- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-6640-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05641-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. liepos 13 d., 14.30 val., Kaune, Europos pr. 72, A. J. vairuodamas automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, kurį apgadino. Nepranešęs apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad apsisukinėjo prie Europos pr. 72, stovėjimo aikštelėje ir atsirėmė į lengvąjį automobilį Volkswagen Passat. Tuo metu stipriai lijo, stovėjimo aikštelėje buvo daug automobilių, smūgis nebuvo stiprus, tad nesuprato ar padarė avariją ar ne. Išlipo iš automobilio, apsidairė ar nepadarė žalos kitam automobiliui. Per lietų nieko nesimatė, tad nusprendė, kad žalos nebuvo, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo, nes turėjo labai daug darbo ir skubėjo.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų faktą ir A. J. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1, 2), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti pažeidimo padarymo aplinkybės, bei automobiliui Volkswagen Passat padaryti apgadinimai (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad Europos pr. 72, į automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas automobilis Volkswagen Passat (b. l. 5), A. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 13.00 val., paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, o 14.30 val. grįžęs prie savo transporto priemonės rado jį apgadintą. Transporto priemonę apgadino „DPD“ automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 6), A. J. paaiškinimas (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, automobiliui Renault Master D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai, taip pat padaryta išvada, jog automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 9), automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos, iš kurių matyti automobiliui padaryti apgadinimai (b. l. 12, 13), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad asmuo administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 15-17).
A. J. nurodė, kad po automobilių kontakto juos apžiūrėjo, tačiau manė, kad žalos nepadarė. Pažymėtina, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad pareigos pranešti apie eismo įvykį atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kontaktas buvo, o jo padariniai akivaizdūs. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad įvertinti žalos mąstą sukliudė lietus, nešalina jo administracinės atsakomybės.
Iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad A. J. vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino, niekam nepranešęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus apdarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Teismas atsižvelgia į tai, jog A. J. nuo pat tyrimo pradžios neneigė jo vairuojama transporto priemone apgadinęs kitą automobilį, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, automobilių apgadinimai itin nedideli. A. J. vairavimo stažas nuo 2011 m., taip pat jis yra įgijęs teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones. Per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vos du kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs. Taigi, teismas daro išvadą, kad A. J. nėra piktybinis pažeidėjas, teise vairuoti transporto priemones naudojasi atsakingai, o jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, jo darbas, tiesiogiai susijęs su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones, be to, jis augina du mažamečius vaikus. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga nei protinga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje paprastai tokios aplinkybės pripažįstamos pakankamomis švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (žr. LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-54-2014 ir kt.).
Teismas mano, kad A. J. už ATPK 130 str. 1 d. skirtina mažesnė bauda neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.