- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-204-238-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00785-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-204-238/2013;
Teisėja L. Kymantienė Proceso Nr. 1-26-1-00785-2011-4;
2013 m. vasario 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui V. K., nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011-06-04, apie 11 val. 30 min., viešoje vietoje Kaune, AB „Urmo bazės“ teritorijoje, esančioje Kaune, Pramonės pr. 16, elgdamasis įžūliai, išplūdo nukentėjusįjį R. J. necenzūriniais žodžiais, išsitraukęs iš rankinės lenktinį peilį grasino susidorojimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas neteisingai įvertinus įrodymus. Apelianto nuomone, nukentėjusysis ir visi liudytojai, išskyrus jo sutuoktinę, nepagrįstai patvirtino, kad konflikto metu jis lenktiniu peiliu grasino susidoroti R. J., taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Peilis pas skundo autorių ar įvykio vietoje nebuvo rastas, todėl buvo nepaneigta jo versija, kad prasidėjus konfliktui jis iš kišenės išsitraukė mobilų telefoną, kuriuo tik norėjo iškviesti policiją. Faktinę situaciją, jog beveik visi konfliktą matę asmenys parodė, jog V. K. turėjo peilį, jis vertina kaip gerai surežisuotą spektaklį arba provokaciją. Šią prielaidą patvirtina tai, jog tyrimo metu nukentėjusysis iš jo reikalavo pinigų žalai atlyginti. Supratęs, jog susidūrė su gerai organizuota gauja, apeliantas nusprendė žalos geruoju neatlyginti ir savo nekaltumą įrodyti teisme. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog net atlikus apelianto ir jo sutuoktinės kratą, nusikaltimo įrankis nebuvo rastas. Policija peilio ieškojo net prie troleibuso, kuriame buvo sulaikytas, stotelėje arba aplink ją.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja R. Kalkauskienė prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras V. K. - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas, ištyręs visus įrodymus, teisingai įvertino teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas išanalizavo visus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 284 straipsnio 1 dalis). Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Apelianto V. K. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką jis yra pagrįstai nuteistas, nes teisme tinkamai ištirti įrodymai patvirtina, jog jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra grasinimai susidoroti panaudojant ginklus ar kitus ribotos apyvartos daiktus prieš kitus asmenis viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, pvz., sukelti emocijų proveržio. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors aptariamas BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas arba yra kėsinamasi pažeisti šiuos gėrius.
Apeliantas V. K. nuteistas už tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – prekybos bazės teritorijoje, kitų žmonių akivaizdoje elgdamasis įžūliai, išplūdo nukentėjusįjį R. J. necenzūriniais žodžiais, išsitraukęs iš rankinės lenktinį peilį grasino susidoroti. Nusikalstamos veikos vieta abejonių nekelia, to neginčija ir pats nuteistasis. Jis nesutinka su jo veiksmų vertinimu, teigdamas, kad jis konflikto metu iš kišenės išsitraukė ne užlenkiamą peilį, o mobilųjį telefoną, kuriuo norėjo iškviesti policiją. Apelianto nuomone, neradus pas jį arba nusikaltimo vietoje aptariamo daikto, jis buvo nuteistas nepagrįstai, o šį faktą patvirtinę nukentėjusysis ir pašaliniai asmenys (liudytojai) jį apkalba.
Kolegija pažymi, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų alternatyvių nusikalstamų veiksmų – tai įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai, iš kurių kiekvieno atlikimas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jeigu šie veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes.
Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog V. K. bereikšmio konflikto viešoje vietoje metu vartojo necenzūrinius žodžius, įžūliai elgėsi bei grasino susidoroti nukentėjusiajam atlenkiamu peiliu. Pastarąją aplinkybę patvirtino ne tik nukentėjusiojo R. J., bet ir tiesiogiai konfliktą mačiusių liudytojų (neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi) R. P., A. B. bei nukentėjusiojo draugės I. V. parodymai. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti, kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Įvertinus liudytojų ir nukentėjusiojo nuoseklius bei vienas kitą papildančius parodymus, iš dalies sutampančius net su apelianto ir jo sutuoktinės parodymais, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo patikėti niekuo nepagrįsta apelianto versija, kad konfliktas buvo provokacijos dalis, o jį matę ir atpasakoję asmenys nuteistąjį apkalba. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors ir nebuvo surastas atlenkiamas peilis, tačiau jį apeliantas galėjo išmesti palyginti didelėje įvykio vietos teritorijoje. Tačiau bylos duomenys tvirtai įrodo, kad įvykio metu apeliantas peilį tikrai turėjo.
Kolegija pažymi, kad teismo nuosprendyje išdėstyti visi įrodymai, kurie pagrindžia išvadas dėl V. K. kaltumo, todėl jie apeliacinės instancijos nutartyje nekartojami. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.