Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 516,11 Lt skolos, 1569,49 Lt delspinigių, 246,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R13.1 67109824, kuria UAB „Tele2“ įsipareigojo teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas už jas sumokėti. Atsakovas neapmokėjo už suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. Ieškovė ir UAB „Tele“ 2009 m. kovo 31 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal pirmiau nurodytą laikotarpį išrašytas sąskaitas. Ieškovė nurodo, kad 2009 m. gegužės 4 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovui nuolatinės gyvenamosios vietos adresu Prienų r., Balbieriškio mstl., Klevų g. 13-24, pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, pridėdami reikalavimo perleidimo sutartį, vėliau siuntė jam laiškus neregistruotu paštu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą klausimas (CK 6.109 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas ir pirminė kreditorė UAB „Tele2“ sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R13.1 67109824 00988, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos (b. l. 13-14). Nurodytos sutarties 6.3 punktu atsakovas įsipareigojo apmokėti UAB „Tele2“ pateiktas sąskaitas už suteiktas paslaugas per penkiolika kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo datos. UAB „Tele2“ laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 31 d. iki 2004 m. spalio 31 d. išrašė 28 sąskaitas, pagal kurias atsakovas nesumokėjo 516,11 Lt už suteiktas paslaugas (b. l. 17-44). Ieškovė ir pirminė kreditorė UAB „Tele2“ 2009 m. kovo 31 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į nurodytą atsakovo skolą (b. l. 5, 8-11). Ieškovė išsiuntė atsakovui 2009 m. gegužės 4 d. pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriame nurodė apie pasirašytą cesijos sutartį ir paragino atsakovą sumokėti 516,11 Lt skolą, 92,90 Lt delspinigių ir skolos išieškojimo išlaidų (b. l. 12). Nurodytas pranešimas siųstas atsakovui nuolatinės gyvenamosios vietos adresu Prienų r., (duomenys neskelbtini), vėliau tuo pačių adresu ieškovė siuntė neregistruotu paštu kitus laiškus, kurių turinio ieškovė nenurodė (b. l. 70). Ieškovė nurodė, kad negali pateikti įrodymų apie pirmiau nurodytos registruotos pašto siuntos siuntimą atsakovui, nes lydraščiai AB „Lietuvos paštas“ saugomi 6 mėn. (b. l. 70). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas skolingas ieškovei 2332,05 Lt (516,11 Lt skola už ryšio paslaugas; 1569,49 Lt delspinigių ir 246,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos) (b. l. 2-4).

Dėl pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Be to, įstatymų leidėjas numatė, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl reikalavimo teisės perleidimo, pažymi, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2013). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-7-168/2010). Taigi sprendžiant, ar skolininkas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, svarbu nustatyti du esminius aspektus: 1) ar pranešime nurodyta informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui; 2) momentą, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Analizuojamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties 4.2 punktu ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir lėšomis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka informuoti kiekvieną skolininką apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė pridėjo prie ieškinio atsakovui adresuotą 2009 m. gegužės 4 d. pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gavo nurodytą pranešimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė 2012 m. rugsėjo 18 d. pranešime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nurodė, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie reikalavimo teisės perleidimo siuntimą, nes AB „Lietuvos paštas“ lydimuosius raštus saugo tik 6 mėn. Ieškovė kitus laiškus, kurių turinio nenurodė, siuntė neregistruota pašto siunta atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 70). Į bylą nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Pažymėtina, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyta pareigos teismui informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami asmeniškai arba per atstovą. Šioje byloje ieškinys atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įteikimo būdas yra procesinių dokumentų įteikimo fikcija, nes adresatas iš tikrųjų realiai negauna dokumentų ir nesusipažįsta su jų turiniu. Tokiu būdu įteiktas ieškinys negali būti prilygintas viešam paskelbimui apie reikalavimo teisės perleidimą CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka ir būti laikomas tinkamu pranešimu apie cesijos faktą materialiosios teisės prasme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės. Aptariamose bylose procesiniai dokumentai adresatui buvo įteikti asmeniškai ir jis realiai susipažino su ieškinio turiniu bei sužinojo apie cesijos faktą. nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo kasacinio teismo nagrinėtų bylų. Šiuo atveju atsakovas realiai apie cesijos faktą nieko nežino. Darytina išvada, kad atsakovui tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą, bet ne apie reikalavimo teisės perleidimą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas pranešti atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įgyto reikalavimo pagal cesijos sutartį negali panaudoti prieš atsakovą.

Kiti ieškinyje nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, jie neturi įtakos šalių ginčui išspręsti, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako.

Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.