Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) viršininko A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. už tai, kad jis, 2015 m. kovo 6 d., 18.53 val., Plungėje, (duomenys neskelbtini g., ties 36 namu, vairavo automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,43 ± 0,02 promilės girtumas.

Plungės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G. buvo kaltinamas pagal ATPK 126 str. 1 d., nutraukė ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Skunde apeliantas teigia, kad vairuotojas R. G. teisme pats prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, todėl, kaip nurodo Institucija, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto (apygardos teismas mano, jog padaryta apsirikimo klaida) reikalavimus ir šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. (apygardos teismas mano, jog padaryta apsirikimo klaida). Apeliantas teigia, kad Plungės rajono apylinkės teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti. Nustatęs aplinkybes, kad vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, administracinę bylą turėjo grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolui perrašyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar R. G. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus.

ATPK 126 str. 1 dalyje reglamentuojamas transporto priemonių vairavimas, vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad R. G. automobilį vairavo būdamas neblaivus.

R. G. neneigia įvykio dieną vairavęs automobilį, tačiau neigia tai daręs būdamas neblaivus. Šią aplinkybę jis nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime. Neneigia ir alkoholio vartojimo fakto, tačiau nurodo, tai darė praėjus maždaug pusvalandžiui po vairavimo (b. l. 4, 26).

Liudytojas V. Č. parodė, kad įvykio dieną, jau buvo tamsu, buvo atėjęs R. G., kuris prašė eiti pasižiūrėti, ar mašinai nėra nieko padaręs, ar neįvažiavo. Praėjus gal 5–10 min., pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie kvietė apžiūrėti automobilį, tačiau ant automobilio priekio buvę įbrėžimai buvo tie patys, kuriuos jis matė ir anksčiau. Kai kalbėjo su R. G., nesuprato, jog jis yra išgėręs (b. l. 26).

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog A. J. g., ties 36 namu, įvyko eismo įvykis. Nuvykus juos pasitiko asmuo, kuris nurodė, kad būtent R. G. vairavo automobilį ir atsitrenkė į kitą automobilį. Minėtas asmuo atsisakė prisistatyti ir duoti parodymus. Apžiūrėjus automobilius, sugadinimų nesimatė, jokių pretenzijų dėl sugadinimų gauta nebuvo. R. G. buvo atliekamas girtimo patikrinimas, kurio metu nustatytas lengvas girtumas. Kaltinimas R. G. grindžiamas tik skambinusio liudytojo pranešimu. Eismo įvykio nebuvo. Girtumas nustatytas vėliau (b. l. 38).

Taigi, nebuvo nustatytas faktas, kad padarytas eismo įvykis, todėl pareigūnai R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo neblaiviam, tačiau jokie duomenys nepatvirtina, kad R. G. vairavo neblaivus, nes neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tik po to, kai buvo gautas pranešimas ir kai asmuo jau buvo grįžęs į namus. Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo (b. l. 17) nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai buvo gautas pranešimas, nes jame nėra fiksuotas tikslus laikas, tačiau matyti, kad pajėgos išsiųstos 18.54 val., atvyko 19.00 val., o alkotesterio duomenys fiksuoti 19.04 val. (b. l. 14). Taigi, kaip matyti, R. G. neblaivumas (girtumas) nebuvo nustatytas iš karto po automobilio vairavimo, o R. G. versija, jog jis išgėrė alaus grįžęs į namus, nėra paneigta tokiais bylos duomenimis.

Byloje surinkti duomenys liudija, kad nebuvo padarytas eismo įvykis, todėl R. G. nebuvo pareigos vykdyti 233 p. reikalavimo, kuris numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iš karto po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Nors R. G. ir nurodo, kad jis grįžęs išgėrė alaus ir tik tada nuėjo pas kaimyną išsiaiškinti, ar nepadarė žalos jo automobiliui, tačiau 233 p. reikalavimo nevykdymas negali būti pripažintas kaip KET pažeidimas, nes vėliau nustatyta, kad eismo įvykis nepadarytas. Šį pažeidimą jis būtų padaręs tik tada, jei būtų nustatyta, kad padarytas eismo įvykis.

Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad kaltinimas R. G. dėl vairavimo esant neblaiviam grindžiamas vien tik liudytojo, kurio asmens tapatybė nenustatyta, pranešimu. Atkreiptinas dėmesys, kad R. G. buvo nustatytas 0,43 prom. neblaivumas (girtumas), taigi esant tokiam nežymiam neblaivumui abejotina, kad įvykį matęs asmuo galėjo objektyviai įvertinti, kad vairuotojas iš tikro yra neblaivus. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 str. 1 ir 2 d. ir 257 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir visapusiškai juos įvertino, teisingai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad R. G. vairavo automobilį, būdamas neblaivus.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta. Atvirkščiai, Institucija prieštarauja jos pačios nustatytoms bylos aplinkybėms, nurodydama, kad vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, todėl apylinkės teismas administracinę bylą turėjo grąžinti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokolui perrašyti. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, pareigūnai nenustatę, kad padarytas eismo įvykis, R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. padarymą, kitu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų surašytas pagal ATPK 127 str. 3 d. Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, todėl visiškai nesuprantamas Institucijos prašymas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas mano, kad procesas ir duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis įrodymų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Visi veiksmai ir duomenys šioje byloje atlikti ir surinkti, jų pakanka teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad R. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, todėl apylinkės teismas, tai įvertindamas teisingai, priėmė pagrįstą sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą nepakeistą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.