Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-718-830/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
1-718-830/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02230-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Kaltinamasis
K. S.
Nukentėjusysis
P. A.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės ERGO
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-718-830/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02230-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.;2.1.10.1.; 2.3.4.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei,dalyvaujant prokurorams Loretai Liepienei, Rimai Matulionienei,kaltinamajam K. S.,jo gynėjui advokato padėjėjui V. V.,nukentėjusiajam P. A.,nukentėjusiojo atstovei advokatei D. G.,nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo bendrovės ERGO insurance SE atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S., 2020 metų rugsėjo 2 dieną, apie 18.20 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Seat Altea XL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus – artėdamas šalutine (duomenys neskelbtini) gatve link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, šalia kurios yra dviračių – pėsčiųjų takas ir kurį jis turėjo kirsti, neįsitikinęs, kad įvažiuoti yra saugu, įvažiavo į dviračių – pėsčiųjų taką ir nepraleido šiuo taku iš dešinės pusės važiavusio dviratininko P. A. bei dviratininką kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata – P. A. nustatytas kairio peties sąnario sumušimas, pasireiškęs: kairio peties sąnario užpakaliniu išnirimu, su sąnarinės lūpos pažeidimu ir įspaustiniu kairio žastikaulio galvos lūžiu, kuris gydytas operuojant.

Bylos įrodymai

Šalies argumentai

K. S. kaltu dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos veikų prisipažino visiškai. Jis paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. apie 18 val. Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įvyko eismo įvykis. Jis (K. S.) važiavo automobiliu „Seat Altea XL“ matė kelio ženklą duoti kelią, stabtelėjo prie ženklo, pasižiūrėjo į kairę, į dešinę ir pradėjo važiuoti. Už krūmų dviratininkų nelabai matėsi. Du dviratininkai išlindo iš dešinės pusės, jie važiavo vienas šalia kito. Kai buvo sustojęs, dviratininkus matė, tačiau galvojo, kad spės pravažiuoti. Dviratininkus matė tik iš toliau ir ar jie važiavo greitai negalėjo įvertinti. Ar dviratininkai stabtelėjo nežino. Viskas įvyko labai greitai. Dviratininko pedalas užkliuvo už buferio, nukentėjusysis griuvo ant automobilio kapoto, nukentėjusįjį mašina dar pastūmė ir jis nuvertė savo draugą su dviračiu. Paskui dviratininkai išsikvietė greitąją pagalbą, atvažiavo policija. Dviratininkų jis (K. S.) atsiprašė. Paskui greitoji pagalba abu dviratininkus išvežė, o dviračius nuvarė pas kaimynę. Dėl savo poelgi jis (K. S.) gailisi. Manau autoįvykį įtakojo blogas matomumas, ten dažnai įvyksta autoįvykiai. Pripažįsta, kad jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Autoįvykio dieną, prieš įvykį, jis buvau išgėrės truputį alaus bet tai neturėjo įtakos autoįvykiui. Alkotesteriu jam nustatė leistiną normą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos – sutuoktinės R. S. atsakomybei.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.) bei nukentėjusysis bei jo atstovė.

