- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- TA-222-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01268-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, maitinimo patalpose nebuvo šilto vandens, kai kuriose virtuvėlėse apskritai nebuvo vandens čiaupų, trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra sanitarinių mazgų, baudos izoliatoriaus kamerose nesuteikiamos patalynės skalbimo ir džiovinimo paslaugos, veisėsi buitiniai parazitai, vėdinimas buvo netinkamas, patalpose šalta, dušu leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, trūko sanitarinių mazgų, nebuvo evakuacinių išsėjimų. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Trumpalaikio pasimatymo kambariuose sanitarinis mazgas yra įrengtas. Virtuvėlėse įrengta po vieną vandens čiaupą, tačiau teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo virtuvės patalpose bei kamerų tipo ar valgyklos patalpose. Pataisos namų skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius maudymosi duše metu, kartą per savaitę. Patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, be to, vėdinti kambarius galima per atvirus langus. Pataisos namuose yra iškabinti evakuacijos planai, patalpų įrengimas atitinka priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Buitinių parazitų naikinimo paslaugas pataisos namams teikia UAB „Utenos deratizacija“. Patalpas tvarko patys nuteistieji, iš jų yra paskiriamas vienas budėtojas, kuris nuolat turi palaikyti švarą. Tam yra išduodamos valymo priemonės. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 79 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas, likusioje dalyje skundą atmetė.
6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktu, pagal kurį: vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nenustatė ploto normos pažeidimo pareiškėją laikant bendrabučio tipo patalpose, nes jam teko nuo 3,22 kv. m iki 3,43 kv. m ploto. Teismas pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis nenustatė ploto normos pažeidimo ir pareiškėjui kalint 15 būrio kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 1, nes pareiškėjui teko 6,58 kv. m ir 4,6 kv. m ploto.
Atsiliepimas
7. Teismas, vertindamas, ar 21 būrio kameroje Nr. 4, kurios plotas – 31,56 kv. m, pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklėse nustatytą ploto normą, pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė prieštaringus duomenis: atsiliepime nurodė, kad šioje kameroje buvo 10 miegamųjų vietų, o pažymoje teigė, kad kameroje yra 8 miegamosios vietos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtent pataisos namai turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą, atsiradusias abejones vertintino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad ginčo laikotarpiu 21 būrio kameroje Nr. 4 buvo 10 miegamųjų vietų, o tai reiškia, kad pareiškėjui nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 21 d., iš viso 9 dienas, teko 3,1 kv. m ploto, kas neatitinka Taisyklėse nustatyto reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“(toliau – Higienos norma HN 134:2015), 40 ir 43 punktais, nustatė, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Kauno skalbykla“, kuri teikia pataisos namams patalynės ir rankšluosčių skalbimo paslaugas. Patalynė Pravieniškių PN skalbiama centralizuotai ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui ši teisė buvo neužtikrinama. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistieji, kalintys baudos izoliatoriuje, gali naudotis pataisos namų skalbykla ir džiovykla maudymosi duše metu, kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui šia galimybe pasinaudoti buvo neleidžiama, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Skunde pareiškėjas šios aplinkybės nedetalizavo ir plačiau nepaaiškino, nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis jam buvo neleista išsiskalbti drabužių maudymosi duše metu, nenurodė, ar dėl to reiškė pretenzijas pareigūnams ar pataisos namų administracijai, nepaaiškino, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, o tik deklaratyviai konstatavo, kad baudos izoliatoriuje nėra suteikiamos skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Tokie abstraktūs ir deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai nelaikytini pakankamais atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.
9. Teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 20 punktu, nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose. Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.
10. Teismas, akcentuodamas Higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatytą reglamentavimą, pažymėjo, kad nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – kamerose, virtuvėse ir prausykloje, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu šiose patalpose, laikytinos nepagrįstomis.
11. Teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas nurodo, jog tokia galimybė jam buvo suteikta, tačiau teigia, kad dėl dušo sietelių trūkumo, ne visada spėdavo nusiprausti.
12. Teismas, įvertinęs Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13.1 punkte įtvirtintą reikalavimą, atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie dušo sietelių ir būryse laikomų asmenų skaičių, konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl nepakankamo dušo sietelių kiekio ir pareiškėjo teisės nusimaudyti duše neužtikrinimo. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį apskritai nebuvo leidžiama naudotis dušu, todėl vertino, kad pareiškėjui teisė nusimaudyti duše buvo ribojama tam tikrais laikotarpiais.
13. Teismas nustatė, kad pataisos namams yra išduotas Leidimas-higienos pasas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad pataisos namuose nebuvo evakuacinių išėjimų, kas būtų sukėlę pavojų gaisro metu, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, šias aplinkybes pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
14. Teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 17 punktu, atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo vėdinimo per atvirus langus.
15. Teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
16. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 9 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpoje (trūko 0,5 kv. m). Taip pat pažeidė pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu kiekvieną savaitę bent vieną kartą. Tačiau byloje nėra vienareikšmiškai konstatuota, kad pareiškėjui apskritai niekuomet nebuvo leidžiama naudotis dušu. Ši teisė jam buvo apribota tik tam tikrais laikotarpiais ir tik dėl per mažo dušo sietelių kiekio, o ne dėl atsakovo atstovo sąmoningo siekio pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
17. Teismas, įvertinęs neilgą ploto normos pažeidimo trukmę, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar psichologą, ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į sprendimo priėmimo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 79 Eur suma.
III.
18. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti arba panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
19. Pareiškėjo teigimu, jam priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus kompensuoti dėl nustatyto pažeidimo jam atsiradusias neigiamas pasekmes, t. y. diskomfortą ir psichologinę kančią. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo draudžiama su skundais kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją. Teismas netinkamai ištyrė skunde nurodytas aplinkybes dėl ventiliacijos, tualetų, klozetų, lovų skaičiaus, parazitų, džiovyklų šaltuoju sezono metu, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ir priėmė šališką sprendimą.
20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
21. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsiliepime į skundą buvo padaryta techninė klaida ir buvo nurodytas neteisingas miegamųjų vietų skaičius 21 būrio kameroje Nr. 4. Tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktoje 2019 m. liepos 23 d. pažymoje nurodyti duomenys yra teisingi, t. y. kad kameroje yra 8 miegamosios vietos. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kadangi nesiėmė veiksmų pašalinti kilusių prieštaravimų, neįpareigojo atsakovo atstovo pateikti papildomų duomenų ar paaiškinti jau pateiktus prieštaringus duomenis. Todėl pareiškėjui buvo priteista neturtinė žala dėl atsakovo atstovo padarytos techninės klaidos, o ne dėl realių kalinimo sąlygų pažeidimų.
22. Atsakovo atstovas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės analogiškais savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. K. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2019 m. balandžio 3 d., atlyginimo priteisimo.
25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK iš viso 9 paras neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos 21 būrio kameroje Nr. 4, taip pat tam tikrais laikotarpiais pažeidė pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu kiekvieną savaitę bent vieną kartą, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 79 Eur kompensaciją.
26. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priteista suma yra nepakankama neturtinei žalai atlyginti ir teismas netinkamai ištyrė skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjui dėl atsakovo atstovo atsiliepime į skundą padarytos techninės klaidos, nurodant miegamųjų vietų skaičių 21 būrio kameroje Nr. 4, buvo konstatuotas pažeidimas ir priteista neturtinė žala. Tačiau realaus pažeidimo nebuvo, ką patvirtina 2019 m. liepos 23 d. pažymoje nurodyti teisingi duomenys apie miegamųjų vietų 21 būrio kameroje Nr. 4 skaičių. Atsakovo atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodytas patirtos neturtinės žalos faktas.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė skunde nurodytas aplinkybes dėl ventiliacijos, tualetų, klozetų, lovų skaičiaus, parazitų, džiovyklų šaltuoju sezono metu, nesivadovavo EŽTT praktika. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos deklaratyvius pareiškėjo argumentus, pabrėžia, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių byloje pateiktų įrodymų ir teisės aktų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo laikymo sąlygų minėtais aspektais.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo priimant skundžiamą sprendimą. Akcentuotina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo pažeidimą – pareiškėjui iš viso 9 paras neužtikrinant Taisyklėse reglamentuotos minimalios ploto normos 21 būrio kameroje Nr. 4 –, tačiau šis pažeidimas konstatuotas dėl techninės klaidos, neteisingai nustatant miegamųjų vietų nurodytoje kameroje skaičių. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad realaus pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nebuvo.
31. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar 21 būrio kameroje Nr. 4, kurios plotas – 31,56 kv. m, pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklėse nustatytą ploto normą, nustatė, kad atsakovo atstovas pateikė prieštaringus duomenis: atsiliepime nurodė, kad šioje kameroje buvo 10 miegamųjų vietų, o 2019 m. liepos 23 d. pažymoje nurodė, kad kameroje yra 8 miegamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas nustatytus prieštaravimus vertino pareiškėjo naudai, konstatuodamas, kad ginčo laikotarpiu 21 būrio kameroje Nr. 4 buvo 10 miegamųjų vietų, o tai reiškia, kad pareiškėjui teko 3,1 kv. m ploto, kas neatitinka Taisyklėse nustatyto reikalavimo.
32. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde pateikia ištaisytus ir tikslius duomenis pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą 2019 m. liepos 23 d. pažymą, iš kurių matyti, kad 21 būrio kameroje Nr. 4 buvo 8 miegamosios vietos, patalpos plotas – 31,56 kv. m, vienam asmeniui tenkantis plotas – 3,95 kv. m.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo pateiktus duomenis, neturi pagrindo abejoti, kad atsiliepime į pareiškėjo skundą buvo įsivėlusi techninė klaida nurodant miegamųjų vietų skaičių 21 būrio kameroje Nr. 4, kad atsakovo atstovo pateikti duomenis yra teisingi, todėl jais vadovaujasi ir atitinkamai keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.
34. Vadovaujantis Taisyklių 11¹.1 punktu vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Įvertinus atsakovo atstovo patikslintus duomenis, ploto normos pažeidimas 21 būrio kameroje Nr. 4 nekonstatuotinas, nes pareiškėjui, esant kameroje 8 miegamųjų vietų skaičiui, teko 3,95 kv. m ploto. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą 21 būrio kameroje Nr. 4.
35. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad Pravieniškių PN-AK dėl nepakankamo dušo sietelių kiekio pažeidė pareiškėjo teisę tam tikrais laikotarpiais pasinaudoti dušu (Higienos normos HN 134:2015 44 punktas). Šio pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo kontekste vertintini apeliacinių skundų argumentai dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
37. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
38. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
39. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimų pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).
40. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisės pažeidimą.
41. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą keičia, pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą (Higienos normos HN 134:2015 44 punktas), tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjas V. K. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.