Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-282/2009

2009 m. birželio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

J. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš K. B. priteista J. R. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 3000 Lt procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., K. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 14 d. apie 14:00 val. viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini)“, ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam J. R. į dešinį šoną, po ko į veidą papurškė nenustatytos kilmės dujų, kas nukentėjusiajam sukėlė didelį fizinį skausmą bei padarė jam poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje, ragenos ir junginių cheminį II laipsnio nudegimą, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

J. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini), kolektyviniame sode „(duomenys neskelbtini)“, laistymo žarna su metaliniu sujungimo antgaliu sudavė smūgį K. B. į galvą ir petį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam kraujo mikro išsiliejimą galvos smegenyse ir poodinę kraujosruvą petyje bei didžiulį galvos ir peties skausmą, tai yra kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

K. B. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sukliudė pastarajam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. K. B. apeliuoja į tai, kad apylinkės teismas per visą bylos nagrinėjimo procesą nesuteikė jam galimybės perskaityti priešpriešinį skundą J. R. atžvilgiu, kas, apelianto teigimu, byloja apie tai, jog teismas iš anksto buvo nusprendęs jį nuteisti, o J. R. – išteisinti.

Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BK V dalyje nustatytas taisykles, su BPK 415-417 str. numatytomis išimtimis (BPK 415 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad su skundu pirmasis į Mažeikių rajono apylinkės teismą kreipėsi privatus kaltintojas J. R., prašydamas pripažinti K. B. kaltu ir nuteisti jį pagal BK 140 str. 1 d. (t. 1, b. l. 1-2). Iki įrodymų tyrimo pradžios apeliantas teismui pateikė priešpriešinį skundą (t. 1, b. l. 113-114) prieš J. R., kaltindamas pastarąjį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu, kuri susijusi su pačiam apeliantui pareikštu kaltinimu (BPK 410 str. 1 d.). Iš 2008-04-21 taikinamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas priėmė apelianto priešpriešinį skundą, pateikė jį susipažinti kitiems proceso dalyviams, įteikė J. R. ir prijungė prie bylos (t. 1, b. l. 115, 116-117). Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę priešpriešinius skundus nagrinėti vienoje baudžiamojoje byloje, o taip pat reglamentuoja, kad pirmasis užduoda klausimus, duoda paaiškinimus, pasako baigiamąją kalbą, taria paskutinį žodį kaltinamasis, kuris pirmas padavė skundą (BPK 410 str. 2 d., 415 str. 3 d.).

Taigi, esant tokiai situacijai, kuomet teisme nagrinėjama baudžiamoji byla su priešpriešiniais kaltinimais, proceso šalys vienu metu įgyja dvejopą procesinį statusą – nukentėjusysis tuo pačiu metu yra ir kaltinamasis, o kaltinamasis tuo pačiu yra nukentėjusiuoju. Tokiu būdu akivaizdu, kad proceso dalyvių interesai yra skirtingi ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo užtikrinti lygias abiejų suinteresuotų šalių teises, sudaryti vienodas galimybes teikti įrodymus, išsakyti argumentus, ginčyti priešingos šalies įrodymus ir argumentus, pasisakyti visais svarstomais klausimais ir pan. Neužtikrinus vienodų teisminio proceso stadijoje šalių teisių, nesuteikus vienodų galimybių, neužtikrinamas bylų nagrinėjimo teisme rungimosi principas, numatytas BPK 7 str., kas, kolegijos nuomone, tiesiogiai susiję su išsamiu ir nešališku bylos išnagrinėjimu.

