Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42919-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.11.2; 1.1.11.3; 1.1.11.5; 1.1.11.12; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.2.1.3.5.2; 2.3.6.4.2

2021 m. birželio 11 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje C. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis C. P. P. 2020 m. spalio 13 d. apie 11.40 val. Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje Alytaus m., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu tyčia smurtavo prieš nepilnametę S. M., o būtent tyčia spyrė jai ne mažiau kaip tris kartus į kojas, o šiai nugriuvus ant grindų, gulinčiai spyrė ne mažiau šešių kartų į įvairias kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajai S. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl sumušimo ir nubrozdinimo krūtinės dešinio raktikaulio srityje, nugaros sumušimo, galvos sumušimo nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis C. P. P. savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, jog mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Toje pačioje mokykloje mokosi ir S.. Iki šio įvykio jie kibo vienas prie kito, kabinėjosi žodžiais. Tai tęsėsi apie tris savaites laiko. Įvykio dieną jis nesusivaldė. Viskas įvyko mokyklos bendrojo naudojimo koridoriuje. Jis buvo priėjęs prie draugo, ten buvo S.. S. jam įspyrė, tuomet jis pastūmė S., ji nukrito ant sofos. Prieš tai sudavė S. į krūtinę, spyrė į kojas. Į krūtinę sudavė kumščiu, spyrė į kojas, kai S. buvo atsilošusi. Gerai nepamena, bet S. nukrito nuo jo pirmų smūgių. Buvo suduoti smūgiai kojomis į S. kojas. Sumušimai galėjo atsirasti ir nuo kritimo, ir nuo spyrių. Kai S. nukrito, jai buvo suduoti spyriai. Po smūgių, susinervinęs pasišalino. Mokykla tyrė šį įvykį, jis atsiprašė nukentėjusiosios. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis C. P. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 115 – 118).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog D. M. pranešė, kad 2020 spalio 13 d. Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo sumušta jos dukra S. M.. Kitos klasės mokinys K. pargriovė jos dukrą ir spardė į įvairias kūno vietas. Mergaitė jautė fizinį skausmą, ligoninėje jai buvo nustatytas galvos ir raktikaulio sumušimai (1 t., b.l. 1 – 11).

Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jos dukra S. M. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. 2020 m. spalio 13 d. apie 16.00 val. grįžusi į namus, rado dukrą verkiančią. S. sakė, kad ją suspardė kitos klasės berniukas, vardu K.. Skundėsi, kad jai skauda galvą ir dešinės pusės petį. Petys buvo paraudęs ir nubrozdintas. S. sakė, jog pasibaigus dviem pamokoms į jos klasę įėjo berniukas iš kitos klasės, vardu K., ir nieko nesakęs jai su kuprine trenkė per koją, sakydamas, kad tai yra kerštas. Tada tas berniukas pabėgo. Tuomet po keturių pamokų, apie 12.00 val. dukrai būnant antro aukšto bendrame koridoriuje tas pats berniukas ėjo link jos klasiokų, o dukra paklausė, kodėl jis taip pasielgė. Tas mokinys pasakė, kad jam nusibodo, jog jos dukra jį muša. Jis pagriebęs rankomis už kaklo numetė dukrą ant žemės ir gulinčią dukrą ėmė kojomis spardyti į įvairias kūno vietas. Kaip dukra pasakė, po to jis pabėgo. Tačiau jos klasiokai tą berniuką atvedė, ir jis dar pasakė dukrai, kad jai taip reikia. Apie 20.30 val. ji su dukra nuvyko į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kadangi dukra skundėsi galvos skausmu, pakilo temperatūra ir kelis kartus vėmė. Jai ligoninėje nustatė galvos sumušimą ir raktikaulio sumušimą, nurodė pasitikrinti akis bei nuvykti pas neurologą. Dukrą išleido į namus. Po šio įvykio pablogėjo emocinė jos dukros būsena. Buvo nukreipta pas vaikų psichologą. Šiuo metu dukra emociškai yra sužlugdyta ir dėl to labai išgyvena. Po muštynių berniukas jos net neatsiprašė (1 t., b.l. 77 – 82).

