Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2014 m. balandžio 24 d. apie 03.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su patėviu J. P. ir mama E. C. M. metu trenkė vieną kartą rankos kumščiu J. P. į kairę ausį, spyrė keturis kartus koja jam į veido kairiąją pusę, spyrė keturis kartus koja jam į krūtinę bei po to suėmęs abiem rankomis savo mamai E. C. M. už kaklo ją smaugė.

Šioje R. M. padarytoje veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Nukentėjusysis J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014 m. balandžio 24 d. naktį grįžęs neblaivus posūnis R. ėmė triukšmauti. Žmonai liepus eiti miegoti, šis atėjęs į jų kambarį keletą kartų trenkė bei spyrė jam į veidą, krūtinę. Po to jie susikibo ir grūmėsi, o žmonai mėginant juos išskirti, R. ėmė žmoną smaugti. R. pagriebė jam priklausantį ginklą, kurį jis laikė po pagalve, bei iššovęs porą kartų į lubas išbėgo iš namų. Jis žino, jog posūnis serga psichine liga, vartoja vaistus ir negali gerti alkoholinių gėrimų. Su R. susitaikė, nebepyksta, nes jis ligonis.

Nukentėjusioji E. C. M. parodė, kad 2014 m. balandžio 24 d. apie 3 val. nakties grįžo neblaivus sūnus, triukšmavo, nėjo miegoti. Po kurio laiko jis ėmė daužyti jų kambario duris, todėl ji atrakino ir įleido. Įėjęs puolė ant vyro, pradėjo jį spardyti, o jai puolus vyro gelbėti, griebė ją už gerklės ir ėmė smaugti. Sūnus serga psichine liga, yra gulėjęs ligoninėje. Jam paskirti psichotropiniai vaistai, kuriuos R. vartoja su alkoholiu.

2014-04-24 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr.0114000207680 su foto lentele užfiksuoti J. P. padaryti veido, galvos ir kojos sumušimai (9–12 b. l.);

2014-04-24 apžiūros protokole nurodyta kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas (13–19 b. l.);

R. M. lankėsi UAB ”Mažeikių psichinės sveikatos centre”, F200 – paranoidinė schizofrenija (50 b. l.).

R. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-04-24 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nakties metu buvo neblaivus, garsiai leido muziką. Atėję tėvai pradėjo bartis, kad neina miegoti, nes televizorių garsiai žiūrėjo. Daiktus pradėjo svaidyti į jį mamytė, trūko kantrybė, susinervino, priepuolis prasidėjo, t. y. mintys pradėjo sklaidytis, elektra dingo. Atsimena, kaip sumušė savo patėvį, kurį vadina J., kur ir kiek smūgių sudavė, neatsimena. Po to norėjo šokti per langą ir pabėgti. Pasirodė, kad kulkos skrenda šalia galvos, garsai pasirodė, kažkokią baidyklę turėjo rankoje, panašų į šautuvą, nežino, kas jį turėjo. Iš jo čiupo šautuvą, pats nežino, iš kur. Po to pabėgo iš tėvų namų. Serga šizofrenija, yra gulėjęs Švėkšnoje. (57 b. l.)

2014-12-02 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.86TPK 223/15 išvadoje konstatuota, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo būsenoje ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, nes nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl savo psichikos sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. R. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (83–85 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Minėta, jog 2014-12-02 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr.86TPK 223/15 išvadoje konstatuota, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo būsenoje ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, t. y. nustatyti medicininis (biologinis) ir juridinis (psichologinis) nepakaltinamumo kriterijai, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis).

Nustačius, jog R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jam skirtina ekspertų nurodyta BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagri-nėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. M., išlaidas sudaro 48,29 € dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, jog R. M. dėl diagnozuoto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo gynėjo dalyvavimas būtinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš jo nepriteistinos (BPK 51 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. M., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.