Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-2218-214/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
2-2218-214/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20098-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
G. G.
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2218-214/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20098-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjai E. K. , nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. G. , dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės S. B. G. mirties jos palikimą, t.y. ½ dalį buto priėmė S. A. G..

Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad po jos motinos S. B. G. mirties, jos palikimą ,t.y. ½ dalį bu to priėmė jos sutuoktinis S. A. G., ne jos vaikai , t.y. pareiškėja E. K. ir sūnus A. G. savo teisės į paveldimą turtą nerealizavo. Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. A. G. į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas, kuriame nurodo, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu, prašo civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos tėvai S. B. G. mirė 2004-07-20 , S. A. G. mirė 2013-07-04 , jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b.l.10-12,19). Notaro 2013-07-16 liudijime nurodyta, kad po Simono A. G. mirties 2013-07-04 jo palikimą priėmė E. K. (b.l.6). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ½ dalis buto esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. K., kita ½ dalis šio buto priklauso S. B. G.(b.l.7). Dainavos būsto 2013-11-27 pažymoje nurodyta, kad S. G. yra pilnai atsiskaitęs AB „City Servise“ už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2013-10-31 (b.l.8). Suinteresuotas asmuo G. G. 2013-11-18 pareiškime notarui nurodė, kad 2004-07-20 mirus jo motinai S. B. G., palikimo nei vienu įstatyme numatytu būdu nepriėmė, jo nevaldo ir į jį nepretenduoja(b.l.10).

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad S. A. G. priėmė palikimą, pradėdamas mirusios savo sutuoktinės S. B. G. turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini); liudytojai E. T. ir A. K. paliudijo, kad iš karto po sutuoktinės mirties tvarkė butą, tvarkė mirusios sutuoktinės daiktus, mokėjo mokesčius už butą, atliko viso buto remontą. Ištirtas šioje byloje aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad S. A. G. priėmė palikimą po sutuoktinės S. G. mirties(CPK 176, 185 str.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad po S. B. G. mirties S. A. G. būtų paveldėjęs tik ½ dalį buto, o kitą jos turtą būtų paveldėję kiti asmenys, nors neabejotinai mirusioji turėjo ir kito turto, t.y. savo asmeninių daiktų, namų apyvokos daiktų ar kt. Teismas nustatydamas palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą negali nustatyti, kad buvo priimtas konkretus palikimas, t.y. tik minėto buto ½ dalis, todėl nustatant juridinę reikšmę turintį faktą nustatytina, kad S. A. G. priėmė palikimą po sutuoktinės S. G. mirties nekonkretizuojant paveldimo turto sudėties (CPK 178 str.).

Iš pareiškėjos E. K. valstybei nepriteistina teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, nes jos neviršija nustatytinos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad S. A. G. a.k. (duomenys neskelbtini)miręs 2013-07-04) priėmė palikimą po sutuoktinės S. B. G. a.k(duomenys neskelbtini) mirties 2004-07-20, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja S.Bružienė.