Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. L. (R. L.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo R. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, skirta administracinė nuobauda – 10 parų administracinio arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. 14.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas girtumas – 0,86 promilės), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vagystės būdu pagrobė prekių už 4,49 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija pažeidimo padarymo fakto, kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą.

ATPK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki 30 parų.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracine nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendras bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam R. L. skirta administracinė nuobauda yra per griežta, nenurodyta, dėl kokių išimtinių aplinkybių asmeniui skirta griežčiausia administracinė nuobauda.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, R. L. pavogė nedidelės vertės turtą, t. y. prekių už 4,49 Lt, parduotuvei žala padaryta nebuvo, kadangi prekė grąžinta parduotuvei, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. L. turėjo būti skirta griežčiausia administracinė nuobauda, ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti asmeniui paskyrus ir švelnesnę administracinę nuobaudą.

ATPK 50 straipsnyje numatyta atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, kuris užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad skiriant administracinę nuobaudą, nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama taikant ATPK 30¹ straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas atsižvelgdamas į tai, kad R. L. anksčiau Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebuvo baustas, dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padarytu pažeidimu nebuvo padaryta žala parduotuvei, pagrobto turto vertė nedidelė, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ATPK 20 straipnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. L. paskyrus administracinę nuobaudą, įspėjimą.

Apeliaciniu skundu R. L. prašo sustabdyti administracinės nuobaudos – administracinio arešto vykdymą. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. L. paskirta nuobaudą vykdyti tuojau pat po nutarimo priėmimo, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato rašto matyti, kad R. L. administracinę nuobaudą areštą atliko 2013-06-01. Dėl šių priežasčių nėra galimybių tenkinti prašymo sustabdyti nuobaudos vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. gegužės 22 d. nutarimą R. L. administracinėje byloje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau netinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai R. L. skyrė griežčiausią administracinę nuobaudą – areštą, dėl šių priežasčių priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl keistinas, R. L. skiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą (ATPK 23 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos skyrimo pakeisti:

R. L. (R. L.) paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.