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiojo P. A. apklausos protokolai iš kurių matyti, kad jis parodė, kad 2020-09-02 apie 18.00 val., prie prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, jis susitiko su savo draugu T. B.. Abu buvo su dviračiais, sutarė važiuoti pasivažinėti. Važiavo link (duomenys neskelbtini) k. dviračiu – pėsčiųjų taku. Šis takas eina šalia (duomenys neskelbtini) g. ir yra atskirtas žole. Gatvė jiems buvo dešinėje pusėje. Jie važiavo neskubėdami. T. važiavo jam iš dešinės pusės, važiavo vienas šalia kito. Važiuojant Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., privažiavo sankryžą, kur dviračių takas kirtosi su šalutine (duomenys neskelbtini) g. Prilėtino važiavimo greitį prieš kirsdami (duomenys neskelbtini) g. Jis pasižiūrėjo į kairę pusę, tačiau kad būtų iš ten atvažiuojančių automobilių, jis nematė. Kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. išgirdo, kaip T. sušuko, kad atvažiuoja automobilis. Tuoj pat pajuto smūgį į kairę pusę, nuo kurio griuvo ant automobilio variklio dangčio ir tada nukrito ant važiuojamosios dalies. Jam iš dešinės pusės važiavęs T. buvo kliudytas jo dviračiu ir taip pat nukrito ant žemės. Kontakto metu jis buvo jau visas įvažiavęs į važiuojamąją dalį ir automobilis jį kliudė priekine dalimi. T. paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Įvykio vietoje automobilio, kuris juos kliudė, vairuotojas, su jais iš pradžių kelis kartus bandė derėtis, sakė, kad atlygins padarytą žalą už apgadintus dviračius, net nesiteiravo, ar jiems reikia iškviesti greitąją pagalbą. Ligoninėje jam buvo nustatytas kairės rankos žastikaulio išnirimas. Dėl eismo įvykio nekaltas, kadangi jau buvo įvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį, o vairuotojas atvažiavo dideliu greičiu, nelėtindamas automobilio važiavimo greičio, o stabdį nuspaudė tik po smūgio į jį. Buvo apgadintas jo dviratis, buvo nubrozdintas šalmas, suskilo telefono ekranas. Po eismo įvykio vairuotojas patraukė automobilį iš pirminės sustojimo vietos, kur buvo sustojęs iš karto po eismo įvykio. Po eismo įvykio susirinko žmonių ir jis girdėjo, kaip vairuotojas vienai ten buvusiai moteriai pasakojo, kad jis prieš eismo įvykį net nežiūrėjo į dešinę pusę. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. A. parodė, kad perskaitęs savo ankščiau duotus parodymus juos patvirtina ir nori papildyti, kad jis, vairuodamas dviratį, pristabdė prieš dviračių tako ir (duomenys neskelbtini) gatvės susikirtimą, turi tai patvirtinančius įrodymus ir juos šioje apklausoje pateikia. Visa tai yra fiksuota jo mobiliajame telefone esančioje programėlėje „Garmin Fenix 6x“. Programėlėje yra fiksuotas jo išvažiavimo iš namų laikas, bendras važiavimo laikas, nuvažiuotas bendras atstumas, važiavimo greitis tam tikrame taške. Programėlėje atsispindi tik bendras nuvažiuotas atstumas, tarp tam tikrų taškų nuvažiuoto atstumo programėlė neregistruoja. Kokiu atstumu buvo iki susidūrimo vietos, kai pradėjo stabdyti dviratį, negali pasakyti, tačiau pasirinko atstumą, kad jis būtų saugus (1 t., b.l. 184-185; 2 t., b.l. 48);

2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G191/2021(05), kurioje nurodyta, kad P. A. nustatytas kairio peties sąnario sumušimas, pasireiškęs: kairio peties sąnario užpakaliniu išnirimu, su sąnarinės lūpos pažeidimu ir įspaustiniu kairio žastikaulio galvos lūžiu, kuris gydytas operuojant. Sužalojimai padaryti trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi į kairio peties sritį pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2020-09-02 18.51 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. P. A. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žastikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 90, 91);

3) 2021-02-10 Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo P. A. pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad programėlėje „Garmin Fenix 6x“ fiksuoti 2020-09-02 jo važiavimo dviračiu duomenys, duomenys buvo nukopijuoti. Iš viso 7 kopijos. P. A. paaiškindamas programėlės fiksuojamas funkcijas nurodė, kad laiko pirminis taškas yra fiksuojamas jam pradedant važiuoti dviračiu, t. y. (išvažiavus iš namų). Yra fiksuojamas tik bendras atstumas nuo pradžios taško iki pabaigos taško, tarpinių nuvažiuoto atstumo matavimų nėra. P. A. paaiškino, kad 2020-09-02 jis nuo išvažiavimo iš namų iki griuvimo važiavo 22 min 59 sek. Iš el. pašto atspausdintos P. A. atsiųstos kopijos, viso 7 vnt., sunumeruotos nuo 1 iki 7. 1 kopija. Viršutinėje dalyje yra užrašas- Panevėžys Dviračiai. Po juo yra užrašas– (duomenys neskelbtini), o po juo užrašas - 09-02 @17:44 · Dviračiai. Paskui apačioje yra užrašas– Greitis (km/h), 21,9 vidurkis, 33,8 maksimali. Apačioje pavaizduota greičio ir laiko diagrama. Diagramos greičio ašyje maksimali skalė 36, laiko skalėje maksimalus laikas 23:07. Apačioje diagramos užrašas – Time (h:m:s). Dar žemiau yra užrašas – Širdies dažnis (dpm), 149 vidurkis, 170 maksimali. 2-7 kopijos. Jose pavaizduota diagrama su greičio ir laiko kaita. xt-stroke-width: 0px; "> {C} {C}{C}{C}{C}{C}2 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 22 min 46 sek, važiavimo greitis buvo 22,5 km/h. 3 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 22 min 48 sek, važiavimo greitis buvo 18,9 km/h. 4 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 22 min 49 sek, važiavimo greitis buvo 9,4 km/h. 5 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 22 min 51 sek , važiavimo greitis buvo 5,1 km/h. 6 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 22 min 54 sek, važiavimo greitis buvo 5,3 km/h. 7 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 22 min 59 sek, važiavimo greitis buvo 0 km/h (2 t., b.l. 63- 79);

