Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. K. ir jos atstovei advokatei D. Motiejūnei, atsakovui A. K., Institucijos atstovei J. Steponavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, pagal ieškovę vaikui turėtų būti skiriama bent 15 Lt (atitikmuo 4,34 Eur) per parą, tai yra 450 Lt (atitikmuo 130,33 Eur) per mėnesį.

Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti vaikui geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis neteikia vaikui tinkamo išlaikymo. Pagal ieškovę orientaciniu kriterijumi, nustatant vaikui priteistino išlaikymo dydį taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovė laiko, kad jos prašomas priteisti 400 Lt (atitikmuo 116,00 Eur) per mėnesį vaiko išlaikymo dydis, atitinka visus teisingumo ir protingumo kriterijus.

Išlaikymą ieškovė prašė priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Kadangi, kaip jau ieškovė nurodė, kad vaikui gimus, atsakovas išlaikymo jam neteikė, todėl taip pat prašė teismo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą vienkartine išmoka, t. y. nuo 2012-07-04 iki 2014-12-10, tai yra 400,00 Lt x 29 mėn. – 11 600,00 Lt (atitikmuo 3 359,59 Eur).

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta ieškinyje ieškovė teismo prašė:

1. nustatyti, kad atsakovas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametes - dukters U. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, padarant atitinkamą įrašą vaiko gimimo liudijime;

2. nustatyti nepilnametės dukters U. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. K.;

3. priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametės dukters U. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) (atitikmuo 116,00 Eur) (nuo 2014-12-11 - po 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; bei paskirti ieškovę dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4. priteisti iš atsakovo A. K. susidariusį įsiskolinimą išlaikymą vaikui U. K. vienkartine išmoka, t. y. nuo 2012-07-04 iki 2014-12-10, viso: 11 600,00 Lt (atitikmuo 3 359,59 Eur); bei paskirti ieškovę dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

5. iki bus išnagrinėta byla įpareigoti atsakovą A. K. mokėti laikinąjį išlaikymą dukters U. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) kas mėnesį, bei paskirti ieškovę dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

6. priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė teismui, kad palaiko ieškinio reikalavimus atsakovui visiškai bei prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad atsakovas neteikė dukrai paramos ir po to, kada ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė atskirai nurodė, kad gyvena nuomojamo gyvenamojo namo dviejuose kambariuose, o namas priklauso savininkei.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad su visais ieškovės jam pareikštais reikalavimais sutinka.

Papildomai nurodė, jog pripažįsta, kad jis yra U. K. tėvas, todėl neprieštarauja, kad vaiko gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būtų įrašytas jis. Sutinka, kad nepilnametės dukters U. K. išlaikymui iš jo būtų priteista ieškovės nurodyto dydžio periodinių išmokų suma kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės ir vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę būtų paskirta R. K.. Atsakovas papildomai nurodė, jog stengsis pastoviai teikti dukrai išlaikymą, nors šiuo metu neturi pajamų iš darbo santykių. Pripažino, kad yra ir kitų nepilnamečių vaikų tėvas. Atskirai nurodė, kad norėtų, jog vaiko motina netrukdytų jam bendrauti su vaiku.

Tuo pačiu atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukrai, o jo mokėjimas būtų išdėstytas. Teigė, kad šia skolą dukrai jis norėtų sumokėti daiktais skirtais vaikui.

Atsakovas išreikšdamas sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Nurodė, kad R. K. šeima nėra įrašyta į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šioje šeimoje augantiems nepilnamečiams vaikams Skyriaus teikimu globa nėra ir nebuvo nustatyta.

2016-01-22 Skyriaus specialistai nuvyko ieškovės gyvenamosios vietos adresu ir nustatė, jog R. K. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: U. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini).

R. K. su savo dviem dukterimis gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, nuosavybės teise priklausančiame V. S.. Butas be patogumų, su virtuve, krosnimi, lauko tualetu. Vanduo - iš šulinio, pašildomas ant krosnies. Maistas ruošiamas ant dujinės viryklės (yra dujų balionas). Šiuo metu šeima gyvena tik viename iš dviejų nuomojamų kambarių, nes vienas jų labai šaltas. Gyvenamas kambarys yra apie 12 kv. m. ploto, apstatytas būtinais nenaujais baldais. Buitis skurdi. Abi dukterys miega kartu su motina R. K. ant išlankstomos sofos - lovos. Apsilankymo metu namuose minimali švara ir tvarka, patalpoje gana vėsu.