Nukentėjusioji nepilnametė S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Kitoje klasėje mokosi C. P.. Jis yra vyresnis už ją, jam yra (duomenys neskelbtini) metų. C. P. nuo rugsėjo mėn. vidurio prie jos pradėjo kabinėtis, pertraukų metu ją vis užgauliodavo necenzūriniais žodžiais. 2020 m. spalio 13 d. ji buvo mokykloje, sėdėjo klasėje, laukė trečios pamokos. C. ėjo pro jos klasę, tuo metu ji stovėjo klasėje prie kriauklės ir gėrė. C. pamatęs ją, įžengė į klasę. Rankoje turėjo sportinį krepšį, juo mosikavo į jos pusę, sportiniu krepšiu trenkė į koją. Fizinio skausmo nejautė. Ji supyko, norėjo vytis, tačiau jis pabėgo. Klasėje buvo jos dvi klasiokės, kurios galėjo matyti, tai G.ir R.. Po ketvirtos pamokos, apie 11.40 val., ji išėjo į koridorių ir pamatė, kad C. sėdi prie jos klasiokų. Ji priėjo prie jo ir paklausė, kodėl mosikavo sportiniu krepšiu. C. jai pasakė, kad ji atsibodo, nes jį ji muša. C. jai stovinčiai spyrė vieną kartą į koją. Ji jam spyrė atgal. Tuomet C. atsistojo ir spyrė jai ne mažiau dviejų kartų į šlaunį. C. ją pargriovė ant grindų ir pats ant jos užgriuvo, atsistojo ir jai gulinčiai ant grindų spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau šešių spyrių. Baigė spardyti tuomet, kai iš klasės išėjo (duomenys neskelbtini). Jis pabėgo. Dėl visų spyrių ji jautė fizinį skausmą. Dėl to kreipėsi į ligoninę, vartojo vaistus nuo skausmo. Po to įvykio C. daugiau fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Ji C. tikrai nemušė tyčia, nebent tik tuo atveju, kai jis jai pirmas trenkdavo (1 t., b.l. 29 – 32).

Savo parodymus nukentėjusioji S. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., .l. 33 – 39).

Liudytoja M. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 13 d. praėjus ketvirtai pamokai, maždaug apie 11.50 val., ji buvo savo kabinete. Iš kabineto ji išėjo, kadangi baigėsi jos darbo valandos. Išėjusi ji pamatė, jog ant grindų guli mergaitė. Paklausė, kas įvyko. Vaikai, kurie stovėjo koridoriuje, atsakė, kad mergaitę sumušė berniukas, kuris buvo jau pabėgęs. Vaikai, kurie matė muštynes, nurodė, kad mergaitę sumušė (duomenys neskelbtini) klasės berniukas. Mergaitė atsistojo nuo grindų, ji buvo apsiverkusi, susiėmusi už galvos, buvo išsigandusi, matėsi nubrozdinimas, daugiau kažkokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Vaikai, kurie matė įvykį, sakė, kad mergaitė buvo pargriauta ir spardoma. Apie įvykį pranešė mokyklos direktorei. Paties įvykio, kurio metu buvo sumušta mergaitė, ji nematė (1 t., b.l. 85 – 87).