4) 2020-09-0 Panevėžio apskr. VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio R. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020-09-02, dirbant Panevėžio mieste ekipaže „P1804“, kartu su vyr. patruliu L. B., 18.24 val. buvo gautas pranešimas, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. šalia sankryžos susidūrė automobilis su dviem dviratininkais, kurie sužeisti. Atvykus nurodytu adresu, vietoje buvo automobilis „Seat Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas K. S. (kuriam su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARFF0063“ nustatytas 0.32 prom. neblaivumas), GMP medikų automobilyje sėdėjo dviratininkas T. B., gretimai ant žalios vejos sėdėjo dviratininkas P. A.. Abu dviratininkai važiavo su dviratininkų šalmais, abiem nustatytas 0.00 prom. blaivumas. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad K. S., vairuodamas automobilį „Seat Altea XL“, v/n (duomenys neskelbtini)išvažiuodamas iš šalutinio kelio, pagrindinio kelio link, susidūrė jam iš dešinės pusė dviračių taku važiavusiais ir kirtusiais važiuojamąją dalį dviratininkais. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir vienas dviratis. Sužeisti abu dviratininkai (1 t., b.l. 147);

5) 2020-09-02 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio sen., Panevėžio r. nereguliuojama sankryža, gatvės susideda iš dviejų eismo juostų, skirtų važiuoti kiekviena kryptimi. Apžiūra pradėta 19.00 val., šviesus paros metas. Važiuojamosios kelio dalies (duomenys neskelbtini) g.) plotis 4,40 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: „Duoti kelią“ KET II pr. Nr. 203, „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ KET IV pr. Nr. 413. Realiu įvykio vietos apžiūros metu transporto priemonės apžiūrimos jau patrauktos iš kelių eismo įvykio vietos. Automobilis „Seat Altea“, v/n (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į rytus. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pietinio krašto 0,30 m, nuo dešinės pusės priekinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pietinio krašto 0,10 m. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) gatvę kertančio dviračių ir pėsčiųjų tako 4,60 m. Dviratis FELT (baltos spalvos rėmu) guli priekiu į pietus, ant vejos, prie šiaurinio (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto. Nuo dviračio priekinio rato iki automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies statmenai 4,20 m; nuo dviračio priekinio rato iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios kelio dalies 1,50 m. Dviratis PRINCIPIA (juodos ir raudonos spalvų rėmu) guli priekiu į rytus, ant vejos prie šiaurinio (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto (pagal fotonuotrauką- atremtas į kelio ženklą Nr. 413). Nuo dviračio galinio rato iki dviračio FELT galinio rato 1,70 m, o iki šiaurinio (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto 4,20 m. Nuo šio dviračio priekinio rato iki šiaurinio (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto 4,10 m., o iki (duomenys neskelbtini) g. vakarinio važiuojamosios dalies krašto 1,9 m. Pamatuotas matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje- 20 m. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. pietinėje pusėje kelio ženklas "Duoti kelią" pastatytas 2,40 m atstumu iki dviračių tako vakarinio krašto ir 7,60 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) g. vakarinio krašto išvestinės (1 t., b.l. 148-151, 152, 159);

6) 2020-09-02 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobiliui „Seat Altea XL“, v/n (duomenys neskelbtini) įbrėžta dešinės pusės priekinio bamperio dalis, įlenktas variklio dangtis (1 t., b.l. 166-169, 163);

