Utenos apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 76.4; 77.2; 78.2.1; 125.3.

2014 m. gruodžio 30 d.

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. D. dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo, išlaikymo jam priteisimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad pritaria ieškovės siūlomam išlaikymo dydžiui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Liudytoja I. V. – G. nurodė, kad ieškovė yra jos vyro sesuo. Mano, kad atsakovas uždirba daugiau, nei pats nurodė, nes savo darbuotojams moka po 15 Lt per dieną, taigi jam negali likti tiek mažai. Be to, kas dieną veža malkas, o viena malkų mašina kainuoja 500 Lt, t.y. tiek, kiek jis nurodė per mėnesį gaunantis pajamų.

Liudytoja J. T. paaiškino, kad yra ieškovės klasiokė, atsakovą pažįsta iš bendravimo bendrose kompanijose. Atsakovas gauna pajamų daugiau, nei nurodo, nes dirba kiekvieną darbo dieną, parduoda per mėnesį ne vieną malkų priekabą, kurios kaina 500-800 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) (CK 3.148 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini). Jos motina - A. B., tėvas nenustatytas (b.l.5). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorija pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad V. D. yra vaiko A. B. tėvas su 99,9999% tikimybe.

Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino savo tėvystę A. B. atžvilgiu. Tai patvirtina tiek ekspertizės aktas, tiek ir šalių aiškinimai dėl jų bendravimo. Šie įrodymai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad A. B. tėvas yra V. D..

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo A. B. teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris šiuo metu yra 1 035 Lt, tačiau kartu įvertinant ir ralius vaiko poreikius bei tėvų galimybes jį teikti.

Ieškovė nurodė, kad A. išlaikymui per mėnesį patiria 800-900 Lt išlaidų. Jos nėra paremtos rašytiniais įrodymais. Kadangi mergaitė sveikatos problemų, specifinių poreikių neturi, todėl išlaidos vaistams nėra pakankamai argumentuotos kaip ir nėra paaiškintos kitos, nenumatytos išlaidos. Visgi pripažintina, kad bendra 750-800 Lt suma auginti kūdikį yra reali, o ieškovės aukščiau nurodytos išlaidos didžiąja dalimi yra įprastinės vaiko priežiūros išlaidos. Augant vaikui, ypač ieškovei išėjus į darbą, jos nemažės, nes metų vaikui reiks auklės, vėliau lankyti darželį ir t.t. Taigi šiuo metu patiriamas išlaidas sauskelnėms keis kitokio pobūdžio išlaidos, tačiau jų suma nebus mažesnė, nei šiuo metu. Nors atsakovas nurodė, kad kitiems savo vaikams išlaikyti skiria po 200 Lt per mėnesį, tai nėra kriterijus spręsti dėl išlaikymo dydžio A., nes atsakovas nepaneigė ieškovės pateikto išlaidų A. išlaikymui paskaičiavimo, jų pagrįstumo, nenurodė, kurios išlaidos yra paskaičiuotos per didelės. Jo argumentai dėl per didelio prašomo priteisti išlaikymo paremti iš esmės vien jo galimybėmis tokį išlaikymą teikti.

Spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio teismas greta vaiko poreikių turi įvertinti ir tėvų galimybes jį teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenys rodo, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką, ir gauna vidutiniškai 1 500 Lt per mėnesį (b.l, 58-59). Daugiau išlaikytinių, turto neturi, gyvena pas motiną. Nuolatinio darbo neturi, nes iki nėštumo dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, todėl vaikui suėjus 1 metams, greičiausiai teks ieškoti kito darbo.

Atsakovas nurodė dirbantis pagal verslo liudijimą, per mėnesį gaunantis apie 500 Lt. Artimas jo nurodytoms pajamoms patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie atsakovo deklaruotas pajamas 2 013 metais. Iš šios pažymos matyti, kad 2013 m. atsakovas per metus gavo 7 307,48 Lt, kas atitinka 600 Lt per mėnesį. Kita vertus, atsakovo nurodomos pajamos, atsižvelgiant į tai, kad jis jas deklaruoja pats, negali būti besąlygiškai vertinamos kaip realios jo pajamos, ypač atsižvelgiant į ieškovės ir liudytojų parodymus apie nuolat atsakovo vežiojamas parduoti malkas ir jų kainas rinkoje net ir įvertinus tai, kad iš šių pajamų jis dar privalo sumokėti mokesčius (vieno automobilio malkų kaina nurodyta nuo 500 iki 800 Lt).

Turto atsakovas neturi, gyvena žmonai priklausančiame name, turėtą menkos vertės automobilį pardavė už 100 Lt. Turi dar dvi dukras - 12 metų ir 6 metų (b.l.20-21). Sveikatos problemų, trukdančių dirbti, nėra.

