Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-02 · Administracinė byla Nr. I-575-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-02
Bylos Nr.
I-575-426/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
N. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-575-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03375-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. S. skunde (b. l. 1–4) ir jo patikslinime (b. l. 11–12) teismo prašo priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kurią patyrė, kai buvo laikoma Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nuo 2015 m. birželio mėn.

Pareiškėja nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikoma pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kameros plotas neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui, ploto reikalavimų. Į kameros plotą įskaityti ir baldai.

Tvirtina, kad patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Šie veiksniai, pasak pareiškėjos, darė neigiamą įtaką dvasinei pusiausvyrai. Iki šiol sutrikęs miegas. Kalinama Lukiškių TI-K, jautė nuolatinę depresiją, kamerose tarp suimtųjų kildavo konfliktai dėl buitinių sąlygų.

Kamerose įrengtas tualetas nuo patalpos atskirtas tik neaukšta sienele, nuo stalo 1 m atstumu. Pasinaudojus tualetu, sklisdavo nemalonus kvapas, dėl to tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, kartais net muštynės.

Teigia, kad turėjo galimybę pasivaikščioti kiemelyje tik vieną valandą per parą. Dušu galėjo naudotis tik kartą per savaitę iki 15 min, o tai neužtikrino tinkamos asmeninės higienos.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad kamerose neveikdavo ventiliacija, būdavo drėgna, tamsu, tvanku. Netinkamas apšvietimas. Natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, jų neapšviečia. Lempų skleidžiama šviesa, pasak pareiškėjos, labai stipri, todėl skaudėdavo akis ir galvą.

Pareiškėja pabrėžia, kad jos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–27).

Atsiliepime nurodo, kad N. S. 2015 m. birželio 16 d. pirmą kartą atvyko į Lukiškių TI-K, buvo etapuojama keletą kartų ir 2015 m. spalio 1 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus.

Prie atsiliepimo pateikia duomenis apie pareiškėjos laikymą Lukiškių TI-K ir atkreipia dėmesį, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymi, kad administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikosi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartis su paslaugų teikėjais, kurie atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto atsakovas paaiškina, kad jis atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys: apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Lukiškių TI-K 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas tvirtina, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 16.7 punktu.

Pažymi, kad pareiškėjai buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore., laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnio 1 dalyje bei Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Atsakovo nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės 900 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėja savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, jog nuo 2015 m. birželio mėnesio Lukiškių TI–K buvo laikoma sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Remiantis pateiktais duomenimis, pareiškėja 2015 m. birželio 16 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikoma Lukiškių TI-K iki 2015 m. spalio 1 d., kai išvyko į Panevėžio pataisos namus (b. l. 20–21). Tokie duomenys užfiksuoti ir asmens įskaitos kortelėje (b. l. 30–31). Taigi, pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K iš viso buvo laikoma 27 paras.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Kadangi pareiškėja neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Pareiškėja teigia, kad ji buvo laikoma Lukiškių TI-K pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėja neginčija atsakovo pateiktų duomenų apie asmenų skaičių ir kamerų plotus (b. l. 20–21). Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėja nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. spalio 1 d. Lukiškių TI-K buvo laikoma pažeidus ploto reikalavimą tik vieną dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 19 d., kai kameroje Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m, buvo laikomi trys asmenys, o visą kitą laikymo laikotarpį (26 paras) – nepažeidus minimalaus kameros ploto reikalavimo, t. y. jai kameroje teko daugiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Pažymėtina, kad baldai neturi būti išskaičiuojami iš bendro kameros ploto. Konstatuotina, kad ploto trūkumas nustatytas tik vieną dieną.

Be to, pareiškėja teigia, kad netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, t. y. tualetas nuo kameros atitvertas žema sienele. Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerose įrengta 1,50 m aukščio sienelė, taip pat nurodė kameras, kuriose įrengtos užuolaidos bei sanitarinio mazgo patalpos (b. l. 24, 32–33).

Taigi, byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atitvertas nuo likusios kameros ploto pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1596-602/2017 ir kt.) laikomasi pozicijos, kad minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pažeidžiamas asmens privatumas. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, užtikrinant jos privatumą visą ginčui aktualų laikotarpį 27 paras. Lukiškių TI-K pranešimas surašytas 2017 m. lapkričio 6 d. (b. l. 32–33), t. y. jau po ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos, o konkrečių duomenų, kada, kokioje kameroje buvo įrengtos užuolaidos ar kabinos, siekiant užtikrinti laikomų asmenų privatumą, atsakovas nepateikė. Taigi, pareiškėjos nurodyto pažeidimo nepaneigė. Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjos teisės naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais.

Pareiškėja skunde teigia, kad dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę 15 min. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 68 punkte ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėja skunde patvirtino, jog jai buvo suteikta galimybė kiekvieną savaitę pasinaudoti šiltu dušu, todėl šiuo aspektu teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti.

Be to, pareiškėja teigia, kad jai buvo sudaryta galimybė tik 1 val. pasivaikščioti kiemelyje gryname ore.

Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėja neginčija, kad jai buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjos teisių pažeidimų nenustatyta.

Be to, pareiškėjos skundo argumentai, kad kamerose šalta, tamsu, drėgna, neveikė ventiliacija, laikytini nepagrįstais. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodė šiuos pažeidimus, tačiau jiems pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Atsakovo pateiktame Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K teiginiais dėl tinkamo kamerų įrengimo. Be to, pareiškėja jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų neteikė (b. l. 34). Lukiškių TI-K pateikė paaiškinimus dėl kamerų įrengimo (b. l. 32 –33). Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos informacijos teisingumu.

Pažymėtina, kad įkalinimo įstaigoje remontas atliekamas pagal finansines galimybes. Kamerose švarą turi palaikyti ir patys jose laikomi asmenys. Be to, Lukiškių TI-K užtikrina buitinių kenkėjų naikinimo darbus (b. l. 35–40). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovas stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas.

Pareiškėja teigia, kad patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, turėjusius įtakos jos psichinei būklei.

Iš asmens sveikatos istorijos (b. l. 45–65) matyti, kad pareiškėja 2015 m. birželio 25 d. prašė iškviesti psichiatrą, kuris ją apžiūrėjo. Taigi, buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių kokybės teismas neturi pagrindo vertinti. Iš ligos istorijoje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai buvo diagnozuota narkomanija, psichikos elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas. Jokių duomenų, kad pareiškėja būtent dėl, jos vertinimu, netinkamų laikymo sąlygų būtų prašiusi medicininės pagalbos, byloje nėra. Be to, pareiškėja atsisakė ir gydymo paslaugų bei neatvyko konsultacijai, tačiau bylai neturi teisinės reikšmės laikotarpiai, kai ji nebuvo Lukiškių TI-K. Teismas nenustatė, kad pareiškėja dėl netinkamų laikymo sąlygų gydėsi ir būtent dėl to patyrė neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, t. y. kad ji vieną parą buvo laikoma pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus ir 27 paras buvo laikoma kamerose, pažeidus jos privatumą dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, teismo vertinimu, jos prašoma priteisti 900 Eur piniginė kompensacija yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems išgyvenimams. Pažymėtina, kad ji pati nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti sumos pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI–K, priteistina 200 Eur kompensacija pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė