- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 1-718-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16893-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- P. B.
- Advokatai
- Jurijus Surininas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, pagrindinio išsilavinimo, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 8 d. 06.30 val. iki 2016 m. balandžio 10 d. 21.30 val. išėmęs lango rėmą įsibrovė į V. J. (V. J.) priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš kambario pagrobė V. G. priklausantį benzininį pjūklą „Stihl 325“, 450 eurų vertės ir striukę, 50 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, V. G. priklausantį 500 eurų vertės turtą.
Teisiamojo posėdžio metu P. B. parodė, kad kaltę pripažįsta. Name buvo palikti jo daiktai, todėl ėjo pasiimti savo daiktų, bet pasiėmė ir ne savo daiktus: paėmė seną pjūklą, striukę. Pjūklo pavadinimo nežino. Parašė raštelį „ačiū už kavą“. Pjūklą pardavė už 30 eurų. Gailisi, kad ne savo daiktą paėmė. Pateko į vidų per langą, nes durys buvo užrakintos. Atėjo savo daiktų, bet pasiėmė ir ne savo. Rankomis išėmė stiklą iš medinio lango, išėmė po to visą rėmą ir po to įlipo į vidų. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu P. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos neprisimena, maždaug 2015 m. žiemą per pažįstamus susipažino su prieš tai nepažįstamu vyriškiu, kurio duomenų nežino, kuris jam išnuomojo savo namą, esantį Naujojoje Vilnioje, (duomenys neskelbtini), bet namo numerio neprisimena. Jame gyveno kelis mėnesius, bet kadangi neturėjo iš ko mokėti, savininkas jį išvarė ir jis iš ten išsikraustė. Maždaug po mėnesio, tai jau gali būti įtarime nurodytu laiku, t. y. 2016 m. balandžio mėnesį, jis nutarė nuvažiuoti į tą patį namą, pasiimti savo likusių daiktų. Vienas atvyko prie namo apie 19.00-20.00 val., galvojo, kad name kas nors bus, bet namas buvo užrakintas, viduje nieko nebuvo. Kadangi jam reikėjo savo daiktų, nutarė patekti į namą per langą. Nuėjęs iš kiemo pusės priėjo prie vieno iš medinių langų, rankomis išėmė vieną stiklą, po to traukdamas rankomis išėmė visą lango rėmą ir taip pateko į namo vidų. Name surinko savo likusius daiktus, dar kažkiek pabuvo, pasidarė kavos, pagėrė, ant kažkokio popieriaus parašė „Ačiū už kavą“. Būdamas viduje viename iš kambarių rado ten buvusį pjūklą „Stihl“. Kadangi jam reikėjo pinigų, nutarė pjūklą pavogti. Dar paėmė vyrišką striukę, bet kaip ji atrodė, neprisimena. Kam priklausė šie daiktai, nežino, bet suprato, kad po jo čia apsigyveno kažkas kitas. Pavogtą pjūklą pardavė Vilniaus stotyje nepažįstamam asmeniui už maždaug 20 eurų, pinigus išleido savo reikmėms. Striukę nešiojo pats, bet kur ji dabar, negali pasakyti, jau tikriausiai išmetė. Važiavo prie minėto namo ir į jį pateko per langą neturėdamas tikslo vogti, norėjo tik pasiimti savo daiktus. Įvykdyti vagystę nutarė tik jau būdamas namo viduje, kai paėmė savo daiktus. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 123-124,145).