7) 2020-09-02 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dviratis „Principia“ nesugadintas (1 t., b.l. 170-173, 160);

8) 2020-09-02 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dviračiui „Felt“ sulankstytas priekinis ratas (1 t., b.l. 174-177, 161);

9) Liudytojo T. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė, kad 2020-09-02 apie 18.20 val. jis kartu su savo draugu P. A. važiavo dviračiais pasivažinėti. Važiavo pėsčiųjų - dviračių taku, esančiu pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. Šis takas yra vakarinėje (duomenys neskelbtini) g. pusėje. Takas nuo (duomenys neskelbtini) g. atskirtas apie 3 metrų pločio žalia veja. Jis P. važiavo iš dešinės pusės, važiavo vienas šalia kito. Jų važiavimo greitis buvo nedidelis, važiavo apie 20 km/h greičiu, tai yra užfiksuota jo telefono programėlėje. Artėjant link sankryžos su šalutine (duomenys neskelbtini) g., kairėje pusėje auga tujos, dėl kurių jam nesimatė, ar (duomenys neskelbtini) g. yra važiuojančių automobilių ar ne. Kadangi jie važiavo pagrindiniu keliu, todėl iš anksto nestabdė savo dviračių prieš (duomenys neskelbtini) g., nes turėjo pirmumą. Tačiau, kai privažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. ir jo apie pusė dviračio rato dar buvo iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g., o P. dviračio priekinis ratas jau buvo ties sankirta su (duomenys neskelbtini) g., jam kilo nuojauta, kad (duomenys neskelbtini) g. gali važiuoti automobilis, nors jo vis dar nesimatė dėl augančių tujų. Jis intuityviai nuspaudė dviračio rankinius stabdžius ir tą pačią akimirką pamatė automobilį, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) g., jiems iš kairės pusės. Sušuko P. „atsargiai, mašina atvažiuoja“, tačiau P. nebespėjo sustoti ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. Matė, kad tas automobilis į sankirtą su dviračių taku įvažiavo net nestabdydamas, o stabdyti pradėjo tik po smūgio į P. dviratį. Jam atrodo, kad smūgio metu P. dviratis jau visas buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. P. kartu su dviračiu po smūgio griuvo į dešinę pusę, link jo. Kadangi jis buvo su specialiais tvirtinamaisiais batais, tai nebespėjo ištraukti kojos iš tvirtinimo, todėl P. griūdamas pastūmė jį. Jis griuvo kartu su dviračiu į dešinę pusę. Po susidūrimo automobilio vairuotojas išlipo, apžiūrėjo automobilį ir vėl sėdęs į jį patraukė kelis metrus atgal. Dėl kokios priežasties jis patraukė automobilį nežino, galbūt kad netrukdytų dviračių taku važiuojantiems kitiems dviratininkas. Po eismo įvykio automobilio vairuotojas bandė tartis su jais, sakė, kad atlygins žalą, nenorėjo, kad būtų kviečiama policija ir greitoji. Kadangi matė, kad P. susižalojo ranką, jis (T. B.) paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, dviratis neapgadintas, niekam pretenzijų neturi. Kažkas po eismo įvykio jų dviračius, kurie gulėjo (duomenys neskelbtini) g. ir dviračių tako susikirtime, patraukė į kitą vietą (1 t., b.l. 197-198). Papildomos apklausos metu liudytojas T. B. parodė, kad perkaitęs savo ankščiau duotus parodymus, nori juos patikslinti dėl savo stabdymo prieš (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžą. Pirminėje apklausoje nurodė, kad nestabdė prieš sankryžą, o pradėjo stabdyti tik įvažiavęs į sankryžą. Tačiau vakar, t.y. vasario 10 d., kai buvo telefonu pakviestas atvykti į policijos įstaigą, jis dar kartą peržiūrėjo savo mobiliajame telefone esančią programėlę, kur yra užfiksuoti 2020-09-02 važiavimo duomenys. Pagal ją mato, kad jo važiavimo greitis iki stabdymo buvo 22,2 km/h ir tada jis pradėjo stabdyti. Jam bestabdant įvyko susidūrimas, smūgio metu jo dviračio judėjimo greitis buvo 13,3 km/h. Kur greitis yra 0, ten jis nukrito po eismo įvykio. Šias 3 diagramas jis pateikė tyrėjai šios apklausos metu. Po eismo įvykio jis skambino pagalbos telefonu 112, tačiau tikslaus laiko nežino, nes šiuo metu turi naują telefono aparatą ir skambutis nėra išsisaugojęs. Mano, kad po eismo įvykio praėjo apie 10 minučių, kai jis paskambino 112. Per tą laiką jie diskutavo su automobilio vairuotoju. Iš pradžių galvojo kad nieko rimto čia nenutiko ir norėjo su vairuotoju išsispręsti vietoje, tačiau paskui pamatė, kad P. rimtai susižalojo, todėl ir paskambino pagalbos telefonu. Tą dieną, t.y. 2020-09-02 jie su P. susitiko prie PC Maxima, esančios prie (duomenys neskelbtini) turgaus. Važiavo per (duomenys neskelbtini) parką, o paskui važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Sustojimų jokių nedarė, išskyrus kai reikėdavo sustoti prie šviesoforo. K. V. važiavo dviračių - pėsčiųjų taku, jie važiavo vienas šalia kito, jis dešinėje, P. kairėje. Jų važiavimo greitis buvo panašus. Prieš sankirtas su šalutinėmis gatvėmis, stabdė panašiai kartu. Prieš sankirtą su (duomenys neskelbtini) gatvę jis pristabdė būdamas apie 5 metrų atstumu. Nežino kada pradėjo stabdyti P., bet galvoja, kad atstumas turėjo būti panašus kaip ir jo (2 t., b.l. 53, 54);

10) Liudytojo T. B. pateikti duomenys programėlėje „Garmin Conect“, kuriuose fiksuota 2020-09-02 jo važiavimo dviračiu duomenys (diagramos). Jose pavaizduotos diagramos su greičio ir laiko kaita. 1 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 29 min 38 sek, važiavimo greitis buvo 22,2 km/h. 2 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 29 min 49 sek, važiavimo greitis buvo 13,3 km/h. 3 kopija. Diagramoje fiksuota, kad nuo pradžios taško nuvažiavus 29 min 53 sek, važiavimo greitis buvo 0 km/h (2 t., b.l.80- 89);

11) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-414(21), 11-677(21), iš kurios matyti, kad tikėtina, automobilis „Seat Altea XL“ kliudė dviratininką P. A. (duomenys neskelbtini) g. važiuojamojoje dalyje ties dviračių – pėsčiųjų taku, automobiliui „Seat Altea XL“ nuo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto judant nedidesnių kaip 0,3 m atstumu ir į minėtą taką įvažiavus nedidesnį kaip 1,0 m atstumą. Susidūrimo metu automobilio „Seat Altea XL“ ir P. A. dviračio išilginės ašys viena kitai buvo artimos stačioms- automobilis „Seat Altea XL“ priekinės dalies dešine puse trenkė į dviračio kairiojo šono priekinę dalį; Automobilio ir P. A. dviračio susidūrimo mechanizmas buvo toks. Dviratininkui P. A. dviračių – pėsčiųjų tako ribose, tikėtina, apie 5 km/h greičiu įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį, į dviračio kairiojo šono priekinę dalį trenkėsi iš kairės (duomenys neskelbtini) g., tikėtina, nuo šios g. dešinio krašto nutolęs nedaugiau kaip 0,3 m atstumu važiavęs automobilis „Seat Altea XL“ priekinės dalies dešine puse. Susidūrimo metu dviračio ir automobilio išilginės ašys viena kitai buvo artimos stačioms. P. A. dviračio metalinio kairiojo pedalo galas padarė įbrėžimus ir įlenkimą ant automobilio „Seat Altea XL“ priekinio bamperio apdailos dešinio šono, dviračio rėmo vidurinė dalis ir priekinės šakės kairysis šonas padarė ant automobilio priekinio bamperio apdailos po dešiniuoju žibintu dažų pažeidimus, dviračio priekinė padanga priekinėje dalyje esančiais gruntkibiais padarė ant automobilio valstybinio numerio ženklo, šalia „K“ simbolio, pėdsakus. Susidūrimo metu dviratis griuvo ant automobilio variklio dangčio ir dviračio vairo kairės rankenos galas padarė įlenkimą automobilio variklio dangtyje ties automobilio viduriu. Po susidūrimo dviratis nuo automobilio buvo nublokštas ant kelio dangos; Apskaičiuoti, koks buvo automobilio „Seat Altea XL“ greitis prieš pat susidūrimą su dviratininku P. A., negalima. Tačiau, galima teigti, kad automobilio greitis buvo sąlyginai nedidelis; Tikėtina, kliūties sudarymo momentu, automobiliui „Seat Altea XL“ įvažiavus į dviračių pėsčiųjų taką, dviratininkas P. A. jau buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį nemažesniu kaip 0,3 m atstumu; Tikėtina, buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininkas P. A. neturėjo techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio; Negalima nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje automobilis „Seat Altea XL“ būtų kliudęs dviratininką P. A., jeigu šis dviratininkas būtų važiavęs pėsčiųjų- dviračių tako dešiniu pakraščiu, kuomet dviračio išorinis kairysis gabaritas nuo šio tako dešinio krašto būtų nutolęs apie 0,7 m; Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Seat Altea XL“ vairuotojo K. S. veiksniai, - artėdamas šalutiniu keliu, įvažiavo į dviračių – pėsčiųjų taką ir nepraleido juo iš dešinės atvažiavusio dviratininko P. A. bei jį kliudė- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; Nėra pagrindo teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko P. A. veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (2 t., b.l. 98 - 104).