- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-82-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- V. J.
- Pareiškėjas
- L. J., V. J., V.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei L. J., atsakovui V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. J. ir V. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
pareiškėjai L. J. ir V. J. prašė nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių: dėl nepilnamečio sūnaus A. J., gim. 1991 m. sausio 30 d., gyvenamosios vietos nustatymo su motina L. J.; dėl tėvų lygių teisių ir pareigų dalyvauti sūnaus auklėjime bei vaiko teisės matytis su abiem tėvais; dėl V. J. įsipareigojimo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimo. Nurodė, kad ilgą laiko tarpą gyvena atskirai, santuokinio gyvenimo nebegyvena, netvarko bendro ūkio, ir neturi vilties, jog pradėtų gyventi kartu. Sutuoktiniai kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų L. J. ir V. J. santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai susitarė:
1. Nepilnamečio sūnaus A. J., gim.1991-01-30d., gyvenamoji vieta iki jo pilnametystės nustatoma pas motiną L. J..
2. A. J. tėvai turi lygias teises ir pareigas dalyvauti sūnaus auklėjime, o vaikas turi teisę matytis su abiem tėvais nesvarbu kur jie gyvena.
3. Šalys sutaria, kad tėvas V. J. mokės savo nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam 1991-01-30, išlaikymą po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-08-13 iki jo pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskirtina vaiko motina L. J.. Jeigu šio įsipareigojimo sutuoktinis nevykdys, sutuoktinė L. J. turi teisę kreiptis į antstolį dėl šio išlaikymo priverstinio išieškojimo.
4. Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja, nes yra veiksnūs ir darbingi.
5. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą pasidalina sekančiai:
5.1. L. J. asmeninėj nuosavybėn atitenka 120 000 litų vertės 39,88 kv. m bendro ploto vieno kambario butas su 3,04 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)
5.2. L. J. už jai atitenkantį turtą įsipareigoja iki 2008-03-01 išmokėti V. J. 40 000 litų piniginę kompensaciją, pervedant šią sumą į V. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Hansabanke.
6. Namų apyvokos daiktus ir smulkų buitinį turtą pasidalino geruoju ir dėl to vienas kitam pretenzijų neturi.
7. V. J. įsipareigoja iki 2007-10-01 panaikinti deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (Duomenys neskelbtini).
Teismas sprendė, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Nurodė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečio vaiko ir pačių sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo išreikšta jos tikroji valia, nes sutartį pasirašė sutuoktinio psichologinio spaudimo įtakoje ir prisiėmė jo atžvilgiu įsipareigojimus, kurių įvykdyti faktiškai nurodytu terminu negalės, nes lėšų išmokėti piniginę kompensaciją neturi. Teigia, kad teismas, tvirtindamas teisinių pasekmių sutartį, nesiaiškino šalių tikrosios valios sudarant sutartį, netyrė, ar nepažeidžiami sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesai. Apeliantė nurodo, jog santuoka turi būti nutraukta dėl sutuoktinio V. J. kaltės, taip pat nesutinka su nekilnojamojo turto – buto įvertinimu ir nurodo, jog 120 000 Lt rinkos vertė yra per didelė, be to mano, kad priteista 300 Lt suma vaiko išlaikymui yra per maža, nėra proporcinga vaiko poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai, neužtikrins vaikui būtinų sąlygų vystytis. Kadangi ginčo butas yra vieno kambario, t.y. realiai nedalintinas, pareiškėja nurodo, jog sutuoktiniui paskyrus 1/3 idealią buto dalį ir priteisus iš V. J. išlaikymą sūnui turtu iki jo pilnametystės, geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. J. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalys teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu. Teisė nutraukti santuoką bendru sutikimu įtvirtinta CK 3.51 straipsnio nuostatose. Nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių.
Sutinkamai su CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatomis teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, t. y. ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms; vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį; vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (dėl santuokos nutraukimo priežasčių, turto padalijimo ir vaiko išlaikymo dydžio), nesiaiškino, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat yra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama.
Su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo sutikti. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovei pripažino nuosavybės teisę į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio vertė pagal byloje esančią turto vertinimo pažymą sudaro 120 000 Lt, tuo tarpu atsakovui už tenkančią turto dalį, pagal patvirtintos sutarties sąlygas, išmokama 40 000 Lt kompensacija. Kolegija pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo buto verte ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko, pateiktiems įrodymams apie turto vertę prieštaravimų nereiškė. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie santuokoje įgyto turto vertės kitimą per bylos nagrinėjimo laikotarpį - VĮ Registrų centras išrašą (b.l. 192-193), turto vertinimo medžiagą (b.l.78), kolegija sprendžia, kad ginčo turto kainą pirmosios instancijos teismas nustatė nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), o patvirtintos sutarties sąlygos nesuteikia kitai šaliai perdėto pranašumo. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą atsižvelgta į tai, kad galimybės padalinti butą natūra nėra – butas yra vieno kambario, padalinus butą idealiosiomis dalimis neišvengiamai tarp šalių iškiltų nesutarimai. Pripažintina, kad butas pagrįstai, atsižvelgiant į tai, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus, natūra paskirtas ieškovei. Kolegijos vertinimu, toks padalijimo būdas užtikrins galimybę ir kitam sutuoktiniui – atsakovui susirasti kitą gyvenamąją vietą, taip pat pripažintina, kad sutartis dėl santuokinio turto padalijimo sudaryta, atsižvelgiant ir į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kurios numato, kad padalijant turtą ir nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalis, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, kiekvieno sutuoktinio sveikatos būklę ir turtinę padėtį, bei kitas svarbias aplinkybes. Todėl atsižvelgiant į minėtas ir kitas svarbias aplinkybes, teismas turėjo teisę nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad su turto padalijimo būdu ieškovė iš esmės sutinka, tačiau apeliacinio skundo argumentais siekia pakeisti nustatytą teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui išlaikymo būdą - priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, priteisiant sūnui tam tikrą atsakovo turtą, o būtent atsakovui priklausančią ginčo buto dalį. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (lankyti užklasinės veiklos būrelius ir kt.). Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt). Ginčijama sutartimi, kolegijos vertinimu, išlaikymo būdas parinktas tinkamai, pagrįstai padarius išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau patenkintų jo tėvo išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Byloje patvirtinta sutartimi nustatytas išlaikymo vaikui dydis – 300 Lt, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo per mėnesį gaunamas pajamas, atitinka Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl išlaikymo dydžio, laikomas nepagrįstu.
Pažymėtina, kad atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, ar pasikeitus šalių nepilnamečio vaiko poreikiams, asmeniui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, nėra užkirsta galimybę kreiptis į teismą tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek ir dėl išlaikymo būdo pakeitimo.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymui įtakos turėjo tai, kad bylos nagrinėjimo metu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu buvo veikiama sutuoktinio naudojamo psichologinio spaudimo, sutartį sudarė siekdama greičiau išspręsti gyvenimo kartu klausimą, be to santuoka dėl neištikimybės, žiauraus ir netinkamo elgesio turėjo būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini taip pat nepagrįstais, kadangi ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtina tiek šalių sudarytos sutarties turinys, tiek kiti byloje surinkti duomenys.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai taikė santuokos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, pripažintini nepagrįstais, todėl teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.