Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

(prokuroro, kaltinamojo, gynėjo dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjuo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 199 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2023-05-10 apie 16 val. krovininiu automobiliu MAN TGX v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz v/n (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), vykdamas į (duomenys neskelbtini) su savimi gabeno 56 705 Eur, kuriuos laikė krovininio automobilio MAN TGX v/n (duomenys neskelbtini) kabinoje po keptuve ir padėkliuku baltame voke, ir pažeisdamas:

- Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus apie tai, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę.

- 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti; neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 56 705 Eur, tai yra didesnę nei 900 MGL dydžio sumą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. B. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 56 705 Eur, kurie iš jo buvo paimti ikiteisminio tyrimo metu, yra jo asmeniniai pinigai, kuriuos jis susitaupė su žmona pardavę nebaigtą statyti namą, butą. Sandorių dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Už tuos pinigus planavo nusipirkti automobilį ir dirbti savarankiškai. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba tolimųjų reisų vairuotoju, pinigų deklaravimo tvarką žinojo, tačiau (duomenys neskelbtini) bijojo rodyti pinigus, o būdamas Lietuvoje neturėjo pinigų kilmę pagrindžiančių dokumentų. Bijojo pasakyti pareigūnams apie gabenamus pinigus. Tyrimo metu, kai buvo paimti pinigai, jis dalyvavo. Pareigūnai pinigus skaičiavo, o dar ant voko, kuriame rasti pinigai jis savo ranka buvo užrašęs pinigų sumą. Pinigus jis (S. B.) savo namuose pats suskaičiavo. Tvirtina, jog gabeno 56 705 Eur. Gailisi dėl savo veiksmų, sutinka sumokėti baudą, prašo konfiskuoti mažesnę pinigų sumą.

Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pranešimu apie įtarimą susipažino pasirašytinai, savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodymus duos jam gerai suprantama rusų kalba, kuria laisvai rašo, skaito bei kalba. Jis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, dėl to darbo reikalais įmonės krovininiu automobiliu MAN TGX v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz v/n (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo 2023-05-10, apie 10 val. Lietuvoje turėjo palikti puspriekabę, o patį krovininį automobilį turėjo palikti servise (duomenys neskelbtini), kadangi reikėjo jį suremontuoti bei pakeisti tepalus. 2023-05-10 apie 13 val. buvo (duomenys neskelbtini) pasienyje, apie 16 val. jau buvo (duomenys neskelbtini) kelio poste. Prie jo priėję muitininkai, paklausė, ar veža kokių nors daiktų, kuriuos turi deklaruoti, taip pat paklausė, ar veža pinigų sumą, viršijančią 10 000 Eur. Jis atsakė, kad nieko neveža, nes pabijojo pasakyti, kad veža 56 705 Eur, kadangi su savimi neturėjo dokumentų, patvirtinančių pinigų kilmę. Nori paaiškinti, kad pinigai priklauso jam. Šiuos pinigus susitaupė, nes visą gyvenimą dirbo. Taip pat 2008 m. pardavė nepabaigtą statyti namą, taip pat 2019 m. pardavė 4 kambarių butą. Nors pinigų kilmę galėtų pagrįsti, tačiau su savimi nebuvo pasiėmęs dokumentų. Dėl to pareigūnui pasakė, kad pinigų, kurių suma viršytų 10 000 eurų, neveža. Pinigus buvo padėjęs krovinio automobilio MAN kabinoje, po padėklu ir keptuve. Pinigai gulėjo juodos spalvos maišelyje, kuris buvo baltos spalvos voke. Ant voko buvo užrašyta suma - 56 705, sumą užsirašė pats. Pareigūnai, pradėję jo vairuojamo automobilio muitinį tikrinimą, kabinoje rado 56 705 Eur. Pareigūnai jo paklausė, kodėl pinigų nedeklaravo, pasakė, kad išsigando, nes su savimi neturėjo pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų, taip pat bijojo pinigus deklaruoti (duomenys neskelbtini), nes dėl to turėtų daug problemų. Įmonės vadovas, kurioje dirba apie tai, kad veža pinigus nieko nežinojo, tai yra jo asmeniniai pinigai, kad juos vežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), niekas nežinojo. Už šiuos pinigus planavo nusipirkti krovininį automobilį, nes planavo pradėti dirbti sau. Kadangi dirba krovininio automobilio vairuotoju, žinojo, kad turi deklaruoti pinigus, kurių suma, viršija 10 000 Eur. Kad savo veiksmais įvykdė nusikaltimą, supranta, nuoširdžiai gailisi. Kadangi tai yra viso gyvenimo santaupos, už kurias norėjo pradėti dirbti sau, nusipirkęs automobilį, labai prašo grąžinti jam pinigus, sutinka sumokėti paskirtą baudą (1 t., b. l. 39-40).