Šie duomenys rodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turto neturi. Atsakovas gauna mažesnes pajamas, turi daugiau išlaikytinių, nei ieškovė. Tačiau teismas įvertina aplinkybę, kad atsakovas kitas dvi dukras augina kartu su žmona, o ieškovė viena. Be to, ieškovės šiuo metu gaunamos pajamos yra tik sąlyginai didesnės, nes vaikui suėjus metams, ji turės ieškoti kito darbo, todėl jos pajamos gali iš esmės keistis. Be to, ieškovės galimybės susirasti darbą, priešingai, nei atsakovo, žymiai sunkesnės, atsižvelgiant į tai, kad ji darbą turi derinti ir su mažo vaiko priežiūra, o atsakovas A. neprižiūri, jo santuokoje auginamos dukros jau yra tokio amžiaus, kuris reikalauja mažiau priežiūros, nei A., ir sudaro geresnes galimybes užsidirbti. Aplinkybė, kad atsakovas gyvena Giedraičių miestelyje, kuriame sunku surasti geriau apmokamą darbą, negali būti priežastimi iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant vaikui išlaikymą, nes gyvenamąją vietą suaugęs asmuo pasirenka pats. Būdamas atsakingas už vaikus ir sąlygų jiems augti sudarymą, atsakovas privalo imtis priemonių susirasti tokį darbą, kuris užtikrintų jo vaikams būtinų poreikių patenkinimą, juo labiau, kad jis pats nurodė sveikatos problemų, trukdančių dirbti, neturintis. Be to, sprendžiant iš jo vykdomo verslo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad realios atsakovo pajamos yra didesnės, nei jis nurodo, nes iš nurodomų 500 Lt, jei jis tik tiek gautų, ir įvertinus vaikų skaičių, jis negalėtų mokėti net ir jo paties siūlomo 250 Lt išlaikymo prie mėnesį.

Įvertinęs, kad deklaruojamos atsakovo pajamos yra mažesnės, nei šiuo metu ieškovės, atsakovas išlaiko daugiau vaikų, yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą išlaikymo sumą iki 350 Lt per mėnesį. Teismas nesutinka su atsakovo siūloma 250 Lt išlaikymo suma per mėnesį, nes nepaisant išlaikytinių skaičiaus, kiekvienas vaikas turi gauti išlaikymui sumą pinigų, užtikrinančių jo bent minimalių poreikių patenkinimą, ypač, kai objektyvių kliūčių teikti tokį išlaikymą (uždirbti pajamas) nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė dėl atsakovo žmonos darbo užmokesčio, nes sprendžiamas ne atsakovo santuokoje gimusių dukterų išlaikymo klausimas.

Įvertinus visus bylos duomenis, darytina išvada, kad 350 Lt išlaikymas iš atsakovo per mėnesį yra objektyvus ir adekvatus tiek vaiko teisei į jo poreikių patenkinimą, tiek atsakovo pareigai tokį išlaikymą teikti. Nurodytas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki A. B. pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė I. B. (CK 3.185 str. 1 d.). Atsakovui patvirtinus, kad jis išlaikymo A. iki šiol visiškai neteikė, iš jo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014-07-11 iki bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-08-10, t.y. 350 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė patyrė 146 Lt žyminio mokesčio (b.l.10), 800 Lt atstovavimo (b.l. 60-61) ir 525 lt ekspertizės atlikimo išlaidų (b.l. 41). Teismui tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, iš atsakovo priteistinas aukščiau nurodytas žyminis mokestis, taip pat ekspertizės atlikimo išlaidų dalis, kurią padengė ieškovė. Taip pat iš atsakovo priteistina ir ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dalis, tačiau, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, į tai, kad byloje įvyko 3 teismo posėdžiai, iš kurių pirmieji du itin trumpi, mažesnė, nei prašo ieškovė.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškinį, už reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo turėjo būti sumokėta 137 Lt (350 x 12 mėn. x 3 proc. + 350 x 3 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.). Ši suma priteistina iš atsakovo V. D. valstybės naudai. Taip pat ieškinį iš esmės tenkinus, iš V. D. valstybės naudai priteistinos visos pašto išlaidos, t.y. 28,28 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. B., a.k.(duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., a.k.(duomenys neskelbtini), V. D. dukra.

Priteisti iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), jo dukters A. B. a.k. a.k.(duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Lt (101,37 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2014-08-11, iki A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, ir 350 Lt (101,37 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-11 iki 2014-08-10, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai I. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Indeksuoti priteisto išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 146 Lt (42,28 EUR) žyminio mokesčio, 700 Lt (202,73 EUR) atstovavimo ir 525 Lt (152,05 EUR) ekspertizės atlikimo išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 137 Lt (39,68 EUR) žyminio mokesčio ir 28,28 Lt (8,19 EUR) pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą pristatyti į Molėtų rajono apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.