- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- eI3-2769-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00883-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- L. R.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotasis asmuo L. R. dėl sprendimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2020 m. vasario 11 d. sprendimą priimti į Administracijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigas kitą pretendentą; 2) panaikinti Administracijos 2020 m. vasario 13 d. raštą Nr. A51-20942/20(3.3.2.4E-AD24) ,,Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti atsakovę iš naujo organizuoti atrinkimą į (duomenys neskelbtini) pareigas.
Nurodo, kad Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD, Departamentas) (duomenys neskelbtini) įvyko konkursas į Administracijos (duomenys neskelbtini) (atlyginimo koeficientas (duomenys neskelbtini)) pareigas (toliau - (duomenys neskelbtini) pareigos). Dalyvauti nurodytame konkurse buvo leista pareiškėjui, kadangi atitiko tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas rezultatai buvo paskelbti tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Nugalėtoju tapo pareiškėjas, surinkęs (duomenys neskelbtini) balo. Antrą vietą užėmė L. R., surinkusi (duomenys neskelbtini) balo. Konkurso komisijoje dalyvavo ir Administracijos (duomenys neskelbtini) R. B.. Paskelbus rezultatus buvo pranešta, kad bus atliktas patikrinimas ir Administracija informuos apie tolimesnius veiksmus.
Paaiškina, kad iki 2020 m. vasario 13 d. negavo jokios informacijos, nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Gautame 2020 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu laiške buvo Administracijos Raštas. Elektroniniu paštu atsiųstame laiške nei sprendimo, nei įsakymo kopijos, nei jokio kito dokumento nebuvo pridėta. Pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į Administracijos (duomenys neskelbtini) P. P. su prašymu pateikti (atsiųsti) Administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo kopiją arba individualaus administracinio akto išrašą, tačiau iki šiol nėra jo gavęs. Pažymi, jog laimėjęs konkursą į (duomenys neskelbtini) pareigas turėjo ir turi teisėtus ir pagrįstus lūkesčius vykdyti šias pareigas, kadangi yra dirbęs (duomenys neskelbtini) metus Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigose ir (duomenys neskelbtini) metų yra dirbęs Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigose. Šiuo metu dirba Administracijos Būsto administravimo skyriuje (duomenys neskelbtini). Šiose pareigose dirbant beveik (duomenys neskelbtini) metus jau (duomenys neskelbtini) metus iš eilės kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu yra įvertinamas labai gerai. Taip pat pareiškėjas yra įgijęs inžinieriaus kvalifikaciją (magistro laipsnį) ir teisininko kvalifikaciją (magistro laipsnį). Be to, turi žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros projektų eksperto kvalifikaciją.
Administracijos (duomenys neskelbtini) P. P. pasirašytame Rašte nurodyta, kad nuspręsta pasirinkti kitą pretendentą į (duomenys neskelbtini) pareigas. Gautame rašte nenurodyti jokie motyvai dėl antrą vietą užėmusio kandidato pasirinkimo. Rašte nurodyta, kad nuspręsta pasirinkti kitą pretendentą į (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), nei motyvai, nei atrankos kriterijai, kodėl buvo pasirinktas kitas pretendentas. Manytina, kad ir Administracija 2020 m. vasario 11 d. priimtame Administracijos sprendime į minėtas pareigas priimti kitą pretendentą (toliau – ir Aktas) nėra nurodyti nei motyvai, nei kiti objektyvūs duomenys (faktai), kuriais vadovaujantis priimtas individualus administracinis teisės aktas ir apie jį informuojantis raštas, kaip tą numato Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis. Pažymi, kad seniūno pareigos nėra politinio asmeninio pasitikėjimo pareigos. (duomenys neskelbtini) pareigybė yra profesionalaus valstybės tarnautojo pareigybė, todėl atrinkimui į ją būtina laikytis visų viešojo administravimo principų, užtikrinančių skaidrų ir profesionalų kadrų parinkimą ir atranką. Be to, tokia situacija neatitinka ir šio įstatymo 3 str. įtvirtintų principų viešojo administravimo srityje, o konkrečiai imant objektyvumo priimant sprendimus viešo administravimo srityje ir skaidrumo valstybės tarnyboje bei didžiausią kompetenciją turinčių asmenų atrinkimą. Taip pat manytina, kad susiklosčiusi faktinė situacija pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia, asmenų lygiateisiškumo ir išsamumo principus. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Nors pagal pakeistą valstybės tarnybos reguliavimą savivaldybės administracija ir turi teisę pasirinkti bet kurį iš dviejų atrinktų kandidatų kaip tinkamiausią į seniūno (struktūrinio savivaldybės administracijos padalinio vadovo) pareigas, tačiau pasirinkimas negali būti nemotyvuotas ir nepagrįstas faktiniais duomenimis ir aiškiais atrinkimo kriterijais. Be to, Rašte nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos individualaus administracinio akto kopijos, nei pridėto individualaus administracinio akto išrašo, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Administracija neturinti nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su pareiškėjo reikalavimu dėl Akto panaikinimo ir mananti, jog jis negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Paaiškina, jog nuo 2019 metų pradėjo veikti centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema ir karjeros valstybės tarnautojų konkursai, taip pat pakaitinių tarnautojų atrankos organizuojamos Departamente. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) Departamente vyko konkursas (pretendentų vertinimas komisijoje) į Administracijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigas. (duomenys neskelbtini) pareigos yra struktūrinio padalinio vadovo, todėl pretendentams nereikėjo atlikti vadovavimo gebėjimų patikrinimo, nagrinėjamu atveju vyko tik siekiančiųjų užimti (duomenys neskelbtini) pareigas kompleksinis vertinimas (pokalbis), kurio metu, pateikiant lygiaverčius ir/ar vienodus klausimus, vertintos jų bendrosios, vadybinės ir lyderystės kompetencijos. Pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti pareigas vertino individualiai - nuo 1 iki 10 balų, pareiškėjas buvo įvertintas (duomenys neskelbtini) balo, L. R. (duomenys neskelbtini) balo. Po 2 darbo dienų nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos, Departamentas (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 27D-360 informavo Administraciją apie pretendentų vertinimo komisijoje rezultatus ir pateikė informaciją apie atrinktus 2 daugiau nei 6 balus surinkusius pretendentus, kurių kandidatūros buvo perduotos į pareigas priimančio asmens, šiuo atveju - Administracijos (duomenys neskelbtini), diskrecijai. Abu kandidatai seniūno pareigoms užimti antrajame konkurso ture dalyvavo lygiomis sąlygomis. Atrankos komisijoje surinktų balų skaičius nesuteikė nė vienam iš pretendentų pranašumo kito kandidato atžvilgiu, o galutinio sprendimo priėmimo teisė, kaip jau minėta, priklausė į pareigas priimančiam asmeniui.
Administracijos direktorius 2020 m. vasario 11 d. vertino iš Departamento gautą raštą Nr. 27D-360 ir kartu su juo pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) įvykusį pretendentų vertinimą komisijoje. Naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, į pareigas priimantis asmuo, pasirinko vieną iš dviejų pateiktų kandidatų ir apie tokį savo pasirinkimą (sprendimą) Raštu informavo pareiškėją, trečiąjį asmenį ir Departamentą. Pažymi, jog vadovaujantis teisės aktais, į pareigas priimančiam asmeniui suteikia diskrecijos teisę pasirinkti vieną iš pateiktų dviejų geriausių pretendentų savo sprendimu, šią Administracijos direktoriaus teisę pripažįsta ir pats pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad Administracijos direktoriaus priimtas sprendimas dėl vieno iš komisijos atrinktų pretendentų pasirinkimo nėra suprantamas kaip viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas VAĮ 2 straipsnio 2, 8-11 dalies; 8 straipsnio 1 dalies prasme ir atskiru dokumentu nėra įforminamas. Rašte minimas 2020 m. vasario 11 d. sprendimas pasirinkti vieną iš atrankos komisijos atrinktų pretendentų nėra atskiras Administracijos direktoriaus priimtas dokumentas. Priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos neįpareigoja į pareigas priimančio asmens tokį sprendimą įforminti raštu ir jame nurodyti konkrečius motyvus ir tokio sprendimo priėmimo priežastis. Toks sprendimas priimamas į pareigas priimančiam asmeniui naudojantis suteikta diskrecijos teise, o pranešimas apie tokį sprendimą yra laisva forma įforminamas informacinio pobūdžio pranešimas Departamentui ir kandidatams apie priimančio į pareigas asmens pasirinkimą. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas prašo šį sprendimą panaikinti ir nurodo, esą šiame sprendime nepateikti nei motyvai, nei kiti objektyvūs duomenys (faktai), kuriais vadovaujantis priimtas individualus administracinis teisės aktas, kaip tą numato VAĮ 8 straipsnio 1 dalis. Administracijos vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas yra pasirinkęs netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi teismas neturi objektyvių galimybių panaikinti akto, kuris net nebuvo priimtas ir teisiškai neegzistuoja.
Administracija akcentuoja, jog vien tai, kad pareiškėjas pokalbio atrankos komisijoje metu surinko daugiau balų negu trečiasis asmuo, negalėjo jam suformuoti teisėto lūkesčio, kad pareiškėjas bus paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, kadangi atrankos komisijoje tikslas konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad renkamas struktūrinio padalinio vadovas, yra atrinkti du geriausius pretendentus į minėtas pareigas, o ne išrinkti laimėtoją. Raštas, kuriuo atrankos komisijos pasiūlyti pretendentai yra informuojami apie pasirinktą kandidatą, neturi būti papildomai motyvuojamas, kadangi yra skirtas tik informuoti apie priimtą sprendimą, o ne išdėstyti jo motyvus. Nepaisant to, kad antrąjį skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia VAĮ nuostatomis ir šiame įstatyme įtvirtintais principais, Administracija akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas Raštas nėra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ir jo turiniui nėra keliami VAĮ 8 straipsnyje nurodyti reikalavimai, todėl pareiškėjo argumentai dėl sprendimo nemotyvuotumo, objektyvių aplinkybių nenurodymo yra teisiškai nepagrįsti. Skundžiamo Rašto turinys patvirtina, jog tai - informacinio pobūdžio pranešimas, jame nėra jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, sukuriančių pareiškėjui ar kitiems asmenims tam tikrų teisių ar pareigų.
Dėl trečiojo pareiškėjo skundo reikalavimo nurodo, jog pareiškėjas nenurodė jokių savarankiškų teisinių argumentų ir/ar teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, patvirtinančių, kad organizuotas konkursas kokiu nors būdu būtų buvęs organizuotas neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neužtikrinant pretendentų lygiateisiškumo ir kt. Nepaisant to, pareiškėjas dėl Administracijai nesuprantamų priežasčių kelia iš skundo pagrindo nesekančius reikalavimus. Pažymi, kad pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde pripažįsta Administracijos teisę pasirinkti tinkamiausią kandidatą į seniūno pareigas. Taigi, nors kaip matyti, pareiškėjas nekvestionuoja Administracijos teisės pasirinkti kitą kandidatą į seniūno pareigas, tačiau nori, kad jam pateiktas atsakymas būtų labiau motyvuotas. Pareiškėjo keliami reikalavimai yra pernelyg platūs - pareiškėjas skunde nurodo vienokį savo teisių pažeidimą (tariamai nepakankamą motyvuotą atsakymą), tačiau skundu jau kelia iš to nesekančius reikalavimus naikinti konkurso rezultatus, neleisti dirbti naujai išrinktam seniūnui.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atrankos vertinimo komisija, ar į pareigas priimantis asmuo pažeidė priėmimo į pareigas tvarką, neužtikrino pretendentų lygiateisiškumo ir pan. Pareiškėjas nenurodo, kokiomis materialiosios teisės normomis vadovaujantis ginčijamas Administracijos Raštas galėtų būti panaikintas, turint omenyje, jog tai nėra viešojo administravimo priimtas sprendimas VAĮ nuostatų prasme. Taip pat neegzistuoja pagrindas dėl kurio konkursas turėtų būti organizuojamas iš naujo. Balų skaičius, surinktas atrankos vertinimo komisijoje, priešingai negu mano pareiškėjas, nėra lemiama sąlyga paskiriant tam tikrą pretendentą minimoms pareigoms. Administracijos direktorius tik susipažinęs su visa pateikta atrankos medžiaga ir iš jos įvertinęs kandidatų tinkamumą eiti pareigas, pasirinko trečiąjį suinteresuotą asmenį L. R. ir nustatyta tvarka informavo apie šį pasirinkimą Departamenta ir kandidatus. Priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos neįpareigoja į pareigas priimančio asmens papildomai pagrįsti sprendimo, dėl vieno iš atrankos komisijos atrinktų pretendentų į pareigas pasirinkimo. Toks pasirinkimas yra į pareigas priimančio asmens personalo formavimo funkcijos įgyvendinimas, o pareiškėjui nesuteikiama teisė reikalauti pateikti konkrečias jo nepriėmimo į pareigas priežastis. Galiausiai toks pareiškėjo reikalavimo tenkinimas ir Administracijos direktoriaus įpareigojimas nurodyti konkrečias pretendento nepriėmimo į pareigas priežastis sukurtų teisinio nestabilumo situaciją, kadangi į pareigas priimantis asmuo negalėtų tinkamai naudotis turima diskrecijos teise, kuri reiškia galimybę įvertinus Departamento pateiktą informaciją apie atrinktus pretendentus, pasirinkti į pareigas priimančio asmens įsitikinimu inkamiausią kandidatą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo L. R. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Administracija jokios atrankos nevykdė. Įvyko paskyrimas be dokumento įforminimo, neaišku kuo remiantis buvo pasirinktas užėmęs konkurse antrą vietą asmuo. Administracijos paskyrimo negali suvokti, kadangi jam nebuvo pateiktas jo turinys. Administracija turėjo priimti sprendimą dėl atrankos užbaigimo pagal aiškius, objektyvius, iš anksto nustatytus kriterijus, tačiau vietoj to įsakymu paskyrė vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas antrą vietą konkurse užėmusį asmenį. Atsakovė turėjo organizuoti atrankos procedūras ir jas užbaigti, tik po to paskirti į (duomenys neskelbtini) pareigas atranką laimėjusį asmenį. Atsakovės antrą vietą užėmusio asmens paskyrimas į (duomenys neskelbtini) pareigas buvo atliktas neteisėtai apeinant atrankos procedūras. Atsakovė pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius laimėjus konkursą užimti (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjas, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo (kuris raštu nebuvo įformintas, apie sprendimą informuojant tik atskiru raštu) turinio (faktinio pagrindimo, motyvacijos kodėl buvo pasirinktas trečiasis suinteresuotas asmuo L. R., surinkusi (duomenys neskelbtini) balo ir užėmusi 2-ąją vietą, ir kurie konkretūs jos gyvenimo aprašymo duomenys (išsilavinimas, profesinė patirtis, kai kurios asmens savybės) buvo tinkamesni užimti karjeros valstybės tarnautojo, Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas, nei pareiškėjo, surinkusio (duomenys neskelbtini) balo ir užėmusio 1-ąją vietą, gyvenimo aprašymo duomenys), ir šie trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo priimti į Administracijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigas kitą pretendentą ir Administracijos 2020 m. vasario 13 d. rašto Nr. A51-20942/20(3.3.2.4E-AD24) ,,Dėl priimto sprendimo“ teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti Administraciją iš naujo organizuoti atrinkimą į (duomenys neskelbtini) pareigas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Departamentas 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. 27D-360 ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo Administracijos direktorių, kad į Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas buvo atrinkti 2 daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai: pareiškėjas (duomenys neskelbtini) balo) ir L. R. ((duomenys neskelbtini) balo).
