštavo jo turtą, dėl to negali sumokėti mokesčių, taip pat ir už dokumentų kopijas. Teismui nurodė Konstitucijos 23 straipsnį, kuriuo nustatytos pilietinės teisės į nuosavybę. Sutinka, kad spręsti dėl teisės aktų prieštaravimo yra teismo prerogatyva, todėl teismo pareiga yra kreiptis į kitą teismą, kad apgintų jo teises. Teismas pamiršo reikalavimą dėl nutarimo panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad šis nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo (b. l. 2–8) ir patikslinto skundo (b. l. 22) matyti, kad skundas iš esmės atitinka minimalius įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pats formuluoja skundo dalyką. Tam tikro reikalavimo nepareiškimas jokiu būdu nelaikytina skundo trūkumu. ABTĮ nereikalauja, kad pareiškėjas būtinai nurodytų teisinį skundo pagrindą. Pareiškėjo pareiga – nurodyti faktinį skundo pagrindą, o teisę taiko teismas. Pareiškėjas ginčija jam paskirtą nuobaudą, jo daiktų paėmimą, kelia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto teisėtumo klausimą (ABTĮ 111 str.), šiais ir kitais skunde nurodytais veiksmais padarytą neturtinę žalą sieja su nepatogumais, nervine įtampa, išgyvenimais. Prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškėjas motyvuoja sunkia turtine padėtimi. Jis nepridėjo jokių įrodymų, tik paminėjo apie priimtą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, jo turto areštą. Pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš esmės yra suvaržytos. Teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.), iš Marijampolės pataisos namų išsireikalaudamas įrodymus apie pareiškėjo turtinę padėtį (pajamas ir jų šaltinius).
Taigi Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.