Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fideka“ atstovams direktoriui V. J. bei advokato padėjėjai E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fideka“ ieškinį atsakovui ūkininkui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta pasirašytinai 2018 m. sausio 18 d. Teismui neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovas vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovui R. M. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Byloje kilo ginčas dėl skolos už parduotas prekes ir atliktas paslaugas priteisimo bei suteiktų paslaugų trūkumų.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. ieškovė pardavė prekių ir suteikė paslaugų atsakovui ūkininkui R. M., už kurias ieškovė išrašė bei pateikė atsakovui 2016 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. FIS000000216 2512 Eur sumai. Atsakovas minėtą sąskaitą faktūrą pasirašė, tačiau jos neapmokėjo. 2017 m. birželio 8 d. ieškovė atsakovui išsiuntė skolų suderinimo aktą, tačiau atsakovas jo negrąžino užpildyto ir nepasirašė. 2017 m. rugsėjo 29 d. ieškovė atsakovui išsiuntė reikalavimą per tris darbo dienas padengti 2512 Eur įsiskolinimą, tačiau atsakovas į šį pranešimą taip pat nereagavo, skolos neapmokėjo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Iš byloje pateiktos 2016 m. rugsėjo 19d. sąskaitos faktūros nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prekių pirkimo–pardavimo bei atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.317 straipsnis, 6.716 straipsnis). Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalimi, 6.344 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y., jam valdyti nuosavybės teise (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, savo ruožtu pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį iš esmės neneigia fakto, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kad pagal ją buvo išrašyta minėta sąskaita – faktūra, tačiau tvirtina, jog ieškovės atlikti darbai yra su defektais, t. y. dvi kameros nerodo vaizdo. Tačiau atsakovo argumentai dėl netinkamos kokybės paslaugų atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas teismui jokių įrodymų dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo nepateikė. Teismas pažymi, kad atsakovas pasirašė ieškovės pateiktą 2016 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą, todėl darytina išvada, kad atsakovas sąskaitos pasirašymo metu neturėjo ieškovei pretenzijų dėl parduotų prekių ir suteiktų paslaugų kokybės ir šios sąskaitos neginčijo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojas J. J. paaiškino, jog pats pristatė prekes atsakovui ir atliko visas paslaugas, t. y. sumontavo vaizdo stebėjimo sistemą, apmokė atsakovą kaip ja naudotis. Darbai truko iki dviejų savaičių. Atlikus visus darbus, paaiškėjus kiek medžiagų buvo sunaudota, atsakovui buvo išrašyta sąskaita – faktūra. Atsakovas ją pasirašė, jokių pretenzijų neturėjo, darbų perdavimo metu viskas veikė, jokių defektų nebuvo, atsakovas atliktais darbais buvo patenkintas ir žadėjo sąskaitą apmokėti. Taigi darytina išdava, jog atsakovas perduodamas prekes ir darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl perduodamų daiktų ir darbų kokybės ar kainos nei žodžiu, nei raštu nereiškė, ant PVM sąskaitos - faktūros pasirašė, su PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta suma sutiko. Tiek ieškovės direktorius V. J., tiek ieškovės darbuotojas J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jokių pretenzijų dėl parduotų prekių ar atliktų paslaugų netinkamos kokybės iš atsakovo nebuvo gavę iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovas taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl netinkamos atliktų paslaugų kokybės.

Taigi įrodžius, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė atsakovo nuosavybėn prekes, suteikė paslaugas, vertinama, ar pirkėjas savo priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes bei paslaugas – įvykdė laiku ir tinkamai. Tokių duomenų atsakovas į bylą nepateikė. Taigi byloje nustačius, kad atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo pareigos sumokėti jam perduotų prekių ir atliktų paslaugų kainos pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2512 Eur skola.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercines sutartis pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas yra ūkininkas, todėl abi sutarties šalys yra verslo subjektai. Atsakovas prekių ir paslaugų prašė savo ūkiui apsaugoti, tai tarp šalių sudaryta sutartis yra komercinė, todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Atsakovui pareiga mokėti palūkanas atsirado 2016 m. antrąjį pusmetį. Šį pusmetį galiojo palūkanų norma, paskelbta šio pusmečio pradžioje, t. y. 2016 m. liepos 1 d. Tuomet galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos. Tokiu būdu nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovui priskaičiuotos 242,55 Eur kompensuojamosios palūkanos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo taip pat priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 62 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktas rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos 362 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo ūkininko R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 2512 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvylikos eurų) skolą, 242,55 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 55 centų) palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 62 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, 300 Eur (trijų šimtų eurų) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fideka“, kodas 303019279, adresas Joniškio r. sav., Joniškio m., Varpo g. 35, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.