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Kaltinamojo K. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad K. S., 2020 metų rugsėjo 2 dieną, apie 18.20 val., Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Seat Altea XL“, v/n (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET)154 punkto reikalavimus – artėdamas šalutine (duomenys neskelbtini) gatve link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, šalia kurios yra dviračių – pėsčiųjų takas ir kurį jis turėjo kirsti, neįsitikinęs, kad įvažiuoti yra saugu, įvažiavo į dviračių – pėsčiųjų taką ir nepraleido šiuo taku iš dešinės pusės važiavusio dviratininko P. A. bei dviratininką kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata – P. A. nustatytas kairio peties sąnario sumušimas, pasireiškęs: kairio peties sąnario užpakaliniu išnirimu, su sąnarinės lūpos pažeidimu ir įspaustiniu kairio žastikaulio galvos lūžiu.

K. S. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – nukentėjusiojo P. A. parodymai, eismo įvykio apžiūros protokolas bei planas, transporto priemonių apžiūrų protokolai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, specialisto išvada dėl atlikto kompleksinio trasologinio – eismo įvykio objektų tyrimo, liudytojo T. B. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

Dėl laidavimo instituto, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės R. S. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotoja R. S. prašo atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti ir daranti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis neteistas, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, laiduotoja R. S. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis K. S. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. S. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. S. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi ji neteista, nebausta, iš darbovietės charakterizuojama teigiamai (3 t., b.l. 51). Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

K. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Civilinis ieškinys, kiti bylos klausimai

Byloje P. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1167,63 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b.l. 134-153). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro turto sugadinimu (dviračio ir šalmo, dužo mobilaus ryšio telefono ekranas), taip pat su gydimusi turėtos išlaidos (vaistai, kelionės, konsultacijos su specialistais, prieš operaciją privalomas atlikti mokamas CopVid – 19 testas, peties įtvaras, kineziterapijoms ir mankštoms skirtas inventorius, sporto klubo abonento nutraukimas ir kt.). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad mažiną civilinio ieškinio reikalavimą sumomis, kurios buvo draudimo bendrovės jam atlygintos. Civilinis atsakovas draudimo bendrovė ERGO Insurance SE nurodė, kad nukentėjusiajam P. A. 2021-05-11 išmokėjo 3800 Eur neturtinei žalai atlyginti, 273,02 Eur gydimosi išlaidų, 320,60 už sugadintus daiktus, 115,00 Eur dėl negautų pajamų (už 2020 rugsėjo mėnesį), 45,72 papildomų gydimosi išlaidų, 45,75 Eur už kurą (3 t., b.l. 69-82).