Pasak R. K., įsiskolinimų ji neturi. Šiuo metu šeimos pajamas sudaro už vaiką gaunama išmoka - 15 eurų, bei dukters V. J. išlaikymui jos tėvo mokami 87 eurai kas mėnesį. Pati R. K. niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruota, nes 2015-11-03 darbo paieška jai nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. Paklausta, ar turi malkų, R. K. paaiškino, jog šiek tiek dar turi, malkomis kartais padeda jai parūpinti jos tėvas S. K., kuris dažnai lankosi šeimoje, kartais čia ir nakvoja. Pasak R. K., Socialinės paramos teikimo komisijai ji yra pateikusi prašymą vienkartinei socialinei išmokai gauti.

Nepilnametė U. K. šiuo metu jokios ugdymo įstaigos nelanko, yra užrašyta į eilę į l/d „K.“. Anot R. K., U. tėvas šiuo metu gyvena K. Su dukterimi jis palaiko ryšį, kartais paskambina, tačiau išlaikyti dukters nepadeda.

Kita ieškovės R. K. nepilnametė duktė V. J. mokosi (duomenys neskelbtini), 1 kl., lanko būrelį (duomenys neskelbtini) (kaina - 2 eur./mėn.), bei papildomai lanko rusų kalbos pamokas ir skaitymo pamokas, už kurias R. K. moka po 6 eurus per mėnesį. Vaiko tėvas M. J. gyvena Airijoje, padėjo rugsėjį V. suruošti ir apipirkti mokyklai.

V. J. ir U. K., motinos teigimu, rimtų sveikatos problemų neturi.

Skyriaus specialistams lankantis R. K. šeimoje ir paaiškėjus, jog šeimoje, auginančioje du nepilnamečius vaikus, susidariusi labai sudėtinga materialinė padėtis, kilo abejonių dėl šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių, vaikus, apskaitą tikslingumo, todėl Skyrius kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centrą, kad šis pateiktų nuomonę ar tikslinga šiai šeimai teikti socialines paslaugas ir įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių, vaikus, apskaitą.

Skyrius atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, į nepilnamečio vaiko U. K., gim. (duomenys neskelbtini), interesų pirmumą, susipažinęs su ieškiniu ir pridedamais dokumentais, pritaria ieškinyje pareikštiems reikalavimams.

Mano, jog jei atsakovas nepripažins tėvystės U. K., gim. (duomenys neskelbtini), tikslinga skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Išlaikymo dydžio klausimą tikslinga spręsti teismo proceso metu išklausius Ieškovės ir Atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

Nurodė, kad vadovaujantis CPK 252 str., galutinę išvadą šioje byloje Skyrius pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Institucijos atstovė teikdama galutinę išvadą byloje pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus, bet ir atsakovo sutikimą dėl ieškinio reikalavimų.

Ieškovės tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė R. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters U., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaiko tėvas yra atsakovas A. K., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (4 b.l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. duodamas paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje pripažino, kad U. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas. Taip pat sutinka, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“ būtų padarytas įrašas – A. K. (4 b.l.). Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi atsakovo pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas A. K. yra nepilnametės U. K. tėvas, o ji jo dukra (CPK 187 str. 2 d.). Šis atsakovo pripažintas faktas laikytinas nustatytu ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).

Nors atsakovas pripažino ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 140 str. 2d.), tačiau teismas žemiau trumpai pasisako dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad U. K. yra A. K. ir R. K. dukra. Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (1-3 b.l.). R. K. šiuo metu nedirba ir gauna tik išmokas iš valstybės už vaikus (7 b.l.). Ieškovei ir jos vaikams, tame tarpe ir dukrai U. K., atsižvelgiant į šeimos pajamas dar gali būti mokoma ir socialinė pašalpa (7 b.l.). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo užsienyje ir gaudavo pajamas susijusias su darbo santykiais (20 b.l.). Šiuo metu atsakovui nėra mokomos socialinės išmokos. Taip pat atsakovui atsižvelgiant į jo socialinę padėtį nėra mokoma ir socialinė pašalpa. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl dukrai reikalingo išlaikymo priteisimo, tačiau dabar dar neturi pakankamai pajamų reikalingų vaiko išlaikymui. Teigė, kad planuoja gauti pajamų ateityje. Tačiau R. K. teigimu ji norėtų, kad tėvas nuolat teiktų dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti jos ir atsakovo dukrą, nors dabar jai dar padeda ir jos motina bei tėvas. Pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti dukrai reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas kol kas geranoriškai dukrai reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo sutikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo dukters išlaikymui teikti jai reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukters išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė būtų garantuota, jog tokia būtina parama dukrai bus teikiama nuolat.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (atitikmuo 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (atitikmuo 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams ir jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 Eur per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukrai reikalingų išlaidų maistui įsigyti (1 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 eurų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukros ugdymui reikalingų išlaidų (1-2 b.l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą šalių dukros išlaikymo sumą (1-2 b.l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir šioje dalyje.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Nors ieškovė su vaikais kol kas gyvena savininkui nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau ir šiuo atveju ji patiria aukščiau nurodytas išlaidas. Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu dėl objektyvių priežasčių neteikia dukros išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji tokia būtina. Tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimo jis pripažino, kad tokiu atveju sutinka su ieškovės nurodytu išmokos dydžiu skirtu dukters išlaikymui po 116,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to šalių dukra, kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti dukrai geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia dukrai reikalingo išlaikymo, nors pripažįsta, kad jis būtinas. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu MMA dydis yra 350 eurų (LRV 2015-12-02 nutarimas Nr. 1240).

