Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Jis taip pat nepadarė ir vagystės iš V. B. namo. Savo parodymuose jis viską smulkiai išdėstė, bet teismas į jo parodymus nekreipė dėmesio ir jų netikrino. Pirminiuose 2009-06-12 parodymuose V. B. apie dolerius nieko neužsiminė, o 2009-07-01 ji jau parodė, kad buvo 3000 JAV dolerių, tų pačių metų spalio 12 d. ji jau parodė, kad buvo 2500 dolerių 1960 m. leidimo. Teisme ši nukentėjusioji parodė, kad nežino, kur buvo padėti doleriai, ir pridūrė, kad ten jų jau nėra. Todėl kyla klausimas, ar ji iš viso turėjo tų dolerių. Apie dolerius kalba atsirado tik tada, kai policijos pareigūnai nustatė, jog jis turėjo 6000 1974 m. leidimo dolerių. Kad tie doleriai iš tikrųjų buvo, daugiau niekas nepatvirtino, net V. B. sūnūs jų nematė. Bet teismas tokiais nukentėjusiosios parodymais patikėjo, o jo parodymais, kad jis turėjo 6000 dolerių - ne. Nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir nekonkretūs tai – tik prielaidos, o prielaidomis nuosprendžio grįsti negalima. Nuoseklumo stokojama ir S. F. parodymuose, tačiau jo parodymai buvo priderinti prie faktinių bylos aplinkybių ir teismas juos laikė neprieštaraujančiais surinktai bylos medžiagai. Jam susidaro įspūdis, kad pas V. B. dolerių niekada nebuvo, o tokie V. B. parodymai atsirado tam, kad būtų patvirtinti S. F. parodymai apie tai, kad jis matė pas jį (A. U.) dolerius ir kad tie doleriai buvo pavogti iš V. B. namo. J. B. namo jis nėra rodęs S. F.. Jis taip pat prašė teismo, kad būtų išreikalauta J. B. medicininė kortelė, nes šis yra sirgęs daugybe ligų, taip pat ir plaučių uždegimu. Sirgdamas tokia daugybe ligų, nukentėjusysis kažkodėl numirė nuo plaučių uždegimo komplikacijos. Netyręs jo parodymų teismas nuosprendyje nurodė, kad jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys ir juos įvertino kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Jis prisipažįsta padaręs vagystę iš Mildos g. esančio buto, tik yra vienas esminis neatitikimas šiame epizode. Langą išdaužė jis, bet į butą lipo S. F.. Ikiteisminio tyrimo metu apie šį nusikaltimą jis nėra davęs jokių parodymų, todėl nesupranta, kodėl teismas nuosprendyje nurodo, kad jo parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad teisme jis pradėjo tvirtinti, jog vagystėje dalyvavo ir S. F.. Jam nėra jokio pagrindo meluoti, kad ir S. F. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme. Jo parodymai yra nuoseklūs, tuo tarpu S. F. meluoja.

Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį nuteisė už du plėšimus, nužudymą dėl savanaudiškų paskatų bei už didelės vertės I. Š. ir V. N. turto pagrobimą. Jo nuomone, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis padarė šiuos nusikaltimus. Dėl A. K. V. turto pagrobimo ir vagystės iš M. J. ir K. S. buto jis savo kaltės neneigia, tačiau iš skundo turinio matosi, kad ir šiose dalyse jis nevisiškai sutinka su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis.

Iš nuosprendžio matosi, kad dėl visų A. U. pateiktų kaltinimų teismas ne tik išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir atliko išsamią tų įrodymų analizę, taip pat išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo parodymus bei jo keliamas versijas. Todėl nuteistojo A. U. skundo argumentai, kad teismas jo parodymų visiškai nevertino, yra nepagrįsti. Kad A. U. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis padarė visas nusikalstamas veikas, patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų, iš dalies ir paties nuteistojo parodymai, specialistų išvados ir kiti nuosprendyje išdėstyti ir aptarti įrodymai.

Dėl vagystės iš I. Š. ir V. N. buto nuteistasis A. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šiame bute jis nebuvo. Daiktus, kuriuos pas jį surado, jis pirko pas čigonus ir narkomanus. Stotyje pirko televizorių, vaizdo grotuvą, kompaktus, akinius, satelitinę anteną ir satelitinį bloką už 2500 Lt, juos nuvežė pas G. S., kur tuo metu nuomojosi butą. Pinigų turėjo, nes buvo užsidirbęs klojant plyteles. Daiktai, kuriuos su A. B. pridavė į aukso supirktuvę, buvo jo asmeniniai, tai buvo metalo laužas, žiedai buvo sulankstyti, sulaužyti. Tačiau tokius nuteistojo parodymus paneigia teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: nukentėjusiosios I. Š., liudytojų S. G., G. M., A. B., N. P., E. P., H. D.-K. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo, kratos protokolai ir kiti teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji I. Š. teisme parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jos bute buvo įvykdyta vagystė, jos vyras V. N. buvo užsienyje, 2009-03-13 ji su vaiku irgi išskrido į užsienį. Buto duris užrakino, visi langai taip pat buvo uždaryti. 2009-03-15 kaimynė atsiuntė jai žinutę, kad išdaužti jos buto langai. Paskambinusi draugui S. G. ir G. M., kuri turėjo jos buto raktus, paprašė jų nuvykti pažiūrėti, kas atsitiko. Jie ir iškvietė policijos pareigūnus. Į Lietuvą ji sugrįžo po 3-4 dienų. Apžiūrėjusi butą nustatė, kokie buvo pagrobti daiktai, juos detaliai buvo išvardinusi ir jų vertę nustačiusi ikiteisminio tyrimo metu. Tai kompiuteris, skaneris, arbatinukas, 2 telefonai, fotoaparatas, 2 DVD grotuvai, kompaktinės plokštelės, satelitinės antenos pultas, vyriški ir moteriški drabužiai, auksiniai žiedai su brangakmeniais, kiti auksiniai juvelyriniai dirbiniai, auksinės monetos ir kt., tas sąrašas buvo ilgas, dabar neatsimena visko. Perskaičius nukentėjusiosios I. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 56-58, 61 b. l.), nukentėjusioji juos patvirtino ir parodė, kad daiktus ji buvo nurodžiusi sąžiningai, t. y. tik tuos, kurių po vagystės bute pasigedo. Buvo pavogti jai itin vertingi mamos ir senelės papuošalai, todėl ji prašo atlyginti jai ir neturtinę žalą. AB „Lietuvos draudimas“ jiems apmokėjo tik dalį patirto nuostolio, tai yra 21594,95 Lt. Sudarant draudimo sutartį daiktai nebuvo fotografuojami, draudimas buvo bendras, pagal kvadratūrą, daiktų sąrašas sudarytas nebuvo.

Nukentėjusiųjų I. Š. ir V. N. draugai liudytojai S. G. bei G. M. teisme patvirtino, kad draugų paprašyti buvo nuvykę į butą pasižiūrėti, kas atsitiko. G. M. paskambino I. Š., o S. G. - V. N.. Jie parodė, kad I. Š. ir V. N. butas yra antrame aukšte. Nuvykę jie pamatė, kad iš tikrųjų buvo išdaužtas buto langas. Atsirakinę butą ir į jį įėję pamatė didelę betvarkę, mėtėsi daiktai, matėsi, kad kažko buvo ieškota. Jie iš karto pastebėjo, kad buvo dingęs televizorius, kompiuteris, grotuvas, kita technika. G. M. pastebėjo, kad nėra I. Š. papuošalų. Jie iškvietė policiją, o I. Š. į namus sugrįžo po kelių dienų.

Civilinio ieškovo „Lietuvos draudimas“ atstovas V. P. teisme paaiškino, kad buvo draustas I. Š. namų turtas. Daiktų sąrašo nebuvo, kadangi tai nėra būtina. Turtas buvo draustas pagal kvadratūrą, pagal maksimalią draudimo sumą. Jiems buvo pranešta apie vagystę, kuri buvo padaryta sutarties galiojimo metu. Buvo nurodyti pavogti daiktai, pateikti jų dokumentai, viskas sulyginta, patikrinta su policijos informacija. Jie turėjo atlyginti realius nuostolius, pvz., buvo nurodyta, kad pavogto arbatinuko vertė yra 600 Lt, tačiau jie nustatė, kad jo rinkos kaina yra 300 Lt. Taip tikslino kiekvieno daikto kainą. Jei daikto rinkos kaina yra nustatoma didesnė nei nurodo draudėjas, tokiu atveju atlyginama tik tiek, kiek nurodo draudėjas. Bendrovė I. Š. atlygino 21594,84 Lt. Nustatyti, ar tiek buvo pavogta žiedų, neįmanoma, bet šiuo atveju jiems nekilo jokių abejonių, kad draudėjai nurodė daugiau daiktų, nei buvo pavogta. Šiuo metu jau yra reikalavimas draudžiamus daiktus fotografuoti, o tuo metu tokio reikalavimo nebuvo.

Liudytoja G. S. parodė, kad į jų butą (duomenys neskelbtini)jos sugyventinis buvo atsivedęs A. U. ir šis nuo 2009-03-08 iki birželio mėnesio jų bute nuomojosi vieną kambarį. Už nuomą liko skolingas, sakė sumokės vėliau. Pas ją A. U. laikė savo daiktus, jis būdavo nepastoviai, tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, turėjo du telefonus. Sakė, kad turi 3000 dolerių, bet juos reikia pakeisti, kodėl nežino. Tuo metu jis niekur nedirbo, pinigų neturėjo, ėjo registruotis į darbo biržą. A. U. buvo atsivežęs anteną, sakė, kad ją pirko Naugarduko g., o DVD grotuvą – turguje. Po to su taksi išvežė daiktus, sakė, kad važiuoja į Širvintas. Po kelių dienų vėl sugrįžo. Gegužės mėnesį pas juos buvo atėjusi policija, ieškojo A. U.. Birželio mėnesį automobiliu „Audi“ atvažiavęs A. U. savo daiktus išsivežė į Dzūkų g., daiktų buvo daug. Skolą jai žadėjo atiduoti, kai pakeis supelijusius dolerius. Iš papuošalų ji matė tik grandinėlę ant nuteistojo kaklo.

Liudytoja N. P. teisme parodė, kad su A. U. susipažino per radijo stotį, apie jo teistumus nieko nežinojo. Jis atvyko pas ją į (duomenys neskelbtini) ir kurį laiką gyveno kartu, padėjo jai name padaryti remontą. Paskui A. U. išvažiavo dirbti į Vilnių. Po kurio laiko jis atsivežė daug daiktų, kuriuos sakė pirkęs iš narkomanų, bet ji jam pasakiusi, kad jai vogtų daiktų nereikia. Atsivežė dėžę, kurioje buvo televizorius, antena bei kiti daiktai, kuriuos ji vėliau kratos metu atidavė pareigūnams. A. U. davė jai rožinį telefoną, tiksliau ji jam buvo davusi savo telefoną, o paskui jie apsikeitė. Ir telefoną sakė, kad pirko iš narkomanų. Daug visokių daiktų buvo palėpėje suversta, ji jų visų netikrino. A. U. yra jai padovanojęs auksinę grandinėlę, dukrai irgi padovanojo auksinius auskarus ir grandinėlę, juos jos atidavė pareigūnams.

Liudytoja apklausta E. P. teisme patvirtino, kad A. U. buvo mamos N. P. sugyventinis ir kurį laiką gyveno kartu su motina Širvintų rajone. 2009 metų kovo mėnesio pabaigoje A. U. atvažiavo iš Vilniaus ir atvežė daug daiktų: televizorių, palydovinę anteną, grotuvą, sakė, kad juos perpirko. Jis jai padovanojo auksinius auskarus, apyrankę ir grandinėlę. Siūlė pasikeisti mobiliojo ryšio telefonais. Jis jai davė aukso spalvos telefoną „Nokia“, o ji jam atidavė savo juodos spalvos „Nokia“. Taip pat jis buvo atvežęs ir mėlynai pilką telefoną. Pas motiną A. U. gyveno daugiau kaip metus laiko, paskui ilgesniam laikui išvažiuodavo.

Liudytojas A. B. parodė, kad A. U. pažįsta apie 5-10 metų. Nuteistasis pas jį dažnai lankydavosi, buvo atsinešęs pas jį aukso dirbinių, rodė juos ir klausė, ar šis turi asmens dokumentą, prašė juos priduoti į aukso supirktuvę. Nuteistasis jam sakė, kad aukso dirbiniai yra jo sugyventinės, kuriai jis anksčiau buvo padovanojęs, bet dabar su ja susipyko ir atsiėmė. Jis sutiko aukso dirbinius priduoti ir nunešė juos į Šopeno g. esantį lombardą. Pinigų už priduotą auksą gavo daug, bet kiek konkrečiai, neprisimena. A. U. turėjo telefoną, rodė jame esančią vaiko nuotrauką. Jis dar paklausė nuteistojo, ar tai jo, bet šis jam nieko neatsakė. A. U. telefonus labai dažnai keitė. Taip pat jis parodė, kad padėjo A. U. pakrauti daiktus į autobusą, sakė, kad važiuoja pas sugyventinę. Tada A. U. turėjo didelę dėžę nuo satelitinės antenos ir krepšius. Gal ir klausė A. U., kas buvo dėžėje ir tuose krepšiuose, bet dabar neprisimena. UAB „Auksinis asilas“ direktorė liudytoja H. D.-Karnecka teisme parodė, kad jų bendrovė užsiima auksinių dirbinių supirkimu, pardavimu, teikia lombardo paslaugas. Vienas iš bendrovės lombardų yra Vilniuje Šopeno g. 1., kuriame praeitų metų balandžio mėnesį buvo atlikta krata, paimti keturi auksiniai žiedai. Policijos pareigūnai paėmė iš lombardo ir žurnalą, kuriame vedama visų daiktų registracija. Tame žurnale yra registruojami visi į lombardą priduodami auksiniai dirbiniai, užrašomi ir juos pridavusio asmens duomenys. Daiktus priduodantis žmogus privalo pateikti jiems pasą, tačiau jie neturi galimybės atspėti, ar tie daiktai nėra pavogti.

Iš bylos matosi, kad 2009-04-10 UAB „Auksinis asilas“ lombarde Vilniaus m., Šopeno g. 1-21, buvo atlikta krata (t. 4, b. l. 3-4), o jos metu buvo paimti dokumentai: medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštis 2009-03-14, supirkimo žurnalas. Lombardo darbuotoja H. D. pateikė tauriųjų metalo supirkimo kvitus Nr. 358 ir 359. Šiuos dokumentus apžiūrėjus, nustatyta, kad 2009-03-14 A. U. ir A. B. pridavė į lombardą auksinius dirbinius (apyrankę, žiedus 6 vnt., 10 rublių ir 5 rublių monetas), už kuriuos gavo 1319 Lt ir 521 Lt atitinkamai (4 t., 5-8, 9-14, 15-22 b. l.).

2009-07-17 (duomenys neskelbtini). pas įtariamojo A. U. sugyventinę N. P. atlikus kratą (4 t., 30-31 b. l.), buvo rasta ir paimta: televizorius LCD “Sony Bravia“, 66x43x9 cm dydžio, be laido, DVD leistuvas „Philips“ DVP 3266K/51, serijinis Nr. KX2A0832662257, DVD leistuvas „Philips“ DVP 5100/02, serijinis Nr. VN1B0548012065, palydovinės antenos priedelis „Openbox X-800“, nuotolinio valdymo pultelis „Philips DVD player“ be baterijų, nuotolinio valdymo pultelis juodos spalvos su užrašu: „Openbox“ 18x4x1 cm dydžio, be dangtelio ir baterijų, nuotolinio valdymo pultelis „Sony TVRM-EA002“ be baterijų, mobiliojo ryšio telefonas „Panasonic“ IMEI 352204001158684, be SIM kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7370” IMEI Nr. 351882/01/274993/9, be SIM kortelės, keturios instrukcijų knygutės užsienio kalbomis, pilkos spalvos rankinė su užrašu „Festival de Cannes“, dėklas kompaktinėms plokštelėms, kuriame yra 25 kompaktinės plokštelės, ant dalies jų yra užrašai: „Džekes“, „Prince Brat and the whipping boy“, „Peliukas virėjas“, „Epoch:evoliution“, „fanfan la tulipe“, „Attack of the 50ft woman“, „Supermoda“, „Garfildas 2“, „Long distance“, „Soul survivors“, „Klimt“, „Posle pročtenija sžeč“, „Dans, Grozny dans“, „Hannibal“, „Avalanche“, „Mirtinas ginklas“, „Blade 1cd“, „Howl s movint castle“, „Owning Mahowny“, „Fortunes of war“, akiniai nuo saulės, maišai su drabužiais ir avalyne bei kiti daiktai. 2009-09-03 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (4 t., 32 b. l.) duomenys patvirtina, kad liudytoja E. P. savo iniciatyva pateikė geltono metalo auskarus, apyrankę, grandinėlę su pakabuku, du mobilaus ryšio telefonus “Nokia 7370“ ir „Panasonic“. Visi kratos metu pas N. P. name paimti bei E. P. pateikti daiktai buvo apžiūrėti ir nufotografuoti. (t. 4, b.l. 35-42). Kratos metu paimti daiktai buvo pateikti atpažinti nukentėjusiajam V. N. ir šis atpažino dvi savo kompaktines plokšteles su užrašu „Dans, Grozny dans“ paaiškinęs, kad tai jo nufilmuotas filmas, tokį diską jis turėjo namuose. Kitoje atpažintoje plokštelėje jis buvo įrašęs filmą, o ant jos savo ranka užrašė jo pavadinimą „Posle pročtenija sžeč“. Taip pat nukentėjusysis pagal firmos pavadinimą, formą, įbrėžimus ant stiklų, atpažino savo akinius nuo saulės ir nurodė, kad gali pateikti šių akinių dėklą, kurį vėliau ir pateikė (t. 4, b. l. 43-46, 47). V. N. pateiktas „Romeo Gigli“ akinių dėklas ir pas N. P. kratos metu paimti akiniai buvo apžiūrėti (t.4, b.l. 48-49). Nukentėjusysis kitų daiktų atpažinti negalėjo dėl individualių požymių nebuvimo.