Nukentėjusiojo P. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas iš dalies sutinka su draudimo bendrovės pateiktu turtinės žalos apskaičiavimu P. A.. Draudimo bendrovė dokumentais detalizavo turtinės žalos atlyginimo paskaičiavimą. Sutiktina ir su tuo, kad atlyginant žalą dėl sugadintų daiktų buvo nuskaičiuotas daiktų nusidėvėjimas. Tokia praktika nėra įdinga ir yra pagrįsta. Draudimo bendrovė teismo manymu pagrįstai neatlygino nukentėjusiojo reikalavimo atlyginti nepanaudoto sporto klubo abonento sumą. Sutiktina su civilinio atsakovo nurodytais argumentais, kad šios išlaidos nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu bei neatitinka atlygintinų išlaidų požymių (priverstinės, būtinos, protingos). Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nukentėjusiojo sporto klubo abonentas buvo sustabdytas ar nutrauktas, ar perrašytas kitam asmeniui. Prie civilinio ieškinio yra pateikti duomenys, kad el. paštu buvo prašoma sustabdyti abonentą, bei sporto klubo atsakymas, kad asmuo gali sustabdyti abonentą iš turimų atostogų ar perrašyti jį kitam asmeniui (2 t., b.l. 143-144). Objektyvių duomenų byloje apie tolimesnį sporto klubo lankymą, nebuvo pateikta. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė atlygino 115 Eur negautų pajamų už 2020 rugsėjo mėnesį. Tačiau 2020-11-19 P. A. buvo atlikta kairio žastikaulio galvos atstatymo operacija ir ko pasėkoje P. A. turėjo nedarbingumą nuo 2020-11-21 iki 2020-11-30 (2 t., b.l. 147, 150). Išskaičiavus nedarbingumo išmoką, P. A. negautos pajamos už 2020 lapkričio mėnesį sudarė 130,2 Eur, kurios buvo Draudimo kompanijos neatlygintos. Šios negautos pajamos priteistinos iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ERGO Insurance SE nukentėjusiajam P. A.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nustatant neturtinės žalos dydį P. A. teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam P. A. įvykio metu padarytas kairio peties sąnario sumušimas, pasireiškęs: kairio peties sąnario užpakaliniu išnirimu, su sąnarinės lūpos pažeidimu ir įspaustiniu kairio žastikaulio galvos lūžiu, kuris gydytas operuojant. Dėl padaryto sužalojimo P. A. sveikata sutrikdyta nesunkiai (2 t., b.l. 90-91). P. A. buvo sužalotas 2020-09-02. 2020-11-19 jam atlikta kairio žastikaulio galvos atstatymo operacija, po ko sekė reabilitacija iki 2021-02-25. Nukentėjusysis nurodo, kad iki šiol nėra visiškai pasveikęs. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio tris mėnesius visiškai negebėjo valdyti Kairės rankos, ko pasėkoje jam buvo apribota judesių laisvė, negalėjo tinkamai rūpintis ir prižiūrėti savo mažamečio vaiko, rūpintis šeimos gerove bei buitimi, negalėjo dirbti fizinių bei buitinių darbų. Iki šiol jaučia skausmą darydamas įvairius kasdienius veiksmus – rengdamasis, sukdamas automobilio vairą ir pan. Jo atžvilgiu taikytinas ilgas ir sudėtingas gydimas. Nukentėjusysis ilgą laikotarpį negali užsiimti norima veikla, sportuoti, dėl ko kaip teigia patyrė didelį nerimą, stresą. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad ateityje jam gali būti reikalinga papildoma ne viena operacija.

Neabejotinai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam apribotos galimybės užsiimti norima veikla, sportuoti, sumažėjo bendravimo galimybės, sumažėjo gyvenimo kokybė. Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.

Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos sumą mažina ir nustato jas bendrą (įskaitant ir draudimo bendrovės atlygintą) tokią – 5500 Eur. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinus, tai, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 3800 Eur neturinės žalos atlyginimo, todėl iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE nukentėjusiajam P. A. priteistina 1700 Eur. neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 968 Eur. (3 t., b.l. 52-53). Šios išlaidos pripažintinos nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybei BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią K. S. privalo sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr.: LT884010051004670332 Luminor bankas, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas, jei moka kitas asmuo - būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą)

Nukentėjusiojo P. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE nukentėjusiajam P. A. 130,2 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. S. 968 Eur nukentėjusiajam P. A., jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti K. S., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atvėju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas