Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei A. K.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, VDI) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 1 800 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nutarime nurodomas nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų Baltarusijos Respublikos piliečių S. K. ir Y. N. nelegalaus darbo faktas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas: Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, atstovaujamas direktoriaus Č. B. (pažeidimo padarymo metu buvo atstovaujamas direktoriaus T. K.), įdarbino S. K. ir Y. N. įmonėje sudaręs su jais rašytines darbo sutartis (išskyrus su Y. N., kai jis dirbo įmonėje, pagal pateiktą 2020 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, realiai pradėjo dirbti anksčiau nuo 2020 m. lapkričio 11 d., 12 d., 13 d., 16 d., 17 d., nei įsigaliojo 2020 m. lapkričio 17 d. sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis), tačiau apie šių darbuotojų darbo pradžią įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. kai „dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.“, įdarbinant trečiosios šalies piliečius, darbdavys neįvykdė šių sąlygų, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nebuvo gauti leidimai dirbti darbuotojams S. K. ir Y. N., jeigu pagal Įstatymą trečiosios šalies piliečiai nėra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 21 d. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus VDI Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas raštas Nr. 14VaR-4002, informuojantis apie Baltarusijos Respublikos piliečių S. K. ir Y. N. galimai nelegalų (neteisėtą) darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, VDI Kauno teritorinio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. gruodžio 22 d. pavedimu Nr. 2461 vyriausiajam darbo inspektoriui N. L. pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą. Vykdant minėtą 2020 m. gruodžio 22 d. pavedimą Nr. 2461 buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninis patikrinimas ir 2021 m. lapkričio 9 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 3 dalimi, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, UAB „(duomenys neskebtini)“ atstovui direktoriui Č. B. už dviejų užsieniečių (Baltarusijos piliečių) nelegalų darbą paskirta 1 800 Eur dydžio bauda.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus tvarką reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 str. 1 d.). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas, susijusias su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais, ir turi teisę UĮ nuostatas pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.

UĮ 56 straipsnis reglamentuoja nelegalų darbą ir atsakomybę už jį. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Iš byloje esančių S. K. ir Y. N. darbo sutarčių matyti, kad su S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos ir pasirašytos dvi terminuotos darbo sutartys, t. y. S. K. pagal 2020 m. liepos 31 d. sudarytą ir pasirašytą terminuotą darbo sutartį priimtas pagalbinio darbininko pareigoms, darbo vietos adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., darbo sutarties 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą ir pasirašytą terminuotą darbo sutartį minėtas asmuo priimtas pagalbinio darbininko pareigoms, darbo vietos adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., darbo sutarties 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d., taip pat matyti, kad su Y. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos ir pasirašytos dvi darbo sutartys ir jis pagal 2020 m. liepos 3 d. sudarytą ir pasirašytą terminuotą darbo sutartį priimtas maketuotojo pareigoms, darbo vietos adresas: darbo vieta – nuotolinė, adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., darbo sutarties 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. liepos 7 d., pagal 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį minėtas asmuo priimtas pagalbinio darbininko pareigoms, darbo vietos adresas (duomenys neskelbtini), darbo sutarties 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. lapkričio 18 d.

VSDFV Alytaus skyriaus 2021 m. spalio 21 d. raštas Nr. (7.16E) DV_S-976 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbuotojo S. K. pranešimus (1-SD forma) pagal 2020 m. liepos 31 d. sudarytą ir pasirašytą terminuotą darbo sutartį su S. K. apie priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė VSDFV 2020 m. rugpjūčio 4 d. 9 val. 10 min., pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą ir pasirašytą terminuotą darbo sutartį – 2020 m. rugpjūčio 25 d. 13 val. 49 min., t. y. apie darbuotojo S. K. įdarbinimą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki S. K. numatytos darbo pradžios. Taip pat iš VSDFV Alytaus skyriaus 2021 m. spalio 21 d. pateikto rašto Nr. (7.16E) DV_S-976 matyti, kad pranešimus dėl Y. N. (1-SD forma) pagal 2020 m. liepos 3 d. sudarytą ir pasirašytą terminuotą darbo sutartį su Y. N. apie priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. liepos 7 d. VSDFV pateikė 2020 m. liepos 9 d. 16 val. 14 min., pagal 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį su Y. N. VSDFV pateikė 2020 m. lapkričio 18 d. 14 val. 33 min.