2017 m. spalio 26 d. P. B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini), parodė namo langą, per kurį įsibrovė į namo vidų (1 t., b. l. 126-129).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2016 m. balandžio 10 d. apie 20.30 val. grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kambaryje yra išimtas lango rėmas su stiklu ir numestas ant grindų. Iš buto buvo pavogtas benzininis pjūklas „Stihl 325“, 450 eurų vertės ir rudeninė striukė, 50 eurų vertės. Kitame kambaryje rado raštelį „Ačiū už kavą“. Pačios kavos dėžutę rado numestą maišelyje ant grindų kitame kambaryje. Paskutinį kartą name buvo 2016 m. balandžio 8 d. apie 06.30 val., kai užrakino namą ir išėjo. Šis namas priklauso V. J., kuris jam leido nemokamai gyventi šiame name. Visi daiktai namo viduje buvo V. G. asmeniniai. Padaryta bendra turtinė žala – 500 eurų (1 t., b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Praktiškai tai yra dviejų dalių vieno aukšto namas. Kadangi gyvena kitur, šis butas stovėjo be priežiūros. Tiksliai datos neprisimena, gali būti 2015 m., kažkas jį supažindino su vaikinu, kuriam tuo metu buvo apie 20 metų, bet jo duomenų nežino, jau neprisimena, gali tik pasakyti, kad tas vaikinas buvo globos namų globotinis. Leido šiam vaikinui gyventi savo minėtame bute, su sąlyga, kad šis prižiūrės namą ir namo teritoriją. Jis apsigyveno jo bute, bet pragyveno iki pusmečio, kadangi nemokėjo net už elektrą. Jam išėjus iš šio buto, bute liko kažkas iš jo daiktų, atrodo kažkokia sugedusi mikrobangų krosnelė ar arbatinukas, bet jis dėl jų atsiėmimo su juo nebuvo susisiekęs. Po jo šiame bute leido gyventi kitam vyriškiui vardu V., kuris dirbo statybose. Jo duomenų irgi nežino. Vieną dieną, čia jau gali būti 2016 m., V. jam paskambino ir pasakė, kad iš buto buvo įvykdyta vagystė, kad pavogė jo benzininį pjūklą. Pasakė jam, kad pats kreiptųsi į policiją. Kaip buvo patekta į buto vidų, jis nežino, nes nesiteiravo. V. po to dar gyveno kokius kelis mėnesius. Kai jis išvažiavo kitur, buvo prie savo namo, bet visi langai buvo savo vietose, todėl mano, kad V. pats sutvarkė langą, per kurį buvo įsibrauta į vidų. Dėl įsibrovimo jam jokia žala nepadaryta (1 t., b. l. 34).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2084)-IS1-3393 pateikta išvada, kad keturi rankų pėdsakai nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 3-5, paimti 2016 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu apžiūrint butą, (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka. Kiti rankų pėdsakai nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1-13 ir išryškėję ant lapo iš atsiskaitymo knygelės, asmeniui identifikuoti netinka (1 t., b. l. 69-71).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2017 m. gruodžio 29 d. Nr. 140-(6517)-IS1-8103 nurodyta, kad du rankų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 1, Nr. 3 2016 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2084)-IS1-3393), yra palikti P. B. kairės rankos nykščiu ir dešinės rankos delnu (1 t., b. l. 81-83).
2016 m. balandžio 10 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra 1/2 gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Iš dešinės pusės tame pačiame name įrengta kita gyvenamoji patalpa, langas išeina į tą pačią pusę kur ir yra apžiūros objekto lauko įėjimo durys. Namas nėra aptvertas tvora, nesaugomas. Namo kitoje pusėje nėra lango, vėliau jis aptiktas išimtas su rėmu ir numestas ant grindų namo viduje, kambaryje Nr. 3. Užėjus į buto vidų pro lauko duris, kurios apgadintos nebuvo, spynos nepažeistos, buvo patekta į prieškambarį. Atidarius duris, įrengtas prieškambaryje, buvo patekta į kambarį Nr. 1. Po kairę pusę nuo įėjimo į kambarį Nr. 1 durų yra kambarys Nr. 2, kuriame ant grindų rastas polietileninis maišelis su jo viduje esančia kavos dėžute, nuo kurios buvo išimti pirštų pėdsakai. Nuo kambario Nr. 1 priekyje randasi kambarys Nr. 3, kuriame buvo rastas puodelis ant stalo ir nuo jo paimti pirštų pėdsakai. Taip pat buvo rasta ir paimta pėdsakai nuo sienos šalia lango, nuo lango rėmo, nuo patalynės. Nuo kambario Nr. 3 po kairę pusę įrengtas kambarys Nr. 4, kuriame ant stalo buvo aptiktas lapas iš atsiskaitymo knygelės su užrašu „Ačiū už kavą“ su galimais rankų pėdsakais. Raštas buvo paimtas ir įdėtas į voką Nr. 2. Ant to pačio stalo rasti du tušinukai su galimais rankų pėdsakais, kurie buvo paimti ir įdėti į voką Nr. 5. Minėtame kambaryje buvo rastas alaus butelis „Tauras“ su galimai biologiniais pėdsakais, nuo kurio buvo paimtos dvi nuoplovos ir įdėtos į voką Nr. 3. Namuose vyravo buitinė betvarkė, visur buvo išmėtyti daiktai. Kambaryje Nr. 3 ant palangės buvo rasta pirštinė, kuri buvo paimta ir įdėta į voką Nr. 1. Apžiūros metu įvykio vietoje arba šalia jos įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (1 t., b. l. 35-37).