2009-03-15 įvykio vietos nukentėjusiųjų I. Š. ir V. N. (duomenys neskelbtini) esančio buto apžiūros metu, be kita ko, buvo rasta ir paimta: 2 vokai iš kiemo nuo palangės su avalynės pėdsakų fragmentais ir dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais nuo knygos iš kambario (1 t., 18-36 b.l.). Buvo paskirta užduotis atlikti trasologinį tyrimą įvykio vietos apžiūros metu paimtų avalynės pėdsakų fragmentų (ant knygos kambaryje) bei avalynės pėdsakų fragmentų (ant lango palangės iš lauko pusės) (t.1, b.l. 38). 2009-07-14 specialisto išvadoje Nr. (duomemnys neskelbtini) (1 t., 41-44 b. l.) nurodyta, kad nustatyti, ar tirti pateiktose dviejose daktiloskopinėse plokštelėse užfiksuoti pėdsakų fragmentai ir ant tirti pateiktų dviejų vokų dalių esantys pėdsakų fragmentai yra tinkami juos palikusiam objektui (avalynei) identifikuoti, negalima, nes nepateikus konkretaus objekto (avalynės) neįmanoma teisingai įvertinti pėdsakų fragmentuose atsispindėjusių detalių ir kvalifikuoti jas kaip individualiuosius požymius. Sutapimai pagal bendruosius požymius rodo, kad tirti pateiktose daktiloskopinėse plokštelėse užfiksuoti pėdsakų fragmentai ir ant tirti pateiktų vokų dalių esantys pėdsakų fragmentai galėjo būti palikti tuo pačiu objektu (avalyne). Vilniaus apskrities VPK KTS specialistams kartu su nurodyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimui buvo pateiktos ir 5 poros vyriškų batų, paimtų kratos metu A. U. sugyventinės N. P. name adresu (duomenys neskelbtini) 2009-08-14 specialisto išvadoje (1 t., 47-52 b.l.) nurodyta, kad daktiloskopinėse plokštelėse nukopijuoti ir ant vokų atsispaudę avalynės pėdsakų fragmentai galėjo būti palikti tirti pateikta avalyne (viena iš tyrimui pateiktų penkių porų) arba kita avalyne, kurios padų rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateiktos avalynės.

Kitų įrodymų patikrinimui teisme buvo perskaityti ir kito nukentėjusiojo V. N., kurio teisme apklausti nepavyko dėl jo užimtumo ir nuolatinių išvykimų į užsienį, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 64-65, 67 b. l.). Jis buvo parodęs, kad tuo metu, kai į jų butą buvo įsibrauta, t.y. 2009 m. vasario mėn., jis buvo išvykęs į Olandiją. Jo žmona I. Š. su 3 metų amžiaus vaiku 2009-03-13 taip pat išskrido į užsienį, o 2009-03-15 jam paskambinusi žmona pasakė, kad iš kaimynės sužinojo, jog išdaužti jų buto langai. Jie paskambino draugams S. G. ir G. M., jų vaiko auklei, kuri turėjo jų buto raktus, ir paprašė jų nuvykti į butą. Šie nuvykę pamatė, kad butas apvogtas. Po poros dienų į Lietuvą sugrįžusi jo žmona, o vėliau ir jis, apžiūrėjo butą ir nustatė, kokie daiktai buvo pagrobti. Iš šio apklausos protokolo matosi, kad nukentėjusysis buvo išvardinęs tuos pačius dingusius daiktus, kuriuos nurodė ir I. Š.. Visą pagrobtų daiktų sąrašą kartu su kai kurių daiktų dokumentais buvo pristatę AB „Lietuvos draudimas“, kuriame buvo apdraustas jų butas. Akinių ir kompaktinių diskų atpažinimo metu jis pastebėjo ir pilkos spalvos krepšį. Tokį patį jis buvo gavęs Kanų kino festivalyje, tačiau ypatingų požymių tas krepšys neturėjo, o jie buvo dalinami visiems festivalio dalyviams. Buvo pavogti žmonos auksiniai ir platininiai papuošalai su deimantais už 37500 Lt. Signalizacija bute neįrengta, į jį buvo patekta per langą, jį išdaužius. Dalį patirtų nuostolių apmokėjo draudimas.

Išdėstyti nukentėjusiosios I. Š., liudytojų parodymai, kratos, daiktų pateikimo, jų parodymo atpažinti protokolų duomenys, specialistų išvados ir kiti ištirti įrodymai paneigia tiek nuteistojo teisme duotus parodymus, tiek ir jo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nėra jokių jo kaltės įrodymų dėl šio nusikaltimo padarymo.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad teismas neįvertino liudytojų N. P. ir E. P. parodymų ir jų net nepaminėjo nuosprendyje, yra nepagrįsti ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas labai išsamiai išdėstė šių liudytojų parodymus. Liudytoja N. P. parodė ne tik apie tai, kad A. U. jai sakė, kur jis pirko atsivežtus daiktus, bet ir apie tai, kad ji suprato, jog tie daiktai gali būti vogti. Šių liudytojų parodymai negali būti laikomi A. U. nekaltumo įrodymu, jie kaip tik paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei jo keliamas versijas apie kaltinime nurodytų iš (duomenys neskelbtini)esančio buto pavogtų daiktų įsigijimą. Liudytojų N. P. bei E. P. parodymai apie tai, kad tai A. U. joms padovanojo juvelyrinių dirbinių, kuriuos jos pateikė pareigūnams, paneigia ir apelianto argumentus apie tai, kad jis A. B. į lombardą priduoti prašė jo sugyventinei priklausančius aukso dirbinius.

Nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto argumentus apie abejonių keliantį nukentėjusiųjų I. Š. ir V. N. pagrobtų daiktų kiekį bei jų vertę. Nurodo, kad tyrimo metu pavogtų daiktų skaičius didėjo, o iš paprastų žiedų „pasidarė“ su platina ir briliantais, kad į lombardą priduotų daiktų 10 ir 5 rublių auksinės caro laikų monetos iš pradžių nebuvo nurodytos, jos atsirado tik kaltinamajame akte. Šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti ir neatitinka bylos aplinkybių. Jau pačios pirmosios apklausos metu I. Š. nurodė visus pagrobtus daiktus, o prie apklausos protokolo pridėjo ir dingusių juvelyrinių dirbinių sąrašą, kuriame ne tik buvo nurodyti juvelyrinių dirbinių pavadinimai ir jų kainos, bet jie netgi buvo nupiešti, taip pat buvo nurodyta, kad pagrobti žiedai buvo su įvairiais brangakmeniais, nurodytos ir apelianto skunde nurodomos dvi caro laikų auksinės 10 ir 5 rublių monetos. Tą patvirtina ir Vilniaus m., Šopeno g. 1-21, esančiame lombarde kratos metu pateiktų superkamų daiktų žurnalas ir kvitai. Iš jų matosi, kad 2009-03-14 A. U. ir A. B. į lombardą pridavė dvi auksinės monetas, 6 vnt. žiedų, apyrankę. Teismo posėdyje civilinio ieškovo „Lietuvos draudimas“ atstovas V. P. aiškiai parodė, kad buvo sudaryta draudimo sutartis ir tos sutarties galiojimo laikotarpiu buvo įvykdyta draudėjų turto vagystė. Jiems nekilo jokių abejonių dėl nurodytų pavogtų daiktų sąrašo. Nors draudžiant daiktų sąrašas nebuvo sudarytas, tačiau to daryti ir nereikėjo, kadangi draudimas buvo bendras pagal kvadratūrą ir draudimo suma buvo maksimali. Taip pat jis parodė, kad tuo metu nereikėjo daryti ir daiktų nuotraukų, o daiktų vertę jie patys nustatinėjo atsižvelgiant ir į nukentėjusiųjų nurodytas, ir rinkos kainas. Todėl apelianto argumentai dėl nukentėjusiųjų pagrobto turto vertės bei dėl to, kad draudimo bendrovė nepagrįstai išmokėjo I. Š. draudimą, yra visiškai nepagrįsti.

Nuteistojo versija, kad šio nusikaltimo jis negalėjo padaryti dėl dar 1999 m. patirtos stuburo traumos, yra neįtikėtina, nes tokia trauma, jeigu ją buvo patyręs nuteistasis, yra net 10 metų senumo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tuo metu ir šiuo metu A. U. būtų neįgalus, todėl teismas, įvertinęs visus jau aptartus bylos įrodymus, nuteistojo prašymą išreikalauti iš Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės jo 1999 m. buvusią traumą patvirtinančius medicininius dokumentus atmetė pagrįstai.

Išdėstyti nukentėjusiosios I. Š. ir liudytojų S. G. bei G. M. parodymai patvirtina nusikaltimo padarymo laiką nuo 2009 m. kovo 13 d., apie 7.30 val., iki 2009 m. kovo 15 d., nukentėjusiosios I. Š. ir V. N. bei jau aptarti liudytojų, civilinio ieškovo parodymai ir kiti įrodymai patvirtina, kad buvo pagrobtas didelės vertės turtas. Kad A. U. iš buto (duomenys neskelbtini) pavogė įvairios buitinės technikos, juvelyrinių dirbinių patvirtina liudytojų N. P., E. P., G. S. bei A. B. parodymai. Pats nuteistasis parodė, kad tariamai iš narkomanų ir čigonų įsigytus daiktus atsigabeno pas G. S., kur tuo metu laikinai nuomojosi kambarį. A. B. parodė ne tik apie tai, kad padėjo A. U. tuos daiktus susikrauti į autobusą, bet ir apie tai, kad padėjo nuteistajam į lombardą priduoti juvelyrinius dirbinius. Nors liudytojai teisme konkrečiai neparodė, kad žinojo, jog pas A. U. jų matyti daiktai yra vogti, tačiau tai, ką jie matė – pilnus daiktų krepšius, didelę dėžę nuo satelitinės antenos, jame buvusį televizorių, satelitinę anteną, DVD grotuvus, telefonus, aukso dirbinius kaip tik patvirtina nukentėjusiosios I. Š. parodymus apie iš jos buto pagrobtus būtent tokius daiktus. Trasologinio bei objektų (daktiloskopinių plokštelių, vokų dalių ir avalynės) tyrimų specialistų išvados patvirtina, kad nusikaltimo vietoje palikti pėdsakai galėjo būti palikti vienos iš tyrimui pateiktų A. U. batų porų. Tokiu būdu nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentai, kad nėra jo kaltės įrodymų, yra paneigti.

Įvertinus visus bylos įrodymus, kurie buvo išdėstyti bei aptarti nuosprendyje ir šioje nutartyje, kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai nuteistojo parodymus įvertino kaip neatitinkančius kitais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių. Tuo tarpu nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti, nuosprendyje išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis A. U., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė (duomenys neskelbtini) esančio I. Š. ir V. N. priklausančio buto lango stiklą, pro jį įsibrovė į butą, iš kur pagrobė didelės vertės turtą. Pagrobto turto vertė viršija įstatymo numatytą 250 MGL dydį, todėl jo nusikalstama veika šiame epizode pagal BK 178 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.

Nuteistasis A. U. nepripažįsta kaltės ir dėl (duomenys neskelbtini) esančiame name padaryto plėšimo ir jo metu padaryto J. B. nužudymo. Teisme nuteistasis parodė, kad šių nusikaltimų nepadarė, J. B. nepažinojo ir (duomenys neskelbtini) esančiame name nebuvo. Salininkuose gyvena jo motina, bet pats jis ten negyvena nuo 1989 m. Kaip ir į I. Š. butą, taip ir į B. namo antrą aukštą jis užlipti negalėjo dėl jau minėtos patirtos stuburo traumos. V. B. apiplėšti ir jį nužudyti, jo nuomone, galėjo S. F., kuris jį apkalba. Dolerių jis tikrai turėjo, nes gegužės mėnesį kartu su S. F. buvo apiplėšęs vieną išgėrusį užsienietį, išėjusį iš „Olimpic Casino“, S. F. ištraukė piniginę ir telefoną, o jis rado dar vieną piniginę, kurioje buvo 1974 m. leidimo 6000 JAV dolerių. Jis tikrai skambino S. F., domėjosi, kur galima dolerius iškeisti, bet jie buvo seni ir jų niekas neėmė, todėl jis juos išmetė. Dolerius rodė ir barmenei. Alkoholinių gėrimų „Malūnininkų“, latviško balzamo jis neturėjo, o „Amaretą“, šampaną pirko pats, nes ėjo į gimtadienį. Byloje esančių sutapimų paaiškinti jis negali. Mikrodalelės iš įvykio vietos ant jo drabužių galėjo atsirasti policijos pareigūnų dėka, nes daiktai iš jo buvo paimti pažeidžiant BPK reikalavimus. Jie nebuvo supakuoti į atskirus paketus, neužklijuoti, neužantspauduoti, o tyrimui pateikti praėjus ilgam laiko tarpui. Dėl daiktų iš jo paėmimo jis yra parašęs skundą.

Nors nuteistasis A. U. neigia apiplėšęs ir nužudęs J. B., tokius jo parodymus paneigia, o tuo pačiu ir jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje aptarti įrodymai: nukentėjusiosios V. B., liudytojų A. ir V. B., S. F., A. S., L. S., J. P., G. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados ir kt.

Nukentėjusioji V. B. teisme parodė, kad 2009 m. gegužės 31 d. ji išvažiavo į sanatoriją, o namuose (duomenys neskelbtini), likusiam vyrui J. B. kiekvieną dieną skambindavo telefonu. Jai paskambinus 2009 m. birželio 8 d., apie pietus, vyras telefonu neatsiliepė, tuomet ji paskambino sūnums V. ir A., kad jie pažiūrėtų, kas atsitiko tėvui. Sūnūs nuvykę rado tėvą sumuštą gulintį lovoje. Jai sugrįžus namo, sūnus jai papasakojo, kad buvo įsibrauta į jų namą, o tėvas sumuštas guli ligoninėje. Jos vyras buvo patyręs infarktą, tačiau paskutiniu metu jo sveikata buvo pasitaisiusi. Vyras mirė 2009 m. liepos 24 d., ji jį palaidojo savo lėšomis. Plėšimo metu buvo pagrobtas jų su vyru bendras turtas: įvairūs alkoholiniai gėrimai, kava, arbata, mobiliojo ryšio telefonas, rubliai, doleriai. Perskaičius V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 3-4, 5, 6 b. l.), nukentėjusioji parodė, kad savo duotus parodymus ji patvirtina, jie užrašyti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi visus iš jų buto pavogtus daiktus ir jų kainas: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1110i“ su pakrovėju, keturi buteliai degtinės „Malūnininkų“, „Ruskaja vodka“, „Stumbrinė“, brendžio butelis, latviško balzamo butelis, metalinė dėžutė kavai, 2500 JAV dolerių, kurie buvo apipeliję, nes vyras juos laikė sandėliuke ir jie buvo sušlapę, o po to buvo džiovinami palėpėje, 100 litų - po 50 Lt kupiūromis, materialinės vertės neturintys 1000 seno pavyzdžio rublių. Viso pagrobta jų bendro turto už 6486,25 Lt. Vyras blogai girdėjo, todėl jis galėjo ir negirdėti kaip buvo įsibrauta į namą. Pats kažką įsileisti tikrai negalėjo, nes buvo labai atsargus žmogus. Kol vyras gulėjo ligoninėje, ji ne kartą mėgino paklausti kas jį sumušė, tačiau jis nekalbėjo, nesuvokdavo kur jis yra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir nekonkretūs, tačiau teismas jais patikėjo, o jo parodymais apie tai, kad jis turėjo 6000 JAV dolerių nepatikėjo. Nukentėjusiosios parodymai nuteistajam kelia abejonių dėl to, kad ji savo pirminiuose parodymuose apie dolerius nieko neužsiminė, o vėliau jau parodė, kad buvo 3000 JAV dolerių, dar vėliau, kad buvo 2500 dolerių 1960 m. leidimo, tačiau teisme ji neparodė, kur tie doleriai buvo padėti. Todėl apeliantui kyla abejonių, ar tie doleriai iš viso buvo, nes jų nematė ir V. B. sūnūs. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Iš bylos matosi, kad pirmosios apklausos metu V. B. tikrai nebuvo užsiminusi apie dingusius dolerius, tačiau papildomos apklausos metu ji nurodė, kad vėliau ji dar kartą apžiūrėjo namus, apieškojo visas slėptuves, nes jos vyras turėjo įprotį slėpti pinigus, o ji žinojo, kad vyras buvo pirkęs apie 3000 JAV dolerių. Tuos dolerius vyras laikė paslėpęs sandėliuke, jie ten sušlapo, po to juos džiovino. Dar kitos apklausos metu nukentėjusioji jau nurodė konkrečią 2500 JAV dolerių sumą. Tai, kad nukentėjusioji V. B. pirmosios apklausos metu neužsiminė apie dolerius, gali būti paaiškinama tuo, kad ji pati dar nebuvo sustiprėjusi po operacijos ir nepabaigus reabilitacinio gydymo sugrįžusi į namus buvo sukrėsta žinios apie sunkiai sužalotą vyrą, todėl nurodė tik tuos dingusius daiktus, kuriuos pirmiausia akivaizdžiai pamatė. Tai, kad nukentėjusioji teisme neparodė, kur buvo paslėpti doleriai, paaiškina tie patys jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji buvo nurodžiusi, kad žinojo, jog vyras buvo nusipirkęs JAV dolerių, kad slėpė, kad jie sušlapo ir buvo džiovinami. Šios jos nurodomos aplinkybės ir tai, kad ji pati vėliau ieškojo namuose visose slėptuvėse šių pinigų, rodo, kad tikrosios vietos, kur vyras slėpė pinigus, ji galėjo net ir nežinoti, tačiau tai nesumenkina jos parodymų ir neleidžia jų vertinti kaip nepatikimų. Be to, jos parodymus apie tai, kad jie turėjo JAV dolerių, kurie buvo pagrobti kaltinime nurodytu laiku, patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Tuo tarpu nuteistojo parodymai apie tai, kad jis dolerius įsigijo apiplėšdamas kažkokį neblaivų užsienietį, yra visiškai neįtikinantys ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas pagrįstai jais netikėjo. Manyti, kad kažkoks pusamžis neblaivus vyriškis, kuris išėjo iš Casino, su savimi kišenėse nešiotų 2 pinigines, vienoje iš kurių būtų 6000 nuo senumo rankose trupančių JAV dolerių, yra nelogiška ir visiškai neįtikėtina. Be to, dėl dolerių įgijimo paties nuteistojo parodymai yra prieštaringi. Parodęs, kad iš Casino išėjusį vyriškį jis apiplėšė kartu su S. F., čia pat jis pripažino, kad skambino S. F. ir klausė, ar šis nežino, kur galima pakeisti senus dolerius. Akivaizdu, kad nuteistasis, viso ikiteisminio tyrimo metu nedavęs parodymų, susipažinęs su bylos medžiaga savo parodymus priderino prie nustatytų abejonių nekeliančių bylos aplinkybių. Nuteistasis neneigia skambinęs S. F., kadangi byloje yra tai patvirtinantis telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (3 t., 133-150 b. l.).

Iš bylos matosi, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-04-15 nutartimi buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. U., bei daromas pokalbių įrašas, kuriame užfiksuotas A. U. pokalbis su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. F.. Pokalbių metu A. U. klausia, kur galima pakeisti senus 3000 dolerių, o iš šio pokalbio turinio negalima padaryti išvados apie tai, kad S. F. iki šio pokalbio būtų ką nors žinojęs apie A. U. turimus ar, juo labiau, jų abiejų plėšimo būdu įgytus dolerius. Be to, šio pokalbio metu nuteistasis giriasi, kad turi ir 1000 seno pavyzdžio rublių, ir degtinės iš tos pačios vietos, kur buvo doleriai. Visa tai galutinai paneigia nuteistojo keliamą versiją, kad senus JAV dolerius jis įsigijo apiplėšdamas nepažįstamą vyriškį, ir patvirtina nukentėjusiosios V. B. parodymus. Tuo tarpu apie kaltinime nurodytu laiku pas A. U. matytus dolerius ir įvairius alkoholinius gėrimus parodė ir teisme apklausti liudytojai A. S., G. S., L. S., J. P. bei, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, teisme perskaityti liudytojo S. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytoja G. S. teisme parodė, kad A. U. jai sakė, jog turi 3000 dolerių, kuriuos reikia pakeisti. Išsikraustęs iš jos buto nuteistasis liko jai skolingas, o kai jie buvo susitikę, šis sakė, kad skolą grąžins, kai pakeis dolerius. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad ji dirba Vilniaus m. Sodų g. esančioje kavinėje barmene. Pažįsta vyriškį vardu Augenijus, kuris dažnai ateidavo į barą, turėjo daug draugų. 2009 m. birželio mėn. nuteistasis irgi buvo atėjęs į barą, kalbėjo apie senus, „supuvusius“ dolerius, sakė, kad juos reikia pakeisti, ji tuos dolerius matė. Taip pat A. U. jai siūlė išgerti vyno, brendžio, savo krepšyje turėjo ne vieną butelį gėrimų. Liudytojai A. S. parodžius atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką (2 t., 22-24 b. l.), iš 4 jai pateiktų nuotraukų ji A. U. atpažino kaip asmenį, vardu Augenijus, kuris buvo atėjęs 2009 m. birželio mėnesį, vakare, į barą buvo atsinešęs ir rodė jai senus JAV dolerius, klausė, kur juos galima iškeisti. Ji pati matė tuos dolerius, jie buvo supuvę. Dar Augenijus turėjo daug įvairių butelių su alkoholiniais gėrimais. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad A. U., su kuriuo bendravo jos sugyventinis J. P., ji pažįsta apie metus laiko. A. U. ateidavo pas juos pernakvoti. 2009 m. birželio 22 d. buvo atėjęs ir į jos gimtadienį, atnešė šampano, alaus, brendžio, likerio „Amareto“. Taip pat jis turėjo senų, apipuvusių dolerių, ji jo neklausė, iš kur tie doleriai, tik nuteistasis jai sakė, kad nori juos pakeisti banke. Į gimtadienį A. U. atėjo apsirengęs džinsiniu švarku ir juodomis kelnėmis. Liudytojas J. P. teisme parodė, kad su A. U. susipažino prie autobusų stoties, šis užeidavo pas juos į butą Dzūkų g., kartais likdavo nakvoti. Buvo jis atėjęs 2009 m. birželio 22 d. ir į jo sugyventinės gimtadienį, atsinešė šampano, alaus, brendžio, likerio „Amareto“, sakė, kad šiuos gėrimus pirko. Turėjo su savimi ir labai seno pavyzdžio JAV dolerių įvairiomis kupiūromis. Ketino eiti į banką juos pakeisti.

Teisiamajame posėdyje nepavykus apklausti liudytojo S. F., balsu buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., 96-97, 113-114). 2009 m. rugsėjo 29 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno liudytojas S. F. buvo parodęs, kad su A. U. susipažino Alytaus pataisos namuose 1993 m. Po to su juo atsitiktinai sutiko 2009 m. gegužės mėn. Jiedu pasikalbėjo, jis A. U. pasisakė, kad ką tik išėjo į laisvę, neturi darbo. Tada A. U. pasakė, kad galima „pakelti“ kelis butus. Tų pačių metų birželio pradžioje kartu su A. U. jis buvo nuvažiavęs į Salininkų mikrorajoną, kur A. U. ketino užeiti pas savo motiną. Tada A. U. jam rodė namą, sakydamas, kad ten gyvena senis, kurį jis pavadino „kurkuliu“, turintis pinigų dar nuo tarybinių laikų, gali būti net dolerių. Adreso nežino, bet gali jį parodyti. Po kelių dienų (gal po savaitės), A. U. jam paskambino ir paklausė, ar jis žino, kur galima pakeisti padėvėtus dolerius. Jis tuos dolerius matė, net laikė rankose, ten buvo apie 3000 dolerių, kupiūromis po 100 dolerių, po 50, 20 dolerių, atrodo buvo ir 10 dolerių kupiūros. Matėsi, kad jie kažkur ilgai gulėjo, nes net rankose plyšdavo. A. U. sakė, kad šiuos dolerius rado pas tą senį paslėptus po linoleumu. Daugiau apie tai jis jam nieko nesakė. Kur A. U. tuos dolerius pakeitė ir aplamai ar juos pakeitė, nežino. Šiuos savo parodymus liudytojas S. F. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., 98-102 b. l.). Jis parodė Salininkų mikrorajone namą – (duomenys neskelbtini), apie kurį davė parodymus ir kurį jam rodė A. U., sakydamas, kad jame gyvenantis senukas turi santaupų ir netgi dolerių. Šiuos savo parodymus liudytojas S. F. patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (3 t., 113-114 b. l.). Jis parodė, kad 2009 m. birželio mėnesio pradžioje A. U. rodė namą Salininkų mikrorajone ir sakė, kad jame gyvena senis, kuris, pagal A. U., turėjo turėti santaupų dar nuo tarybinių laikų, galbūt net dolerių. Tą namą jis parodė pareigūnams. Taip pat jis buvo parodęs, kad po kelių dienų jam skambino A. U. ir klausė, gal jis žino, kur galima pakeisti padėvėtus dolerius. Jis tuos dolerius matė ir laikė savo rankose, jų buvo apie 3000 kupiūromis po 100, 50, 20, gal ir po 10. Matėsi, kad tie doleriai kažkur ilgai gulėjo, nes net rankose plyšdavo. A. U. jam sakė, kad juos rado pas senį paslėptus po linoleumu.

Nors nuteistasis A. U. neigia, kad buvo įsibrovęs į (duomenys neskelbtini), esantį namą ir nurodo, kad niekada S. F. šio namo nerodė, teismas tokius nuteistojo parodymus atmetė pagrįstai. Tuo tarpu liudytojo S. F. parodymais netikėti neturėjo pagrindo, nes jie atitinka kitais įrodymais neginčytinai nustatytas bylos aplinkybes.

Kad į B. namą buvo įsibrauta pro langą išėmus stiklus, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir liudytojų A. ir V. B. parodymai, pastarųjų liudytojų parodymai patvirtina dar ir tai, kad nukentėjusysis J. B. buvo sumuštas ir sunkiai sužalotas.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad 2009 m. birželio 8 d. jam telefonu paskambinusi mama V. B. pranešė, kad tėvas neatsiliepia į telefono skambučius ir paprašė nuvažiuoti pasižiūrėti, kas atsitiko. Jis apie 17.30 val. nuvažiavo pas tėvą į namus ir pastebėjo, kad namo durys atidarytos, o tėvas gulėjo lovoje visas juodas. Paklausus, kas atsitiko, tėvas tik paprašė jį pakelti, daugiau nieko nesakė. Vėliau pastebėjo šalia durų esančiame lange išimtus abu stiklus, suprato, kad buvo įvykdytas apiplėšimas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Name jis nerado tėvo mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1110i“. Jis iškvietė medikus ir tėvas buvo išvežtas į ligoninę. Liudytojas V. B. teisme taip pat parodė, kad 2009-06-08 jam, būdama sanatorijoje, paskambino mama V. B. ir pasakė, kad tėvas neatsiliepia telefonu. Kai jis nuvyko į tėvų butą, tėvas jau buvo išvežtas į ligoninę, brolis sakė, kad rado tėvą kruviną, sumuštą. Kokie buvo dingę daiktai, jis tiksliai nežino, tai gali nurodyti tik jo motina.

Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 134-153 b.l.) nurodyta, kad apžiūrėjus namą, matosi, kad yra išimti vieno pirmajame namo aukšte esančio lango orlaidės stiklai. Apžiūros metu, be kitų pėdsakų, buvo paimtos mikrodalelės nuo išimto virtuvės langelio angų. Iš 2009-07-09 daiktų pateikimo protokolo (2 t., 114 b. l.) matosi, kad A. U. savo iniciatyva pateikė vyriškus vasarinius juodos spalvos 43 dydžio batus, juodos spalvos džinsus firmos „MPJ“, mėlynos spalvos firmos „Adidas“ marškinėlius. Tyrimui pateikus nuteistojo A. U. drabužius ir iš įvykio vietos nuo lango, pro kurį buvo patekta į namo vidų, paimtas mikrodaleles, buvo pateikta 2009-07-31 specialisto išvada Nr. 11-2078(09), 11-2147(09) (2 t., 118-124 b.l.). Joje nurodyta, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo virtuvės langelio angų (duomenys neskelbtini), rasta pilkšvai mėlynų ir juodų medvilnės pluoštų, vienodų su A. U. pilkšvai mėlyno džinsinio švarko ir juodų džinsinių kelnių audeklų atitinkamais pluoštais. Ant A. U. džinsinių kelnių yra baltos spalvos emalio, vienodo su baltos spalvos emaliu nuo lipnios juostos su mikrodalelėmis, paimtomis nuo virtuvės langelio angų (duomenys neskelbtini).

Ši specialisto išvada patvirtina, kad į B. namą buvo įsibrovęs būtent nuteistasis A. U.. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog šios specialisto išvados negalima laikyti jo kaltės įrodymu, nes džinsai yra gaminami masiškai ir jie visi yra vienodi. Be to, ant jo drabužių turėjo likti medžio gabaliukų, musyčių, teisiamajame posėdyje apžiūrint daiktinius įrodymus, jis ant savo drabužių nematė jokio emalio, o specialisto surašant išvadą tas emalio gabaliukas nebuvo nufotografuotas. Jis prašė teisiamajame posėdyje apklausti tyrimą atlikusias specialistes, bet teismas jo prašymą atmetė. Tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Iš nurodytos specialisto išvados tiriamosios dalies matosi, kad tyrimas buvo atliktas labai išsamiai. Nuo A. U. drabužių lipniomis juostomis buvo nurinktos mikrodalelės, kurios buvo sulygintos su mikrodalelėmis, paimtomis iš įvykio vietos. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyti lyginamųjų pluoštų požymiai, tokie kaip spalva, jos intensyvumas, atspalvis, natūralių pluoštų prigimtis, cheminių pluoštų paviršiaus struktūra, storis ir daugybė kitų požymių, kurie leido padaryti kategorišką išvadą. Lygiai taip pat išsamiai mikroskopinio, cheminio bei dažų FT-IR spektroskopiniu būdu buvo ištirti ir ant A. U. kelnių rasti bei iš įvykio vietos nuo lango rėmo angų paimti dažai. Ant nuteistojo džinsinių kelnių, apžiūrint jas teisiamajame posėdyje, ir negalėjo likti matomų emalio liekanų, nes atliekant tyrimą nuo drabužių dalelės buvo nuimtos lipniomis juostomis. Šia specialisto išvada teismas abejoti pagrindo neturėjo, todėl nuteistojo prašymą į teismo posėdį kviesti specialistes pagrįstai atmetė. Ši išvada neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis A. U. pro langą buvo įsibrovęs į (duomenys neskelbtini) esantį namą, o įvertinant kitus jau aptartus įrodymais teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. U. į B. namą įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir kaltinime nurodytą svetimą turtą pagrobė. Jau aptarti ir kiti bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad A. U., plėšimo metu panaudodamas fizinį smurtą, namuose buvusį J. B. ir nužudė.

2009-07-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 177-185 b. l.) nurodyta, kad remiantis J. B., lavono teismo medicininiu tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į jo mirties aplinkybes ir VšĮ VU Slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės L/i Nr. 299/2009 bei VGPUL L/i Nr. 2009/12165 duomenis, duodama išvada, kad J. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje bei dešinėje momeninėje srityse, galvos smegenų sumušimo židiniais abiejose momeninėse skiltyse (kliniškai bei histologiškai patvirtinta vietinė hemosiderozė, nekrozės židiniai su kraujosruvomis kairės momeninės skilties srityje), kas, nežiūrint intensyvaus konservatyvaus gydymo, komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, židininiu seroleukocitiniu deskvamaciniu abiejų plaučių uždegimu bei kvėpavimo-širdies veiklos nepakankamumu. Tokia išvada daroma remiantis klinikiniais duomenimis-nukentėjusiajam po sužalojimų išryškėjo židininė neurologinė simptomatika (dešiniųjų galūnių parezė, kojų parezė, sutrikusi dubens organų funkcija, be to atliktoje galvos KT-nedideli kontuziniai (sumušimo) židinukai abipus momeninėse skiltyse), derinant su pomirtiniais audinių bei organų pakitimais,-smegenyse patvirtinus hemosiderozę, radus besirezorbuojančias kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, patvirtinančias galvos traumavimą. Vietinės hemosiderozės priežastis yra kraujo išsiliejimas, kuris susidaro irstant hemoglobinui. Kai hemoglobino atsipalaiduoja labai daug, makrofagų sistemos ląstelės nebepajėgia jo paversti bilirubinu ir audiniuose kaupiasi hemosiderinas. Todėl galvos smegenų trauma, kurios komplikacijos pasibaigė mirtimi, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. J. B., remiantis ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, mirė 2009-07-24, 13.50 val. J. B. lavone tyrimo metu konstatuota: besirezorbuojančios (nykstančios) kraujosruvos kairėje smilkininėje bei dešinėje momeninėje srityse, kurios padarytos kietais bukais daiktais ir neatmetama galimybė, kad galėjo būti padarytos neilgai trukus iki kreipiantis medicininės pagalbos. Šie sužalojimai, kurie konstatuoti lavono tyrimo metu galvoje, galėjo būti padaryti 2-ų trauminių poveikių pasekoje. Neatmetama, kad galvos smegenų sužalojimams atsirasti galėjo užtekti ir 1-o trauminio poveikio, todėl kiekvienas iš 2-ų, objektyviai užsifiksavusių traumavimų į galvą požymių kvalifikuojamas sunkiu. Medicininiuose dokumentuose minima „...kūne stebimi daugybiniai sumušimai ir nubrozdinimai“. Kadangi šie sužalojimai nėra aprašyti, t. y. nenurodyta, kokie sumušimai buvo - pvz., kraujosruvos ir t. t., be to, nenurodyta sužalojimų lokalizacija, kiekis, be to, nukentėjusysis neapžiūrėtas gydymo įstaigoje po sužalojimų teismo medicinos eksperto, todėl vertinti juos kaip sužalojimus bei kvalifikuoti sužalojimų mechanizmą bei sveikatos sutrikdymą nėra galimybės. Kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje bei dešinėje momeninėje srityse padarytos kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius, o kraujosruva momeninėje srityje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį, tiek nukentėjusiajam griūnant ir šia sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tačiau pasisakyti, ar šis sužalojimas galėjo gautis nukentėjusiajam griūnant, pvz. nuo suduoto smūgio, nėra galimybės. J. B. lavone tyrimo metu, praėjus daugiau nei 1,5 mėnesio po sužalojimų padarymo, objektyviai užsifiksavę 2-ų trauminių poveikių žymės. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, tačiau konkretizuoti, ar vienu ar keliais nėra galimybės.

Ši specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo J. B. mirtį sukėlusių galvos sužalojimų padarymo laiką, mechanizmą, keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti šie sužalojimai. Nors nukentėjusysis J. B. mirė nuo komplikacijų, kilusių dėl galvos sumušimo praėjus daugiau nei pusantro mėnesio po patirtų sužalojimų, tačiau ši specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo mirtis buvo priežastiniame ryšyje su galvos sumušimu, ir paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie galimai kitą nukentėjusiojo mirties priežastį. Todėl teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo išreikalauti J. B. medicininę kortelę, iš kurios būtų matyti, kokiomis ligomis yra sirgęs nukentėjusysis.

Liudytojas B. M., dirbantis gydytoju Vilniaus universitetinėje slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninėje, teisme parodė, kad prisimena, kaip į jų ligoninę buvo paguldytas J. B.. Apie bylos aplinkybes jis sužinojo iš J. B. sūnaus. Pradžioje J. B. sveikatos būklė buvo patenkinama, bet vėliau pablogėjo ir liepos mėnesio pabaigoje jis mirė nuo dėl patirtos galvos smegenų traumos išsivysčiusių komplikacijų. Jeigu J. B. nebūtų patyręs galvos smegenų traumos, nebūtų jam išsivystęs plaučių uždegimas, kuris ir tapo jo mirties priežastimi.

Teismų praktikoje nužudymų bylose laikomasi nuostatos, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Nepaisant to, kad J. B. buvo taikytas intensyvus konservatyvus gydymas, jam padarytas galvos sumušimas komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, židininiu seroleukocitiniu deskvamaciniu abiejų plaučių uždegimu bei kvėpavimo-širdies veiklos nepakankamumu. Taigi nurodytos specialisto išvados neabejotinai patvirtina, kad tarp J. B. kaltinime nurodytu laiku patirtų sužalojimų galvoje ir jo mirties yra priežastinis ryšys.