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo, įvardytų darbo sutarčių ir VSDFV Alytaus skyriaus pateiktos informacijos akivaizdu, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi po dvi atskiras darbuotojų S. K. ir Y. N. rašytines darbo sutartis, apie jų priėmimą į darbą nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pažeisdama UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodydama, kad pranešimas VSDFV per klaidą buvo atliktas pavėluotai, tačiau darbuotojai buvo apdrausti nuo pat darbo pradžios ir šis teisės pažeidimas truko labai trumpą laiko tarpą, be to, pranešimas VSDFV buvo pateiktas pačios pareiškėjos iniciatyva, negavus jokio įspėjimo ar sulaukus patikrinimo, mano, kad tai buvo netyčinis formalumo pažeidimas. Teismas pažymi, kad nepaisant to, kad pažeidimas buvo padarytas dėl klaidos, kad jis nedelsiant pareiškėjos buvo pašalintas, byloje nėra ginčo, kad UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kurio privalėjo laikytis pareiškėja, pažeidimas buvo padarytas, kadangi ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, bet nagrinėjamu atveju pareiškėjos padaryta nebuvo, todėl pareiškėjos atstovės įvardyti argumentai nekeičia pažeidimo padarymo fakto, t. y. nelegalaus darbo nustatymo. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad užsieniečiai būtų įdarbinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja akcentavo ir tai, kad dėl jos padaryto pažeidimo nei darbuotojai, nei valstybė jokios žalos nepatyrė, tačiau teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog nors pažeidimu nebuvo padaryta žalos, tačiau, priešingai, susiklostytų nesąžininga situacija prieš kitas įmones, kurios VDI nutarimu pripažintos padariusios pažeidimą ir nubaustos už nelegalų darbą analogiškomis aplinkybėmis.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos atstovės nurodytas aplinkybes, kad VDI priimdama ginčijamą nutarimą vertino pareiškėjos pateiktus 2020 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašus, iš kurių matyti, kad darbuotojas Y. N. pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio 11 d. Kaip minėta, pareiškėjos atstovė, norėdama paneigti tikrovės neatitinkantį faktą, kad darbuotojas Y. N. pradėjo dirbti 2020 m. lapkričio 11 d., pateikė 2020 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie, anot jos, atspindi tikrąją faktinę situaciją ir iš kurių matyti, jog minėtas darbuotojas pradėjo dirbti tik 2020 m. lapkričio 18 d. (eilės Nr. 18), kaip numatyta darbo sutartyje. Teismas pažymi, kad net ir vadovaujantis pareiškėjos atstovės naujai pateiktais 2020 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nors ginčijamo akto priėmimo metu atsakovė VDI vadovavosi kitais jai pareiškėjos pateiktais 2020 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, naujai pateikti įrodymai faktinės situacijos nekeičia, kadangi VSDFV Alytaus skyriaus 2021 m. sausio 21 d. rašto Nr. (7.16E) DV_S-976 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą dėl Y. N. (1-SD forma) pagal 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytą ir pasirašytą neterminuotą darbo sutartį su Y. N., kurios 7 punkte nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. lapkričio 18 d., apie priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. lapkričio 18 d. VSDFV pateikė 2020 m. lapkričio 18 d. 14 val. 33 min., t. y. pareiškėja, net ir teismui įvertinus naujai pateiktus įrodymus apie darbuotojo Y. N. įdarbinimą, padarė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą nepranešdama VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Ginčijamu nutarimu pareiškėjai paskirta bauda už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neturi jokios reikšmės, tačiau teismas dėl jų trumpai pasisako.

Iš 2020 m. gruodžio 21 d. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus rašto Nr. 14VaR-4002 spręstina, kad nurodytiems darbuotojams dirbant įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei nacionalinės vizos, nei leidimai gyventi, nei leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje nebuvo išduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2 dalį, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti tuo atveju, jei atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra dalyvis įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra vadovas įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos piliečiai darbuotojai S. K. ir Y. N. yra įgiję UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, t. y. kiekvienas iš jų įgijęs po lygiai įmonės akcijų, kurių nominalių verčių suma sudarė po 14 000 Eur, S. K. įmonės akcijas įgijo 2020 m. rugpjūčio 3 d., Y. N. – 2020 m. lapkričio 18 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas 2020 m. liepos 7 d.

Iš į bylą pateikto 2021 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku nuo 2020 m. kovo 5 d. įregistruotas (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog minėtame išraše jokių duomenų dėl akcininkų S. K. ir Y. N. nėra, todėl, teismo vertinimu, nurodyti darbuotojai S. K. ir Y. N. negalėjo būti atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir leidimas dirbti jiems buvo būtinas.

Pareiškėja skunde taip pat reiškė pretenzijas dėl to, kad tiek Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokole, tiek ginčo nutarime atsakovė pareiškėjai inkriminavo UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus, tačiau baudą paskyrė vadovaudamasi UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu tik už pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą, todėl mano, jog priėmė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį aktą.

Pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad už pažeidimą, numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bauda turi būti skiriama pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bauda paskirta vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuri gali būti skiriama tik už pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, padarymą. Tačiau pažymėtina, kad pagal UĮ reglamentavimą padarius tiek UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, tiek nurodytą pažeidimą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriama analogiška bauda darbdaviui, t. y. nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Ginčijamo nutarimo dalyje „Baudos dydžio didinimo ar mažinimo motyvacija“ taip pat aiškiai ir suprantamai išdėstyta, kad institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę (UĮ 55 str., 60 str.), šiuo atveju VDI, bylas nagrinėja ir skiria baudą (finansinę sankciją) darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai baudos paskyrimas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu už pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, padarymą, nors UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu bauda gali būti skiriama tik už pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 5 dalies 2 punkte, padarymą vertintinas kaip netikslumas ir nekeičia ginčijamo nutarimo esmės, todėl negali būti konstatuotinas kaip akivaizdus nutarimo trūkumas ir tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad bauda jai paskirta nepagrįstai, kadangi padarytas pažeidimas laikytinas formaliu, jis neturėtų užtraukti administracinės atsakomybės.

Bylos duomenys patvirtina, kad VDI, skirdama baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgė į tai, kad juridinio asmens atstovas nepripažino nelegalaus darbo fakto, todėl nenustatė juridinio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat vertino nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, atsižvelgė į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Atsižvelgė ir į sudėtingą situaciją dėl COVID-19, į tai, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių paskyrus sankcijoje nustatytą vidurkį už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį bauda būtų per griežta, pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė didesnę nei minimalią už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 900 Eur dydžio baudą.

Taigi, akivaizdu, kad, juridiniam asmeniui padarius pažeidimą, susijusį su nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti, siekiant atgrasyti juridinį asmenį nuo pažeidimų darymo, skatinant jį laikytis įstatymų ir vengti naujų pažeidimų padarymo.

Įvertinus byloje esančią medžiagą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes pareiškėja iš esmės nepagrindė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki. Argumentų ir duomenų, kad atsakovė būtų pritaikiusi pareiškėjai finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydama bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta. Be to, teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi UĮ nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1498-756-2019).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad šalys nurodė ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismui netenkinus pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.