BPK 415 str. 3 d. numato, kad privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo paskelbimu, kurį balsu perskaito privatus kaltintojas arba jo atstovas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas įrodymų tyrimą pradėjo 2008-05-22 teisiamajame posėdyje ir pasiūlė nukentėjusiajam J. R. perskaityti savo skundą (t. 1, b. l. 136), o kaltinamajam K. B. duoti parodymus dėl pareikšto kaltinimo (t. 1, b. l. 136-137). Tuo tarpu pagal priešpriešinį skundą privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam K. B. pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nesuteikė nei 2008-05-22 teisiamojo posėdžio metu, nei paskesniuose teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 1, b. l. 133-139; 160-166; 181-187; t. 2, b. l. 26-31; 38-41), o, tiesiog, pasiūlė J. R., įvardindamas jį nukentėjusiuoju, duoti parodymus apie kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes (t. 1, b. l. 138). Būtent tai savo apeliaciniame skunde akcentavo K. B.. Kolegijos nuomone, procesinės stadijos – privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo K. B. priešpriešinio skundo paskelbimo neužtikrinimas, neatitinka rungimosi principo turinio, nes tuo neįgyvendintos lygios proceso šalių teisės ir vienodos galimybės bylos nagrinėjimo procese, bei pažeidė K. B., kaip privataus kaltintojo, BPK 34 str. numatytą teisę palaikyti kaltinimą. Pažymėtina, kad, pažeidžiant BPK 268 str. reikalavimą, viso proceso metu teisės proceso dalyviam nebuvo išaiškintos, kas sukliudė proceso dalyviams tinkamai pasinaudoti jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas nutarė abiejų privačių kaltintojų ir nukentėjusiųjų J. R. bei K. B. priešpriešinius skundus, kaltinant vienam kitą pagal BK 140 str. 1 d., nagrinėti kartu vienoje baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 118-119). Tačiau iš teisiamųjų posėdžių protokolų (2008-05-22, 2008-08-12, 2008-10-23) matyti, kad pirmosios instancijos teismas prieš pradėdamas posėdį skelbia, jog bus nagrinėjama baudžiamoji bylą, kurioje pagal BK 140 str. 1 d. yra kaltinamas K. B., o apie tai, kuo K. B. kaltina J. R. neužsimenama. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant baudžiamąją bylą su priešpriešiniais kaltinimais, proceso šalių statusas yra dvejopas, tačiau pirmosios instancijos teismas, viso baudžiamojo proceso metu, visgi, nukentėjusiuoju dažniau įvardija tik J. R., o K. B. – kaltinamuoju. Kadangi privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V nustatytas taisykles su BPK 415-417 str. numatytomis išimtimis (LR BPK 415 str. 1 d.), todėl, kaip numatyta BPK 271 str. 2 d., po kaltinimų perskaitymo teisiamojo posėdžio pirmininkas turėjo paklausti kaltinamųjų, ar jie ar prisipažįsta kaltais. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, J. B. toks klausimas buvo užduotas (t. 2, b. l. 136-137), o J. R. viso proceso metu klausimas, ar jis prisipažįsta kaltu pagal K. B. jam pateiktą kaltinimą, neužduotas. Pažymėtina, kad dar 2008-04-21 taikinamajame posėdyje, kuriame buvo prie bylos prijungtas K. B. priešpriešinis skundas, protokole užfiksuota „nukentėjusiojo“ J. R. nuomonė, jog jis nebemato kompromiso susitaikyti, o K. B. pozicijos dėl galimo susitaikymo teismas iš viso nesiaiškino. Iš paminėtų aplinkybių seka, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo neišsamus ir kryptingas – vienpusiškai kaltinant tik K. B. pagal BK 140 str. 1 d., apklausiant J. R. apie pateiktą jam kaltinimą tik kaip nukentėjusįjį. Kolegijos nuomone, toks baudžiamosios bylos procesas, iš tikrųjų, proceso dalyviams sukelia abejones, ar skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nebuvo šališkas, iš anksto nusistatęs prieš apeliantą, ar išsamiai išnagrinėjo baudžiamą bylą ir priėmė objektyvų sprendimą.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų aplinkybių, kurios nustato nušalinimo pagrindus. BPK 58 str. 1 d. 1–3 punktuose nustatytos konkrečios teisėjo nušalinimo aplinkybės, o 4 punkte nurodyta, kad proceso dalyviai motyvuotai gali nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi BK 58 str. 1 d. 4 p. redakcija reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo, todėl proceso dalyvio nurodytą kitokią aplinkybę vertina teismas ir sprendžia, ar teismas nebuvo šališkas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą išdėstytų aplinkybių, daro išvadą, jog apylinkės teismo padaryti procesiniai pažeidimai, kuomet teismas priešpriešiniams kaltintojams ir nukentėjusiesiems neužtikrino lygių teisių ir vienodų galimybių teisminio proceso metu, neakcentavo dvejopo abiejų šalių statuso baudžiamajame procese – vieną proceso šalį laikydamas tik nukentėjusiąja, o kitą – kaltinamąja, rodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kas sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendis naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Kiti nuteistojo K. B. apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami, kadangi, bylą išnagrinėjus šališkam pirmosios instancijos teismui, nuosprendis naikinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.