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz., vaiko seneliams), o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vieno šimto šešiolikos eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į jo sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, kuomet dirbo užsienyje, o ne siekti, kad jo dukters išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems. Be to teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, o tuo pačiu atsakovas šia aplinkybe savo sutikime irgi nesirėmė. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovo dukrai, ypač nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę ir pareigą teikti išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams. Aukščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz., gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutiktų kompensuoti.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo dukrai, o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti dukters U. K. išlaikymui tėvo A. K. mokomas periodines išmokas (CK 3. 190 str.).

Atskirai pažymėtina, kad U. K. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukros U. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. K., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo dukros gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo A. K. priteistinas nepilnametei dukrai U. K. ir išlaikymo įsiskolinimas po 400 Lt (atitikmuo 115,85 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-12-11) už dvidešimt devynių mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2014-12-10 įskaitytinai, iš viso - 11 600 Lt (atitikmuo 3 359,59 Eur) (CK 3. 200 str.). Tačiau šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti dukters išlaikymo įsiskolinimui padengti po 139,98 Eur (CPK 271 str.). Teismas įvertindamas atsakovo prašymą ir ieškovės sutikimą, leidžia atsakovui šią vaiko skolą sumokėti ir vaiko poreikiams būtinais daiktas. Tuo pačiu atkreiptinas atsakovo ir ieškovės dėmesys, kad tokiu atveju atsakovas negali perduoti vaikui tokių daiktų kurie nėra pirmo būtinumo ar laikytini prabangos daiktais. Todėl atsakovas prieš perduodamas daiktus skirtus dukrai U. turi suderinti su vaiko motiną jų poreikį ir būtinumą. O to nepadarius ieškovei visada išlieka teisė nepriimti iš atsakovo vaikui skirtų, tačiau jam nereikalingų, nebūtinų daiktų. Be to atsakovas perduodamas vaikui skirtus daiktus privalo pateikti iš išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ieškovė privalo vesti jų apskaitą iki visiško skolos sumokėjimo.

Taip pat tenkintinas ir atsakovo teisme pateiktas prašymas dėl jo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui nekliudomai bendrauti su dukra, tėvui pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su dukra ir jo dalyvavimo jį auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas ateityje apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintinas atsakovo prašymas dėl bendravimo su dukrą tvarkos (CPK 376 str. 3d.).

Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios ir kitos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 87 str. 2d., 93 str.).

Tačiau valstybei priteistų sumų išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti valstybei nurodyto dydžio įmoką (CPK 271 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo skirto U. K. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters U. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. 687 skiltyje „tėvas“ įrašyti „A. K.“.

2. Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui U. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų), pradedant mokėti nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 359,59 eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 59 euro ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2014-12-10 įskaitytinai. Šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką A. K., kiekvieną mėnesį mokėti dukrai U. K. išlaikymo įsiskolinimui padengti po 139,98 Eur, o paskutinį mėnesį 140,05 Eur, iš viso - 3 359,59 Eur.

4. Paskirti R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko U. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

5. Nustatyti U. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

6. Nustatyti, kad A. K. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku U. K. bei dalyvauti jos auklėjime.

7. Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 167,91 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 91 euro ct) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Šios sumos iš atsakovo išieškojimas išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką A. K., kiekvieną mėnesį mokėti valstybei po 33,58 Eur, paskutinį mėnesį 33,59 Eur.

8. Priteisti iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 143,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 41,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą), 22,96 Eur už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams iš viso: 206,96 Eur (du šimtus šešis eurus 96 euro ct). Šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką A. K., kiekvieną mėnesį mokėti valstybei po 41,39 Eur, o paskutinį mėnesį 41,40 Eur.

9. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. K. priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.