Nors šioje byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių A. U. kaltę dėl J. B. nužudymo, nėra, tačiau nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada yra nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti vertinant esamų duomenų visumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Svarbu yra tai, kad įrodymai turi būti gauti tik teisėtais būdais ir jie turi būti išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Jau išdėstyti teisme apklaustų nukentėjusiosios, liudytojų, taip pat ir, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, teisme perskaityti liudytojo S. F. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, teisiamajame posėdyje ištirti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis A. U. kaltinime nurodytu laiku įsibrovė į B. namą ir pagrobė svetimą turtą. Tie patys įrodymai, vertinant juos kaip visumą leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ne kas nors kitas, o būtent A. U., įsibrovęs į namą, panaudojo prieš J. B. fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, o nuo A. U. J. B. padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Nuteistojo spėlionės, kad šį plėšimą ir nužudymą galėjo padaryti S. F., yra niekuo nepagrįstos, o skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad netikėti S. F. parodymais nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta, kad S. F. būtų turėjęs suinteresuotumą nuteistąjį apkalbėti ar melagingai jį apkaltinti. Priešingai, iš bylos duomenų matosi, kad jie buvo seniai pažįstami, jų santykiai buvo geri. Tuo tarpu nuteistojo A. U. parodymus teismas pagrįstai įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo. Apeliacinio skundo argumentai, kad ir šio nusikaltimo jis negalėjo padaryti dėl to, kad prieš 10 m. buvo patyręs stuburo traumą, ir todėl negalėjo įlipti į antrą aukštą, neatitinka bylos aplinkybių. Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, į namą (duomenys neskelbtini) buvo patekta per namo langą, esantį pirmame namo aukšte.

Įvertinęs bylos įrodymų visumą dėl šio nusikalstamos veikos epizodo teismas kvalifikuodamas A. U. nusikalstamas veikas baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių, ir 178 straipsnį ar kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nužudymas, padarytas plėšimo metu, kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 180 str. d. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. U. įsibrovė į (duomenys neskelbtini)esantį J. Ir V. B. priklausantį namą, turėdamas tikslą pagrobti jų turtą, pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą ir to plėšimo metu nužudė J. B.. Todėl tokios nuteistojo nusikalstamos veikos pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 180 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai.

Nukentėjusysis A. K. V. teisme parodė, kad su žmona gyvena (duomenys neskelbtini), jų butas yra 1-ame aukšte. Jie su žmona buvo išvažiavę į sodą, o vakare paskambinęs sūnus pranešė, kad išdaužtas buto langas. Grįžę rado butą sujauktą, pasigedo batų, butelio brendžio, kt. daiktų, kuriuos prokurorė išvardino skaitydama kaltinamąjį aktą. Buto durys nebuvo išlaužtos, patekta buvo pro langą. Įvykis buvo birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Ankstesnis jų buto savininkas buvo įrengęs bute judesio daviklius, bet jie nebuvo pajungti policijoje, nusikaltėlį tai turbūt išgąsdino, nes televizorius, kompiuteris nebuvo paimti. Žmonos papuošalai buvo ištraukti, bet irgi nepaimti. Dėl lango sutvarkymo patyrė 80 Lt žalos, iš viso jo žala yra 378 Lt. Nukentėjusiojo kaimynas liudytojas A. L. teisme parodė, kad 2009 metų vasarą, tikslios datos nepamena, anksti ryte, apie 5.00 val. susiruošė į žvejybą. Išėjęs pastebėjo išdaužytą ir atdarą kaimyno buto langą. Jis sustabdė policijos automobilį ir apie tai pranešė policijos pareigūnams. Grįžęs iš žvejybos kaimyno langas taip ir buvo atidarytas, tuomet jis susirado kaimyno sūnų, kuriam apie tai pranešė ir šis netrukus atvažiavo. Policijos patrulių rinktinėje dirbantis pareigūnas liudytojas V. D. teisme parodė, kad 2009-06-14, apie 6.00 val., gavo iškvietimą į Mildos gatvę, kaimynai pranešė, kad (duomenys neskelbtini)išdaužtas ir atidarytas kambario langas, o žmonių namuose nėra. Atvykę nurodytu adresu laukė pareigūnų iš policijos komisariato. Ar kas buvo pavogtanežino.

Iš teisme perskaitytų liudytojo S. F. parodymų (3 t., 96-97, 118-119 b. l.) matosi, kad, be kitų nuosprendyje ir šioje nutartyje jau išdėstytų aplinkybių, liudytojas S. F. ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo parodęs ir apie tai, kad 2009 m. vasaros pradžioje jam susitikus su A. U., šis jam parodė butą Antakalnio mikrorajone (adreso nežino, bet gali parodyti) ir sakė, kad jame nieko nėra, nes savininkai išvykę į sodą. Siūlė jam tą butą apvogti, bet jis atsisakė. Vėliau (po kiek laiko, nepamena) A. U. jam paskambino į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė susitikti Antakalnio mikrorajone. Paryčiui, tikslesnės valandos nepamena, jie susitiko prie Petro ir Povilo bažnyčios ir kartu nuėjo į Mildos gatvę, kur prie vieno iš daugiabučių namų A. U., priėjęs prie vieno pirmame aukšte esančio buto langų, paėmė plytą, metė ją į langą ir jį išdaužė. A. U. pasiūlė jam lįsti į tą butą kartu, bet jis atsisakė. Jis nuėjo už šalia esančio daugiabučio namo ir atsisėdo ant suoliuko, o iš tos vietos to buto langų jis nematė. Taip pat nematė ir kaip A. U. įlindo į tą butą. Matė tik kaip priėjo prie lango, bet iš jo elgesio ir kalbų suprato, kad jis ruošiasi tą butą apvogti, nes buvo su pirštinėmis, turėjo rankinę su instrumentais, taip pat turėjo pistoletą. Prie jo A. U. priėjo maždaug po pusvalandžio. Rankose jis turėjo polietileninį maišelį. Jie kartu nuėjo toliau nuo tos vietos, tada A. U. jam parodė, ką turi tame maišelyje. Ten buvo butelis brendžio dėžutėje, du vyno buteliai, šviesiai rudos spalvos vyriški odiniai batai. A. U. jam pradėjo aiškinti, kad bute pastebėjo kažkokius daviklius, todėl turėjo iš ten skubiai nešdintis. Vieną butelį vyno A. U. atidarė gerti, bet jis gerti atsisakė. Jis jokių daiktų iš A. U. negavo ir neprašė. Susitikęs minėtą naktį su A. U. nieko vogti neketino, tiesiog A. U. tą langą išdaužė jam netikėtai. Jie nesitarė, kad jis stebės, kad niekas neitų, iš tos vietos, kur jis sėdėjo ant suoliuko net nesimatė to buto langų. Vėliau jis A. U. buvo sutikęs stotyje, jis turėjo pinigų, buvo su jų bendru pažįstamu A. S., jie kartu kažkur važiavo. Liudytojas S. F. parodymų patikrinimo vietoje (3 t., 98-102 b. l.) metu parodė (duomenys neskelbtini), butą, kurį jam rodė A. U. ir kurio langą jam matant A. U. išdaužė, o vėliau atnešė vyriškus batus ir butelius su alkoholiniais gėrimais maišelyje.

Analogiškus parodymus S. F. davė ir įtariamojo apklausos metu, bei jį apklausus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (3 t., 109, 112-114 b. l.). Be kitų aplinkybių, jis dar parodė, kad paklausus A. U., kodėl jis taip netikėtai išdaužė stiklą ir nutarė apvogti šį butą, nuteistasis jam atsakė, kad žinojo, jog tą dieną bute nieko nebus, nes šeimininkai išvykę į sodą. Be to, jis suprato, kad A. U. buvo iš anksto pasiruošęs vagystei, nes turėjo rankinę su įvairiais įsilaužimui pritaikytais instrumentais ir dar specialiame dėkle po striuke paslėptą dujinį pistoletą. Jam taip pat yra žinoma, kad A. U. turėdavo su savimi juodos spalvos su baltomis dėmėmis kaukę, tačiau tą dieną jos nebuvo užsidėjęs ir nežino, ar ją tuomet iš viso turėjo.

Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad plėšimo E. P. atžvilgiu jis taip pat nepadarė, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. F. parodymais, taip pat neteisingai įvertino ir kitus jo kaltę tariamai patvirtinančius įrodymus. Tačiau šie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Jo kaltę įvykdžius plėšimą E. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu patvirtina ne tik S. F. parodymai, o visuma teisme ištirtų įrodymų: nukentėjusiosios E. P., liudytojų A. P., M. S., M. D., S. F. teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duotai parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūrų, parodymų atpažinti protokolai, specialistų išvados ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji E. P. teisme parodė, kad 2009 m. birželio 22 d. ryte, apie 7 val. nuėjusi į ūkinį pastatą, jame pamatė žmogų. Ji pasakė „čia dabar kas“ ir tuo metu tas žmogus jai sudavė į viršugalvį, po to sudavė dar kartą. Ji nugriuvo, o tada tas vyras ją puolė mušti, sudavė į galvą, į krūtinę, į šonus, surišo jai rankas ir kojas, numovė jai nuo piršto žiedą. Ji gulėjo ir nejudėjo. Po kiek laiko tas vyras sugrįžo, pasižiūrėjo į ją ir išėjo. Ji įtarė, kad tai A. U., bet tuomet jis jai neatrodė panašus į A. U., nes buvo labai apaugęs. Kai jis traukė nuo jos piršto žiedą, pasakė jai „nežiūrėk, akis išdursiu“, tada ji užsimerkė ir nežiūrėjo. Po kurio laiko ji nuėjo į namus ir išsikvietė pagalbą. Buvo labai sumušta, prakirstas smakras, gulėjo ligoninėje, liko invalide. Kitą dieną po įvykio ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 128-130 b.l.) apklausta kaip liudytoja E. P. buvo išsamiau parodžiusi apie įvykio aplinkybes. Ji buvo parodžiusi, kad į ūkinį pastatą ėjo išleisti vištų, pastatas buvo užrakintas, nes ji duris atsirakino atsineštu raktu. Ji praėjo vieną patalpą, užėjo į virtuvėlę, pro kurią patenkama į vištidę, ir toje virtuvėlėje pamatė vyriškį. Jis pro ją praėjo ir ji pamanė, kad jis išeis, bet jis nuėjo ir uždarė duris, o sugrįžęs prie jos ją partrenkė ant žemės ir ėmė mušti kumščiu, tada numovė vestuvinį žiedą. Ją sumušęs iš kišenės išsitraukė ir apsimovė juodas pirštuotas pirštines ir surišo jai rankas ir kojas kalėdine girlianda, kuri gulėjo kartu su kitais žaislais virtuvėlėje buvusiame sename seife. Užpuolikui išėjus, po kažkurio laiko jai pavyko išsilaisvinti ir ji nuėjo pas kaimynus kviestis pagalbos. Galbūt ji iš pradžių buvo dar į namus užėjusi, nes jai sūnus sakė, kad namuose matė kraują. Kaimynas iškvietė greitąją pagalbą, ir ji buvo nuvežta į ligoninę. Kas tiksliai buvo pagrobta iš jos namo, ji nustatė tik sugrįžusi iš ligoninės. Iš sūnaus, kuris vėliau buvo nuvažiavęs apžiūrėti namo, ji sužinojo, kad buvo pagrobta 600 Kanados dolerių, 230 Lt, akiniai, dingo piniginė monetoms. Ją užpuolusį vaikiną ji galėtų atpažinti. Papildomos apklausos metu (2 t. 136 b. l.) E. P. buvo parodžiusi, kad 2008 m. gruodžio mėn., kai ji gulėjo ligoninėje jos namuose gyveno žentas A. B.. Jis jai pasakojo, kad vieną vakarą buvo atėjęs kažkoks žmogus, kuris prisistatė jos dukros klasioku ir klausė dukros adreso Kanadoje. O po kelių dienų žentas rado atplėštas medines juosteles nuo kambario lango, lyg kas bandytų išimti stiklą. Tada jie į tai neatkreipė didelio dėmesio. Tik po plėšimo, kai internetiniame portale „Delfi“ buvo straipsnis apie plėšiką, kurį jai kažkas iš šeimos narių rodė (ten buvo užpuoliko nuotrauka, jo inicialai A. U.), jie kalbėjosi su dukra ir žentu, dukra prisiminė, kad tas klasiokas yra A. U.. A. U. ji paskutinį kartą matė, kai jam buvo apie 12 metų. Teisiamajame posėdyje perskaičius šiuos nukentėjusiosios parodymus, ji juos patvirtino. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji E. P. iki 2009-06-22 d. įvykio būtų pažinojusi kaltinamąjį. Aplinkybių, jog nukentėjusioji E. P. meluotų ar siektų pakenkti kaltinamajam, byloje nenustatyta. Nukentėjusioji byloje nuo pat pradžių davė logiškus ir nuoseklius parodymus, kurie nekito, t.y. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek apžiūrėta ekspertų bei apklausta teisiamojo posėdžio metu, ji nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei ją padariusį asmenį.

E. P. 2009-06-27 pateikus 4 foto nuotraukas (2 t., 132-135 b. l.), nukentėjusioji atpažino A. U., kaip asmenį, 2009-06-22, apie 7 val., jos namų ūkiniame pastate užpuolusį ją, sumušusį ir numovusį nuo piršto vestuvinį žiedą ir ją surištą palikusį ūkiniame pastate. Šio atpažinimo protokole užfiksuota, kad ji yra tvirtai įsitikinusi, kad būtent šis asmuo ją sumušė ir apiplėšė. 2009-09-17 asmens parodymo atpažinti protokolo (5 t., 12-13 b. l.) duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji E. P. nurodė A. U., kaip asmenį 2009-06-22, apie 7 val., užpuolusį ją jos namų ūkiniame pastate, kuris ją sumušė, numovė nuo piršto vestuvinį žiedą ir surišęs paliko ūkiniame pastate, o iš namo pagrobė jos turtą. Ji kategoriškai patvirtino, kad A. U. yra būtent tas asmuo, kuris ją apiplėšė. Šis procesinis veiksmas buvo filmuojamas.

Nukentėjusiosios E. P. sūnus liudytojas A. P. teisme parodė, kad 2009 m. birželio 22 d. jam paskambino kaimynas ir pranešė, kad mamą veža į ligoninę Žalgirio gatvėje, ten ją ir rado. Mama jam papasakojo, kad ryte ėjo išleisti vištų ir ūkiniame pastate buvo užpulta, sumušta ir surišta ten buvusio žmogaus. Po to ji išsilaisvino ir nuėjo pas kaimyną kviestis pagalbos. Mamos sveikata po šio įvykio labai suprastėjo. Ji jam sakė, kad tą ją užpuolusį vyriškį ji atpažino pagal nuotrauką.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad nukentėjusioji E. P. yra jo sesuo. Jis pas ją tą dieną nuvyko tik apie 16 val., apžiūrėjo jos sodybą. Sesuo jam papasakojo, kad užpulta ji buvo ūkiniame pastate. Jis apžiūrėjo tvartelį ir rado iš gatvės pusės atidarytą langą, pro ten užpuolikas ir galėjo patekti į vidų.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos K. V. parodymų (3 t., 65-68 b. l.) matyti, kad ši liudytoja niekur nedirba, nesimoko, neturi pastovios gyvenamosios vietos, beveik kiekvieną dieną būna stoties rajone. 2009-06-26, apie 16 val., ji sutiko pažįstamą A. U., jie sėdėjo bare, kalbėjosi. Ji matė, kad A. U. turėjo labai daug pinigų. Jis jai rodė butelį viskio ir sakė, kad tokio viskio Lietuvoje nėra, kad jis išlaikymas virš 20 metų, jie gėrė tą viskį. A. U. sakė, kad užsiima vagystėmis ir iš to gyvena. Po to jie nuvažiavo į „Olympic casino“ prie Žaliojo tilto. Būdamas kazino, A. U. išleido labai daug pinigų apie 3000 Lt. Po to jie buvo nuvažiavę į pirtį, į baseiną. Apie 5.00 val. ji su A. U. atvažiavo į Sodų g., Vilniuje, nuėjo į viešbutį, kur užsakė kambarį, bet jis jam nepatiko, ir jie nuėjo į kitą viešbutį adresu Šv. Stepono g. 11, Vilniuje. Jis parai užsakė kambarį. Kai jie atėjo į kambarį, jis išvertė savo kuprinę. Ten buvo daug įvairios moteriškos bižuterijos, monetų ir kitų daiktų. Dar kuprinėje buvo ginklas. Apžiūrėjęs daiktus jis pasiūlė nueiti į stotį nusipirkti pavalgyti. Jie kartu nuėjo į stotį. Stotyje prie jų priėjo policijos pareigūnai ir sulaikė A. U.. Ji grįžo į viešbučio kambarį, jo daiktų ji nelietė. Visi daiktai, kuriuos paėmė policijos pareigūnai, priklausė A. U..

Iš teisme perskaitytų liudytojo S. F. parodymų (3 t., 96-97, 118-119 b. l.) matyti, kad po to, kai A. U. jam pasiūlė „pakelti“ kelis butus, nuteistasis jam rodė butą Antakalnio mikrorajone Bistryčios gatvėje, sakė, kad jame gyvena senutė ir buvęs generolas, taip pat minėjo ir kitą netoliese esantį butą, bet jo tą kartą nerodė, sakė, kad jame nieko nėra, nes savininkai išvykę į sodą. Dar vėliau jis A. U. buvo sutikęs stotyje, jis turėjo pinigų, buvo su pažįstamu A. S., jie kartu kažkur važiavo. Daugiau jis A. U. nematė ir su juo nebendravo. Parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., 98-102 b. l.) S. F. parodė butą, esantį Antakalnio mikrorajone (duomenys neskelbtini), kurį jam rodė A. U.. Liudytojas S. F. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (3 t., 103-104 b.l.) metu atpažino asmenį A. S., kaip A. U. pažįstamą, kuris važinėja automobiliu „Audi“.