Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TĮ-K) teikimą dėl nuteistojo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 227¹ straipsnio 2 dalyje, 273 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 131 straipsnio 2 dalyje, 104 straipsnyje, 271 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnyje, BK 105 straipsnio 2, 7, 12 ir 13 punktuose, 131 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių TĮ-K teikimas, kuriuo siūloma R. B. perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Teikime nurodoma, kad nuteistasis kalėjime atlikęs 18 metų, 7 mėnesius ir 23 dienas bausmės. Nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, tačiau stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Su administracijos darbuotojais yra mandagus ir taktiškas. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais geri. Nuteistasis pripažįsta, kad egzistuoja kriminalinio pasaulio subkultūra, bet jos netoleruoja. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, draugais skambindamas telefonu, susirašinėja laiškais. Buityje tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta sportuoti, skaityti knygas, periodinę spaudą, žiūrėti TV laidas. Domisi visuomenėje vykstančiais procesais. Neabejingas savo ateičiai. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse – fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, pažeidimų nepadarė, tris kartus paskatintas. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai. Nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę kalėjime vertinamas tinkamai. Nuteistasis vykdomųjų raštų neturi. Nėra įtrauktas į nuteistųjų, likusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūrą yra sustiprinta, sąrašą. Atlikus nusikalstamo elgesio vertinimo riziką, išskirti šie kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu: kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, empatijos stoka, egocentriškumas bei nuostatos. Vertinant smurtinio elgesio riziką, išskirti šie kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su smurtiniu elgesio pasireiškimu: ankstesni sunkūs smurtiniai veiksmai, ilgalaikių santykių su įsipareigojimu neturėjimas, su darbu susijusios problemos, savivokos stoka, negatyvios nuostatos. Nors nuteistasis atlikdamas bausmę save realizuoja darbinėje veikloje, tačiau vis vien darbinė sritis vertinama kaip kriminogeninis poreikis. Nuteistasis nevertina turimo darbo, taip pat anksčiau darbas nuteistajam buvo formalus dalykas, kuris nesudarė jokių kliūčių vykdyti nusikalstamas veikas. Nuteistojo kriminogeninę būklę apsunkina jo išlaikomos nusikalstamą elgesį minimizuojančios ir pateisinančios nuostatos, taip pat tik dalinis kaltės pripažinimas. R. B. pagalbos valdant kriminogeninius pokyčius nesiekia, nes nemano, jog derėtų spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Intervencinių priemonių taip pat neatsisakantis ateityje, galimai siekiant sudaryti teigiamą įspūdį apie save, norint įgauti palankumą. Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumą lemiantys veiksniai šiuo metu yra išnykę. Nuteistojo smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė. Nuteistasis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, kadangi nemano turintis elgesio trūkumų. Rekomenduotina dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sąmoningumo didinimą bei nuostatų korekciją. Mažiau struktūruotoje aplinkoje, rekomenduotinas santykių su kitais nuteistaisiais stebėjimas. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lukiškių TĮ-K siūlo spręsti klausimą dėl R. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Prokuroro atsiliepimas į teikimą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BVK 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. B. asmens byla, teikime išdėstytais pagrindais ir motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 165 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. B. perkėlimas į pataisos namus negalėtų būti svarstomas – nuteistasis yra atlikęs 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, teismui pateiktas kalėjimo administracijos teikimas nuteistąjį R. B. perkelti iš kalėjimo į pataisos namus atlikti tolimesnę bausmę. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal BVK 165 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas.

Vertinant nuteistojo asmenybę, santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos darbuotojais kaip saugumo reikalavimus dėl pavojingo nuteistojo perkėlimo į pataisos namus teismas atsižvelgia į toliau nurodomas faktines aplinkybes. Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos R. B. charakteristikos matyti, jog jo elgesys atliekant bausmę vertinamas palankiai: nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų, su administracijos atstovais mandagus ir taktiškas, įtampos ir konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų neinicijuojantis, buityje tvarkingas, laisvalaikiu mėgstantis sportuoti, skaityti knygas, periodinę spaudą, žiūrėti TV laidas, dalyvaujantis organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse – fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, pažeidimų nepadarė, tris kartus paskatintas.

Tačiau, nors R. B. elgesys atliekant bausmę kalėjime iš esmės vertinamas teigiamai, svarstant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus būtina įvertinti ir jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad pataisos namuose nuteistųjų teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos didesnės galimybės bendrauti tarpusavyje, palaikyti glaudesnius ryšius su išoriniu pasauliu. Svarbu, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet ir savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Teismui pateiktoje Lukiškių TĮ-K psichologinės tarnybos išvadoje dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus yra išskirti nuteistojo kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su nusikalstamu elgesiu – kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, empatijos stoka, egocentriškumas bei nuostatos, bei kriminogeniniai poreikiai, kurie gali būti susiję su smurtinio elgesio pasireiškimu – ankstesni smurtiniai veiksmai, ilgalaikių santykių su įsipareigojimu neturėjimas, savivokos stoka, negatyvios nuostatos. R. B. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, be kita ko, ir už labai sunkų nusikaltimą – dalyvavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat už labai sunkius nusikaltimus – trijų asmenų nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti dar vieną. Padarytų nusikaltimų turinys rodo itin pavojingą nuteistojo elgesį. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad tokio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys toliau atlikti skirtą bausmę pataisos namuose gali tik išimtinais atvejais, nesant jokių abejonių dėl galimo pavojingo nuteistojo elgesio pasikartojimo ateityje. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Lukiškių TĮ-K psichologinės tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, į R. B. išlaikomas nusikalstamą elgesį minimizuojančias ir pateisinančias nuostatas, taip pat tik dalinį kaltės pripažinimą, bei tai, kad nuteistasis pagalbos valdant kriminogeninius pokyčius nesiekia, nes nemano, jog derėtų spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, teismas vertina, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog dėl nuteistojo pavojingo elgesio pasikartojimo ateityje nekyla abejonių.

Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pats nuteistasis kategoriškai nesutinka būti perkeltas į pataisos namus. Nors nuteistojo pozicija ir nėra vienas iš formalių kriterijų, kuriais būtina vadovautis nagrinėjant tokio pobūdžio teikimus, tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo valia gali būti viena iš esminių sąlygų keičiant bausmės atlikimo režimą, kadangi nuteistojo perkėlimas tolesniam bausmės atlikimui į pataisos namus prieš paties nuteistojo norą galimai pakenktų jo motyvacijai keistis pozityvia linkme, ir tokiu būdu pakenktų bausmės tikslų įgyvendinimui nuteistojo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu neegzistuoja pakankami pagrindai, jog nuteistasis R. B. tolesnę bausmę galėtų atlikti švelnesnio režimo sąlygomis, t. y. ne kalėjime, bet pataisos namuose. Dėl to Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimo dėl R. B. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.