Administracija Raštu informavo pareiškėją ir Departamentą, kad 2020 m. vasario 7 d. Administracija gavo Departamento raštą Nr. 27D-360, kuriame pateikta informacija apie 2020 m. vasario 5 d. įvykusį konkursą (pretendentų vertinimą komisijoje) į Administracijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigas ir atrinktus 2 pretendentus. Taip pat informavo, kad 2020 m. vasario 11 d. Administracija priėmė sprendimą į minėtas pareigas priimti kitą pretendentą.
Pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. pateikė prašymą Administracijos direktoriui, prašydamas atsiųsti elektroniniu paštu Administracijos sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją arba individualaus administracinio akto išrašą, kuris nurodytas Rašte.
Administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 41-164/20 ,,Dėl L. R. priėmimo į valstybės tarnybą“ 1 punktu priėmė L. R., laimėjusią konkursą, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini), nustatant jai (duomenys neskelbtini) pareiginės algos koeficientą.
Administracija 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. A51-36522/20(3.3.2.4E-AD24) ,,Dėl atsakymo pateikimo“ informavo pareiškėją, kad sprendimo priėmimo būdas nėra reglamentuotas ir priimamas vienasmeniškai. Departamentas ir pretendentai 2020 m. vasario 13 d. raštu buvo informuoti apie priimtą sprendimą.
Atrankos į valstybės tarnybą organizuojamos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis.
VTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama VTĮ, 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, be kita ko, patvirtino ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso (toliau – konkursas) organizavimo tvarką (1.1. papunktis). Tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad pretendentas Valstybės tarnybos departamentui per VATIS pateikia: prašymą (16.1. papunktis); VATIS nurodytos formos gyvenimo aprašymą (16.2. papunktis); užpildytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtintas Aprašas, 1.2. papunktyje nurodytą Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos formą (16.3. papunktis); užpildytą Asmens, priimamo į valstybės tarnautojo pareigas, klausimyną (priedas) (16.4. papunktis); Valstybės tarnybos departamento prašymu – diplomo kopiją, darbo patirtį įrodančio dokumento kopiją, kvalifikaciją įrodančio dokumento kopiją, dokumento, įrodančio teisę valdyti motorines transporto priemones, kopiją (16.5. papunktis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas valstybės tarnybos teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant ginčus dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, konstatavo, „<...> kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“
Tvarkos aprašo 51 punkte nustatyta, kad pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse ar atrankoje į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas. Pretendentais į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai.
