Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5614-285/2018 pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, L. S., suinteresuotas asmuo R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kreipėsi į tesimą su pareiškimu, prašydamas pripažinti L. S. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nustatytus pareiškimo trūkumus.Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra Kauno rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, t. y. nėra savarankiškas juridinis asmuo. Prie pareiškimo nėra pateikti dokumentai patvirtinantys pareiškėjo įgaliojimus teikti tokio pobūdžio pareiškimus teismui. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra Kauno rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ir tokio pobūdžio bylose yra išvadą teikianti institucija. Pateiktame pareiškime nėra nurodyta išvada teikianti institucija. Teismas pažymėjo, kad pareiškime turi būti nurodyta kas galėtų būti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, globėju ir įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas pašalinti pareiškimo trūkumus dėl netinkamo pareiškėjo neturi teisinio pagrindo. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo procesinę padėtį keisti į išvadą teikiančią instituciją. Nėra jokio pagrindo laikyti, jog CPK 464 straipsnio 1 dalyje dalyvaujančiu byloje suinteresuotu asmeniu nurodyta globos (rūpybos) institucija yra kitas subjektas, nei CPK 463 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta globos (rūpybos) institucija, turinti teisę paduoti pareiškimą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, asmens veiksnumo ribojimo byloje teiktina išvada daugiau siejama su konkrečiu paskirtu socialiniu darbuotoju, o ne įstaiga, todėl išvadą teikiančios institucijos privalomas nurodymas pareiškime yra perteklinis ir neišplaukia iš teisinio reguliavimo. Esant poreikiui pats teismas turi diskrecijos teisę į bylos nagrinėjimą įtraukti biudžetinę įstaigą Kauno rajono socialinių paslaugų centrą, kurio socialinė darbuotoja šioje byloje parengė išvadą. Neveiksniu tam tikrose srityse prašomas pripažinti asmuo šiuo metu gyvena Vilniaus socialinės globos namuose, taigi šioje byloje išvadą parengti ir pateikti turėtų Kauno miesto savivaldybės institucijos paskirtas socialinių paslaugų centro, psichikos sveikatos centro ir kitų įstaigų socialinis darbuotojas, tačiau skundžiamoje nutartyje tokio trūkumo nustatyta nėra. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo reikalavimas pareiškime privalomai nurodyti, kas galėtų būti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, globėju ir įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu. CPK 465 straipsnyje nėra numatyta pareiškime nurodyti globėjo kandidatūrą. Tokia kandidatūra bus teikiama teismui priėmus sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir iniciavus bylą dėl globos šiam asmeniui nustatymo. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas specialusis šalies procesinis dokumentas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardintus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 465 straipsnyje numatytus specialiuosius pareiškimo reikalavimus. Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka formalių reikalavimų ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2018 m. sausio 19 d. pateiktas pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, kuriame pareiškėju (globos ir rūpybos institucija) yra nurodytas Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu – L. S. ir suinteresuotas asmuo – R. R.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo įgaliojimus teikti tokio pobūdžio pareiškimus teismui, nurodyti išvadą teikiančią instituciją ir, kas galėtų būti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, globėju bei įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės grindžiamas argumentais, jog jis yra tinkamas subjektas pateikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, tuo tarpu kiti teismo nustatyti pareiškimo trūkumai, šiame proceso etape yra pertekliniai.Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi ir CK 2.11 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens civilinis veiksnumas tam tikroje sityje gali būti apribotas tik teismo tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas), dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija (CPK 464 straipsnio 1 dalis). Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (CK 2.10 straipsnio 4 dalis, 2.11 straipsnio 5 dalis, CPK 463 straipsnio 1 dalis). Taigi šiame sąraše numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Nagrinėjamu atveju, kaip teigiama atskirajame skunde, į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje kreipėsi Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kaip globos ir rūpybos institucija. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įgaliojimų teikti tokio pobūdžio pareiškimus teismui, todėl nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. Iš pateikto teismui pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėju (globos ir rūpybos institucija) yra nurodytas Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, tuo tarpu nors pareiškimo popierinį variantą yra pasirašiusi Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja M. V., tačiau pats pareiškimas yra pateiktas per elektroninių paslaugų teikimo sistemą, kurį pateikė (sudarytojas) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo E. G..CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).CPK 55 straipsnyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ar steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir advokatui padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje taip pat kiti asmenys, numatyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 2 dalyje.