Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. P. atstovė advokato padėjėja V. S. – G prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo Z. P. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo A. P. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Z. P. (b. l. 8), po kurio mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad Z. P. būtų sudaręs testamentą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 str. 2 d.). Įstatyminis įpėdinis pareiškėjas A. P. po tėvo Z. P. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po Z. P. mirties likusio jo turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka neįformino (b. l. 10). Pateiktame teismui pareiškime ir duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. nurodė, kad jis tėvo Z. P. palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjo paaiškinimų bei rašytinių įrodymų (b. l. 12, 27) matyti, kad faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi po tėvo mirties likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – naudojimusi visais tėvo asmeniniais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais, taip pat ½ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)sen., Kaišiadorių r., priežiūra, kurio dalimi pagal panaudos sutartį perleido naudotis pusbroliui A. S. P. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. P paaiškinęs, kad pareiškėjas po savo tėvo Z. P. mirties likusia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių r., dalimi pagal panaudos sutartį leido naudotis jam, taip pat kitą dalį sklypo naudojo pats – augino daržoves, grūdines kultūras ir kt. bei liudytoja Ž. P., paaiškinusi, kad A. P. po tėvo Z. P., iki mirties gyvenusio kartu su pareiškėju, mirties priėmė tėvo asmeninius daiktus, baldus bei dalį žemės sklypo, kuriuo pagal panaudos sutartį leido naudotis A. S. P.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Z. P. testamento nepaliko, jo sūnus pareiškėjas A. P. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio tėvo palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Z. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). CK 5.50 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. P. mirusio tėvo Z. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.