Liudytoja nepilnametė R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazija (duomenys neskelbtini) klasėje kartu su S. M.. 2020 m. spalio 13 d. apie 12 val. ji su kita klasioke buvo kabinete, S. tuo metu buvo bendro naudojimo mokyklos koridoriuje. Jos visos ruošėsi eiti pietauti. Jos atidarė duris ir pamatė, jog S. guli ant grindų, o kitos klasės berniukas iš (duomenys neskelbtini) klasės S. spardo. Matė, kad berniukas spyrė S. maždaug 2-3 kartus. Ji liepė jam baigti smurtauti. Tuomet tas vaikinukas pabėgo. Iš klasės išėjo (duomenys neskelbtini). S. jos pakėlė nuo grindų, pasodino ant sofos. S. buvo susijaudinusi, verkė, nedaug pasakojo apie įvykį. Ant S. dešinio peties pastebėjo raudoną žymę, taip pat buvo nulaužtas S. nagas. Po kurio laiko tas berniukas atėjo ir S. pasakė: „verk, verk ir verk“. Konflikto pradžios ji nematė, matė tik spyrius. Kiek jai yra žinoma, pats tas berniukas provokuoja S., ją dažnai užgauna (1 t., b.l. 90 – 93).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 956/2020 (06) matyti, jog S. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl sumušimo ir nubrozdinimo krūtinės dešinio raktikaulio srityje, nugaros sumušimo, galvos sumušimo. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 56).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis C. P. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis C. P. P. 2020 m. spalio 13 d. apie 11.40 val. Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bendro naudojimo koridoriuje, konflikto metu tyčia smurtavo prieš nepilnametę S. M., jai tyčia spyrė jai ne mažiau kaip tris kartus į kojas, o šiai nugriuvus ant grindų, gulinčiai spyrė ne mažiau šešių kartų į įvairias kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajai S. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl sumušimo ir nubrozdinimo krūtinės dešinio raktikaulio srityje, nugaros sumušimo, galvos sumušimo nežymiai sutrikdė jos sveikatą. C. P. P. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios S. M. sveikatai, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris patvirtintas specialisto išvada. Kaltinamasis, tyčia smurtaudamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Kaltinamojo motyvai buvo asmeniniai, duomenų, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, byloje nėra. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo C. P. P. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, todėl jam taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos (BK 81 straipsnio 1 dalis).

C. P. P. atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra nepilnametis. Jo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtina prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 130 – 131, 160). Atlygino žalą ir atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašo, tiek prokurorė siūlo C. P. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 93 straipsnio 1 dalies numatytais pagrindais kaip nepilnametį, pirmą kartą padariusį nesunkų nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad kaltinamojo šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus dėl netinkamo tėvo elgesio, kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų neturi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, kritiškai vertina šį savo elgesį. Bylos faktinės aplinkybės ir charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo elgesys buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šių aplinkybių visuma ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis C. P. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis). BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog kaltinamasis gyvena tiek (duomenys neskelbtini), vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 83 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone šios auklėjamojo poveikio priemonės, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, gali padėti jam pakeisti elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa raštu (1 t., b.l. 73) atsisako civilinio ieškinio dėl nukentėjusiosios S. M. gydymo išlaidų priteisimo, kadangi kaltinamasis atlygino žalą, toks ieškovo atsisakymas nuo ieškinio įstatymui neprieštarauja, todėl jis priimtinas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Nepilnametės nukentėjusiosios S. M. atstovė pagal įstatymą D. M. pareiškė ieškinį dėl 1300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 6 – 7). Iš 2021 m. gegužės 14 d. susitarimo (2 t., b.l. 8) matyti, jog kaltinamasis C. P. P. ir jo atstovė pagal įstatymą R. P. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, pretenzijų dėl patirtos žalos nereiškia ir ateityje nereikš, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo S. M. sudaro 171,00 eurą (2 t., b.l. 1). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, neturi savarankiškų pajamų, pilnai yra išlaikomas motinos, tėvas yra miręs, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl teisinės pagalbos suteikimo S. M. valstybės naudai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

C. P. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalimi, paskirti C. P. P. auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Išaiškinti C. P. P., kad tuo atveju, jei jis padarys naują nusikalstamą veiką, jis nebegalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Nutraukti procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio, civiliniam ieškovui atsisakius jį palaikyti.

Nukentėjusiosios S. M. atstovės pagal įstatymą D. M. ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš C. P. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja V. D.