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui per elektroninių paslaugų teikimo sistemą pateiktas pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse yra pasirašytas Kauno rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto E. G., kuriam yra išduotas įgaliojimas atstovauti juridinį asmenį teisminiuose procesuose. Įgaliojimas ir teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas taip pat pateikti teismui kartu su pareiškimu ir jo priedais. Taigi, šiuo atveju procesinį dokumentą pateikęs asmuo yra ne kas kitas, kaip Kauno rajono savivaldybės administracija, kurios vardu turintis teisę veikti yra įgaliojimą turintis jos atstovas – darbuotojas E. G., turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. CK 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę. Ši įstatymo norma įpareigoja savivaldybės institucijas įsteigti padalinį, atsakingas už socialinių paslaugų ir kitos socialinės paramos organizavimą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateikiamas savivaldybės institucijos apibrėžimas, iš kurio matyti, kad vykdomosios valdžios funkcijas savivaldybėje atlieka savivaldybės administracijos direktorius. Tai reiškia, kad savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimus, susijusius su įstatyme savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje (www.krs.lt) yra viešai skelbiami Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. IĮ-65 (2014 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2144 redakcija) patvirtinti Kauno rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus nuostatai. Šių nuostatų 1 punkte numatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra Kauno rajono savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurio paskirtis – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno rajono savivaldybės socialinę politiką Kauno rajone; teikti Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir kitais teisės aktais nustatytą socialinę paramą Kauno rajono gyventojams; planuoti socialinių paslaugų teikimą Kauno rajono savivaldybėje (Nuostatų 6 punktas). Be to, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius be kitų jai priskirtų funkcijų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja globėjų ir rūpintojų parinkimą neįgaliems asmenims, parengia dokumentus, teikia išvadas dėl globos (rūpybos), veiksnumo nustatymo pilnamečiams asmenims (Nuostatų 7 punktas). Taigi Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra globos ir rūpybos institucija Kauno rajone, turinti įstatymu nustatą pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti globėjų ir rūpintojų veiklą.Kaip nustatyta šios nutarties 13 ir 16 punktų motyvuose, nors pareiškimo popierinį variantą pasirašė Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja M. V., tačiau jį rengė ir teismui per elektroninių paslaugų teikimo sistemą pateikė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo – E. G., kas patvirtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kaip globos ir rūpybos institucija nusprendė inicijuoti procesą teisme dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės administracija yra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, kadangi tik ji, o ne jos padalinys, turi visišką civilinį procesinį veiksnumą, suteikiantį teisę inicijuoti civilinės bylos nagrinėjimą teisme.Atskiruoju skundu taip pat kvestionuojama ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti šiuos pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse trūkumus: nurodyti išvadą teikiančią instituciją ir, kas galėtų būti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, globėju bei įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu.CPK 464 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus su fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sprendžiamu klausimu susijusius suinteresuotus asmenis. Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis nurodytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškime dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nėra nurodytas globėjas ar išvadą teikiant institucija, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą šie trūkumai yra esminiai, sudarantys kliūtis tolimesnei bylos eigai. Pažymėtina, kad pareiškime dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nenurodžius išvadą teikiančios institucijos, nėra ribojama teisė šį klausimą išspręsti pačiam teismui savo iniciatyva (CPK 443 straipsnio 3 dalis, 8 dalis). Įstatyme taip pat nėra nustatyta pareiga tuo pačiu teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, išspręsti ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimą, kadangi šie klausimai sprendžiami CPK XXX skyriuje (bylos dėl globos ir rūpybos) nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). CPK 505 straipsnyje numatyta, kad būtent teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, turi inicijuoti bylą dėl globos šiam asmeniui nustatymo, globėjo toje srityje paskyrimo. Tuo pačiu, šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas ir dėl globėjo kandidatūros (CPK 506 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą nepagrįstai įpareigojo pareiškėją inicijuoti globėjo parinkimą.Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje priėmimo, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno rajono apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje priėmimo klausimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.