Prie apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuotas pastato dalis iš išorės; langas, per kurį buvo patekta į namo vidų; bendras kambarių vaizdas iš vidaus; kavos dėžutė maišelyje; išimtas langas; stiklo šukės ant palangės; rankų pėdsakai ant sienos; užrašas „Ačiū už kavą“ ant atsiskaitymo knygutės ir kita (1 t., b. l. 38-50).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Teismas sprendžia, jog šioje byloje yra surinkta pakankamai P. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, pats P. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekant apklausas (1 t., b. l. 123-124, 144), tiek parodymų patikrinimo metu (1 t., b. l. 126-129), tiek vėliau teisme patvirtino savo kaltę ir nupasakojo visas esmines įvykio aplinkybes. Jis patvirtino, kad „paėmė seną pjūklą, striukę. Pjūklo pavadinimo nežino. Rašė raštelį „ačiū už kavą“. <......> Atėjo savo daiktų, bet pasiėmė ir ne savo. Rankomis išėmė stiklą iš medinio lango, išėmė po to visą rėmą ir po to įlipo į vidų.“ Šiuos jo parodymus patvirtino nukentėjusiojo V. G. parodymai (1 t., b. l. 25). Kaip matyti iš apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (1 t., b. l. 35-50) namo viduje (kambaryje Nr. 3) aptiktas išimtas su rėmu ir numestas ant grindų langas, kambaryje Nr. 4 ant stalo buvo aptiktas lapas iš atsiskaitymo knygelės su užrašu „Ačiū už kavą“, taip pat rasta rankų pėdsakų. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2017 m. gruodžio 29 d. Nr. 140-(6517)-IS1-8103 nurodyta, kad du rankų pėdsakai (nuotraukos Nr. 1, Nr. 3 2016 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2084)-IS1-3393), yra palikti P. B. kairės rankos nykščiu ir dešinės rankos delnu (1 t., b. l. 81-83). Taigi, visi aukščiau aptariami duomenys patvirtina, kad būtent P. B. pagrobė benzininį pjūklą „Stihl 325“ ir striukę.
Šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamojo tyčia pagrobti svetimą turtą kilo tik tuo metu, kai jis jau buvo patekęs į namo vidų. Iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad kaltinamasis kurį laiką yra gyvenęs (duomenys neskelbtini)esančiame name ir kad jame liko kaltinamojo daiktų (1 t., b. l. 34). Tačiau kaltinamasis su liudytoju dėl daiktų atsiėmimo nebuvo susisiekęs (1 t., b. l. 34). Pažymėtina, jog to kaltinamasis nebandė daryti ir įvykio metu, kai rado užrakintas namo duris. Vietoj to, jog būtų pabandęs susisiekti su namo savininku ar tiesiog atėjęs pasiimti daiktų kitą dieną, kaltinamasis įlipo į namą per langą. Taigi, kaltinamojo veiksmai lipti per langą rodo tikslo įvykdyti vagystę buvimą, priešingu atveju nebūtų logiška lipti per langą norint tik atsiimti savo daiktus.