Tvarkos aprašo 53 punkte nustatyta, kad į pareigas priimantis asmuo per 10 darbo dienų nuo informacijos apie pasiūlytus pretendentus gavimo įstaigoje dienos pasirenka vieną iš konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytų pretendentų į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pasiūlytų pretendentų priėmimo dienos raštu informuoja Valstybės tarnybos departamentą ir konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytus pretendentus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kartu su Raštu negavo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo kopijos, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl to, jog kartu su Administracijos Raštu jam turėjo būti pateiktas raštiškas 2020 m. vasario 11 d. sprendimas. Administracija pateiktame paaiškinime nurodė, jog šiuo atveju nebuvo priimtas joks raštiškas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu, kurį Administraciją turėtų pateikti pareiškėjui kartu su ginčijamu Raštu. Administracijos direktorius Raštu informavo apie tai, jog į Administracijos Rasų seniūnijos seniūno pareigas buvo priimtas kitas pretendentas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Departamente vykusiame konkurse į Administracijos (duomenys neskelbtini) pareigas pareiškėjas užėmė 1-ąją vietą, t. y. surinko (duomenys neskelbtini) balo. Vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, Departamentas apie surinktus rezultatus vykusio konkurso metu turėjo informuoti Administraciją bei nurodyti du pretendentus, kurie surinko daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus. Administracijos direktorius, vadovaujantis Tvarkos aprašo 53 punkto nuostatomis, neturėjo priimti sprendimo, atitinkančio VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei kartu su Raštu pateikti jį vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimais. Įvertinus tai, jog Tvarkos aprašo 53 punktas nenustatė reikalavimo Administracijos direktoriui priimti motyvuotą sprendimą dėl vieno iš dviejų pretendentų pasirinkimo, todėl nagrinėjamu atveju tokio atskiro dokumento nepriėmimas bei neįforminimas raštu, nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia reikalavimą panaikinti Administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimą priimti į Administracijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigas kitą pretendentą, tačiau nustačius, jog toks raštiškai įformintas dokumentas, t. y. sprendimas, nebuvo priimtas, nėra teisinio pagrindo tokį sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl Administracijos 2020 m. vasario 11 d. priimto sprendimo panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Rašte nėra nurodyti jokie faktai ir motyvai dėl kito kandidato pasirinkimo, todėl jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Raštas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Kaip minėta, nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl dviejų pateiktų pretendentų vertinimo ir laimėtojo į pretenduojamas pareigas pasirinkimą priima Administracijos direktorius. Pats pareiškėjas pateiktame skunde neginčija Administracijos teisės pasirinkti vieną iš dviejų pretendentų, surinkusių daugiausiai balų į aukščiau minėtas pareigas užimti. Nors pareiškėjas ginčija tai, jog Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau Tvarkos aprašo 53 punkte nėra imperatyviai nustatyta pareiga Administracijos direktoriui pateikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalį atitinkantį sprendimą dėl pasirinkto pretendento, išdėstant tokio sprendimo priėmimo motyvus bei faktus. Administracijos direktoriui reglamentuota pareiga pranešti tiek Departamentui, tiek pretendentus apie priimtą sprendimą, kuris pretendentas buvo pasirinktas. Teismo vertinimu, ginčijamas Raštas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu, tačiau nėra individualus administracinis aktas. Ginčijamas Raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie kito kandidato pasirinkimą, nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) teisių ir pareigų, t. y. jis pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl Raštas su suteikta informacija negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku. Nors pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Raštas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje nustatytų principų, tačiau teismui nustačius, jog Raštas nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nėra teisinio pagrindo jį vertinti dėl atitikimo VAĮ 3 straipsnyje nustatytiems principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Raštą.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo organizuoti atrinkimą į (duomenys neskelbtini) pareigas, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis turėtų būti iš naujo organizuojama atranka į minėtas pareigas. Administracijos direktoriui suteikta diskrecijos teisė pasirinkti vieną iš dviejų geriausių pretendentų, nepateikiant jokių tokio pasirinkimo motyvų. Vien tai, jog pareiškėjas abstrakčiai reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo organizuoti atrinkimą į (duomenys neskelbtini) pareigas, nenurodydamas jokių tokio prašymo motyvų, nesudaro pagrindo jį tenkinti. Be to, kaip teisingai nurodė Administracija, priėmimas į struktūrinio padalinio vadovo pareigas yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas VTĮ bei Tvarkos apraše. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių pagrindų, kuriais vadovaujantis atrinkimas į (duomenys neskelbtini) pareigas turėtų būti panaikintas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukuriantis pareiškėjui jokių teisių ir (ar) pareigų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją iš naujo organizuoti atrinkimą į (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. eI3-2769-809/2020 pagal pareiškėjo V. N. skundo reikalavimų dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo priimti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigas kitą pretendentą panaikinimo nutraukti.
Likusią pareiškėjo V. N. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.