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Kaltinamojo S. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina sekantys įrodymai:

liudytojo L. K. parodymais, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Utenos krovinių posto vyriausiuoju inspektoriumi. 2023-05-10 dirbant (duomenys neskelbtini) kelio poste apie 16.30 val. Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiasis inspektorius K. D., kuris 2023-05-10 dirbo (duomenys neskelbtini) kelio poste nuo 11 iki 17 valandos, pranešė, kad į (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) rajone, iš (duomenys neskelbtini) teritorijos krovininiu automobiliu MAN TGX v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz v/n (duomenys neskelbtini) atvyko Baltarusijos Respublikos pilietis S. B., gim. (duomenys neskelbtini). K. D. paaiškino, jog Baltarusijos Respublikos pilietis S. B. žodžiu deklaravo, kad grynųjų pinigų deklaruoti neturi, akcizinių prekių, daugiau nei leidžia norma neveža. Atliekant muitinį tikrinimą, S. B. vairuojamo krovininio automobilio MAN TGX v/n (duomenys neskelbtini) kabinoje po keptuve ir padėkliuku baltame voke, esančiame juodos spalvos maišelyje, buvo rasta 56705 Eur. Ant voko pieštuku buvo užrašyta - 56 705. K. D. jam pasakė, kad S. B. paaiškino, jog pinigai priklauso jam. Jam pačiam bendraujant su S. B., jis jam neatsakė, kieno tai yra pinigai (1 t., b. l. 14-16).

Įvykio vietos pažiūros protokolu, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postas, vilkikas „Man“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „SCHMITZ” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 6-11)

2023-05-10 tarnybiniu pranešimu, jog apie 16 val. 30 min. į (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) teritorijos krovininiu automobiliu MAN TGX valst. nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Shmitz valst. nr. (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Baltarusijos pilietis S. B. žodžiu deklaravo, kad grynųjų pinigų deklaruoti neturi, akcizinių prekių, daugiau nei leidžia norma neveža. Muitinės tikrinimo metu S. B. krovininio automobilio MAN TGX valst. nr. (duomenys neskelbtini) kabinoje po keptuve ir padėkliuku baltame voke buvo rasta 56 705 Eur. Tokiu būdu S. B. nepateikdamas muitinės kontrolei, nedeklaravęs, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. pinigus 56 705 Eur (1 t., b. l. 12).

2023-05-10 savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas L. K. pateikė pinigus - 56 705 Eur, transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas (1 t., b. l. 17).

2023-05-16 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėti pinigai - 56 705 Eur, pateikti 2023-05-10 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Apžiūros protokole fiksuota, jog pinigai įdėti į juodos spalvos maišelį, kuris įdėtas į baltos spalvos voką, ant voko pieštuku užrašyta - 56 705. Apžiūrėtos aštuoniasdešimt aštuonios 500 Eur vertės nominalo kupiūros, kurios yra nustatyto pavyzdžio, su atitinkamais apsaugos ženklais; šešiasdešimt 200 Eur vertės nominalo kupiūros, kurios yra nustatyto pavyzdžio, su atitinkamais apsaugos ženklais; dvidešimt septynios 100 Eur vertės nominalo kupiūros, kurios yra nustatyto pavyzdžio, su atitinkamais apsaugos ženklais; viena 5 Eur vertės nominalo kupiūra, kuri yra nustatyto pavyzdžio, su atitinkamais apsaugos ženklais (1 t., b. l. 19-23).

2023-05-30 tarnybiniu pranešimu dėl techninės klaidos, iš kurio matyti, jog apžiūrėtos iš viso buvo septynios 100 Eur nominalo kupiūros, o ne dvidešimt septynios, kaip yra nurodyta 2023-05-16 apžiūros protokole (1 t., b. l. 24).

2023-05-16 nutarimu, iš kurio matyti, jog pinigai - 56 705 Eur, perduoti saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB Medicinos banko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo S. B. veika jos padarymo metu atitiko nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalies, numačiusio baudžiamąją atsakomybę už daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, už ką buvo numatyta bausmė bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, sudėtį. Sutinkamai su tuo metu taip pat galiojusio BK 212 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, didelė turtinė žala buvo 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala.

6. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 212 straipsnio 1 dalies redakcijoje atsirado nauja sąvoka – labai didelės vertės turtas. Pagal dabar galiojančią šio straipsnio redakciją turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

Šiuo metu, nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) galiojančiame BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už didelės vertės kontrabandą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (straipsnio 2 dalis), o už labai didelės vertės kontrabandą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu nuo iki aštuonerių metų (straipsnio 3 dalis).

Kadangi S. B. teisiamas už 56 705 Eur vertės turtokontrabandą, o 1 MGL atitinka 50 eurų sumą, kas reiškia, jog jis yra teisiamas už 1 134 MGL, t. y. pagal dabar galiojantį BK 212 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą labai didelės vertės (didesnės nei 900 MGL dydžio sumos) kontrabandą. S. B. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto ir naujos redakcijos galiojančios nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 199 straipsnio 3 dalies sudėtį, tačiau šios straipsnio dalies sankcija nesikeitė. Tačiau vertinant, tai, jog naujos redakcijos BK nuostatos iš esmės yra švelninančios kaltinamųjų padėtį, S. B. taikytinas naujos redakcijos įstatymas, tikslinant nustatomąją nuosprendžio dalį ir nurodant, jog S. B. privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 56 705 Eur, tai yra didesnę nei 900 MGL dydžio sumą. Teismo pozicija yra ta, jog toks kaltinimo tikslinimas S. B. procesinių teisių niekaip nepažeidžia.

Civilinis ieškinys baudžiamoje byloje nepareikštas.

S. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Ikiteisminiame tyrime prokurorui pasiūlius S. B. užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Skiriant kaltinamajam S. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo asmenybę – jis neteistas, nėra įrašytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą. Duomenų apie šiuo metu galiojančias administracines nuobaudas nėra, nurodoma, jog S. B. yra vedęs, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad S. B. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu mažesnė nei įstatymu nustatytas vidurkis baudos skiriamos už sunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnis), atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir visas bylos aplinkybes.

BK 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnį S. B. per valstybės sieną gabenti pinigai, privalomai nepateikti muitinės kontrolei, kaip kontrabandos dalykas, taip pat atitinka konfiskuotino turto požymius. Tuo pačiu tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-53-1073/2019), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2019 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Sadocha prieš Ukrainą, peticijos Nr. 77508/11; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12) laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas. Bylos duomenimis nepaneigta S. B. per valstybės sieną gabentų pinigų kilmė, t. y. tai, kad pinigai nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Taigi, nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos ar kitos neteisėtos veiklos. Taip pat byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, todėl nėra jokių duomenų, kad pinigai, kurie nebuvo deklaruoti, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai veiklai. Analizuojant kaltinamojo asmenybę ir elgesį nustatyta, jog S. B. anksčiau neteistas, jį neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jo veiksmų reali žala valstybės interesams nepadaryta. Visgi, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis S. B., žinodamas pareigą pinigus deklaruoti, tikrinimo metu pareigūnams apie gabenamus pinigus nenurodė, kas leidžia manyti, jog jis iš anksto siekė jų nedeklaruoti. Visos paminėtos aplinkybės yra vertintinos sprendžiant dėl turto konfiskavimo iš S. B. proporcingumo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šiuo atveju S. B. skirtinas minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas baudos dydis – 150 MGL. Atsižvelgiant į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pinigų gabenimo per valstybės sieną būdą, kaltinamojo elgesį muitinio tikrinimo metu, bausmės dydį, spręstina, kad dalinis grynųjų pinigų konfiskavimas bus proporcinga kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalies nuostatomis, konfiskuotina dalis kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 15 000 Eur.

Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusi pinigų suma, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, yra įnešti ir saugomi (duomenys neskelbtini) depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini S. B.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu pagal BK (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) 199 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir S. B. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir iš S. B. konfiskuoti 15 000 Eur valstybei.

Paskirtos baudos išieškojimą ir turto konfiskavimą nukreipti į pinigus, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, yra įnešti ir saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvykdžius baudos bausmę ir turto konfiskavimą, likusią pinigų sumą – 36 705 Eur, kurie kaip daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, yra įnešti ir saugomi (duomenys neskelbtini) depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti S. B..

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.