Pažymėtina, kad kaltinamasis nežinojo, kam konkrečiai priklausė pjūklas ir striukė. Kita vertus, iš jo paties parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis bendrais bruožais suprato, jog savinasi kitam asmeniui priklausantį turtą ir tuo daro turtinę žalą (1 t., b. l. 123-124, 144). Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad benzininis pjūklas „Stihl 325“ buvo 450 eurų vertės, o striukė – 50 eurų vertės (1 t., b. l. 25). Nors byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių būtent tokią pagrobtų daiktų vertę, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateikiama daiktų verte. Jo nurodytos sumos nėra aiškiai neprotingos. Be to, nustatyti tikslią daiktų vertę yra neįmanoma, nes kaltinamasis nurodo, kad pagrobtą pjūklą pardavė, o striukę tikriausiai išmetė (1 t., b. l. 123-124, 144).
Kaltininkas į kaltinime nurodytą namą pateko neturėdamas tam teisės ir be namo savininko ar kito teisėto valdytojo žinios, todėl P. B. pagrįstai inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra baustas daugybę kartų administracine tvarka (1 t., b. l. 149-166), yra teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas konkrečią bausmę, teismas pažymi, jog kaltinamasis šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl skirti kitokios rūšies bausmę nebūtų tikslinga. Be to, reali laisvės atėmimo bausmė skirtina ir dėl tos priežasties, jog kaltinamojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje iškelti bausmės tikslai gali būti pasiekiami kitomis priemonėmis. Po aptariamo nusikaltimo padarymo, kaltinamasis yra padaręs kitą sunkų nusikaltimą ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų jis nesilaikė ir todėl bausmės vykdymo atidėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo panaikintas. Taigi, kaltinamasis nepateisino jam teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo.
Nustatant konkretų bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas gana jauno amžiaus. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala (500 eurų) nėra laikytina itin didele. Namo, į kurį buvo įsibrauta, savininkas nurodė jog nuostolių apskritai nepatyrė. Todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nelaikytina tiek pavojinga, kad už jos padarymą būtų reikalinga nustatyti ilgesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Todėl kaltinamajam skiriama sankcijos minimumui artimesnė laisvės atėmimo bausmė, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskiriama bausme, ir prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, įvertinus nusikaltimo pavojingumą, pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (4 mėnesiai) bei skirtina galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 25 d. 23.00 val. iki 2017 m. spalio 26 d. 13.35 val. (1 t., b. l. 118, 130) išbūtas laikas (vienas para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Į paskirtą subendrintą bausmę taip pat įskaitomas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį įskaitytas ir faktiškai atliktas bausmės laikas.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
V. G. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 27). Teismas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais kaip ir nuosprendžio dalyje, kurioje pasisakyta dėl turtinės žalos dydžio nustatymo kvalifikuojant nusikalstamą veiką, V. G. civilinį ieškinį laiko pagrįstu, sprendžia, jog žala kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl tenkina civilinį ieškinį 500 eurų turtinei žalai atlyginti visiškai ir priteisia šią sumą civilinio ieškovo V. G. naudai iš kaltinamojo P. B..
Proceso išlaidų šioje byloje nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (šiuo metu saugomis Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktinių įrodymų saugykloje 1 t., b. l. 90-93) – 13 daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais, lapas iš atsiskaitymo knygelės su užrašu „Ačiū už kavą“, L. T. ir P. B. rankų pirštų pėdsakų pavyzdžiai ir eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai, pirštinė, 2 vienetai nuoplovų, 2 vienetai tušinukų, L. T. seilių pavyzdys – įsiteisėjus nuosprendžiui perduodami sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti P. B. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. spalio 25 d. 23.00 val. iki 2017 m. spalio 26 d. 13.35 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Į paskirtos subendrintos bausmės laiką taip pat įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį įskaitytą ir faktiškai atliktą bausmės laiką.
Galutinės subendrintos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Bausmės atlikimo vieta nustatyti pataisos namus.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. B. civilinio ieškovo V. G. naudai 500 eurų turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 13 daktiloskopinių plokštelių su rankų pėdsakais, lapą iš atsiskaitymo knygelės su užrašu „Ačiū už kavą“, L. T. ir P. B. rankų pirštų pėdsakų pavyzdžius ir eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, pirštinę, 2 vienetus nuoplovų, 2 vienetus tušinukų, L. T. seilių pavyzdį – įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.