Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui S. D., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydama, kad N. D. gyvena kartu su mama A. S., seneliais Vida ir R. S., prosenele O. S. bei dėde R. S. 2 kambarių bute su visais patogumais. Butas priklauso O. S., butas švarus, tvarkingas, berniukui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba, jos mėnesio pajamos yra apie 700 Lt. Atsakovas vaiką matė tik vieną kartą, nupirko jam vonelę, daugiau vaiko nelankė, neprisidėjo prie jo išlaikymo. Ieškovei vienai išlaikyti sūnų sunku, jai padeda tėvai. Patikrinti atsakovo gyvenimo sąlygų nepavyko, kadangi atsakovas namie nebuvo rastas. Nepilnametį vaiką išlaikyti privalo abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams ir jų turtinei padėčiai. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl 500 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį priteisimo vaiko išlaikymui yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintas.

Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės palaikė ieškinį, jame išdėstytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovas nesidomi vaiku, visiškai neprisideda prie išlaikymo. Jos mėnesio pajamos yra 845 Lt. Specialiųjų poreikių vaikas neturi, sveikatos problemų neturi, turi problemų su klubais, dar nėra žinoma, ko reiks jiems atstatyti. Jei nesusiformuos klubai taisyklingai, gal net reiks įtvarų. Reikia papildų, vitaminų. Atsakovas kartu negyveno, nors buvo sudarytos visos sąlygos. Atsakovas visai nepadėjo. O dar buvo prasidėję grasinimai, kad atims vaiką. Jis nupirko vaikui tik vonelę. Nurodė, kad nežino, ar atsakovas turi daugiau išlaikytinių, jis gyvena su mama, dirba Maximoj, koks jo išsilavinimas, nežino. Ji su sūnumi gyvena močiutės bute, reikia mokėti komunalinius mokesčius. Važinėja automobiliu, kuras kainuoja. Atsakovas gražiuoju nenorėjo tartis, buvo susitikusi jį mieste, tačiau jis net nepaklausė nieko apie vaiką. 1100 Lt alga buvo kai dirbo. Dabar gaus dar mažesnę pašalpą. Prie vaiko auginimo prisideda tėvai. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam yra įteiktas, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, yra gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) yra

N. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 4).

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi LR Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus nutarimus (LR CPK 4 str.).

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Ieškovė prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikė nepilnamečio vaiko poreikių duomenis, nurodydama, kad mėnesiui vaiko išlaikymas kainuoja apie 1000 Lt. Į šią sumą įeina išlaidos sauskelnėms, maistui, drabužėliams, batukams, įvairiems buitiniams daiktams, skirtiems vaiko auginimui. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis sūnus specialių poreikių, sveikatos problemų neturi.

Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – atsakovas yra darbingas, dirba UAB Maxima LT, gaunamo darbo užmokesčio dydis yra apie 1800 Lt. Nuosavybės teise atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, duomenų apie kitus jo išlaikytinius nėra. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo dydžio neginčijo (CPK 12, 178 str. str.). Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, sūnų matė tik vieną kartą, yra nupirkęs sūnui tik vonelę. Ieškovė taip pat yra nurodžiusi, kad šiuo metu vaikas sveikatos problemų neturi, specialiųjų poreikių taip pat neturi, tačiau pažymėjo, kad turi problemą su klubais, kol kas nėra žinoma, kaip jie bus gydomi. Jei nesusiformuos klubai taisyklingai, reikės įtvarų.

Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, dirba UAB Maxima LT, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gaunamos motinystės pašalpos dydis yra apie 700 Lt, ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šalių sūnus gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri jį augina, rūpinasi jo sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu nepagrįstai prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Atsakovas ne tik nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus,turinčius reikšmės bylai dėl jo turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl neturint duomenų apie atsakovo neįgalumą, teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad jo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymo, kuris orientuotas ir pagrįstas sūnui būtinų išlaidų sumomis, o duomenų, jog reikalaujamo išlaikymo atsakovas negali teikti, nėra, daugiau išlaikytinių neturi, vaikas su juo negyvena. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad diferencijuoti išlaikymo dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR CPK 192 str.). Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, priteisti didesnį nei ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą ir priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., LR CPK 4, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo sūnaus gimimo (2011-10-03). Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Teismas priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str. III knygos komentaras, 382 psl.). Todėl išlaikymas mokamas po 500 Lt periodinėmis išmokomis priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Taip pat už laikotarpį nuo 2011-10-03 iki 2012-04-06 priteistinas 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimas (500 Lt x 6 mėn.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. S. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą – 270 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1, 3 p.p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str., (500 x 12 + 3000 x 3 proc.) bei 15,44 Lt pašto išlaidų, iš viso 285,44 Lt.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98 straipsniais, 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus N. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (penkis šimtų litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-06) iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 285,44 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.