Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. (toliau – V. P.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant V. P. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiais V. P. paskirtos bausmės, paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu V. P. paskirtos bausmės, paskiriant jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. ir laikotarpis, įskaitytas Marijampolės rajono apylinkės 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Z. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš V. P. Z. L. priteista 600 (šeši šimtai) eurų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. P. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigines lėšas, 2015 m. liepos 5 d., 16.11 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt patalpino skelbimą apie tariamai parduodamą automobilį „VW Touareg“. Prieš tai, tyrimo nenustatytu laiku, paprašęs brolio A. P., kad šis leistų pasinaudoti sąskaita, esančia AB Swedbank, ir, šiam nežinant apie daromą nusikaltimą, su nukentėjusiuoju Z. L. telefonu 2015 m. liepos 7 d., tikslus laikas nenustatytas, sutarė, kad šis pirks automobilį „VW Touareg“, ir 2015 m. liepos 7 d., tikslus laikas nenustatytas, kaip avansą už norimą įsigyti automobilį Z. L. pervedė jam 280 eurų ir 320 eurų į nurodytą A. P. sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. sutikus padėti bei nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, vykdant tolimesnius V. P. nurodymus, A. P. 2015 m. liepos 7 d., 14.09 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtą pinigų sumą išgrynino ir tą pačią dieną, t. y. 2015 m. liepos 7 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė nenustatytiems V. P. nurodytiems asmenims, tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgydamas nukentėjusiajam Z. L. priklausančius 600 eurų.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 4 (ketverių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, yra jauno amžiaus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis V. P. ir jo gynėja advokatė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, teigdamas, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, prašė jį atmesti. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama V. P. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su V. P. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. P. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta tyčia). Įvertino ir V. P. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje nuteistasis buvo teistas net 16 kartų, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu – 13 kartų, nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir tai vertino kaip nenorą pasitaisyti. Spręsdamas V. P. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas V. P. skyrė griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje įtvirtintas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nors apeliaciniu skundu V. P. neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, nesutikdamas tik su jos dydžiu, tačiau, įvertinus nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, spręsti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ar neproporcinga nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, teisinio pagrindo nėra.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. P. teistumai siekia dar 2005 metus, kai šis dar buvo nesulaukęs pilnametystės. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikomos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutai, tačiau, įvertinus tolesnius nuteistojo teistumus, akivaizdu, kad teigiamos įtakos V. P. elgesiui tai neturėjo, jis ir toliau darė įvairaus pobūdžio, pavojingumo ir sunkumo nusikalstamas veikas, už ką jam buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė atlikdamas jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (taip pat šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), jis teistas ne kartą, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. P. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog V. P. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir apylinkės teismas, pripažindamas vieną V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).Visumos šių aplinkybių pagrindu abejonių pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės griežtumu, aukštesniajam teismui nekyla. Ši bausmė analizuojamu atveju nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo. Ši aplinkybė, sprendžiant V. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės individualizavimo klausimą skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo įvertinta, pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę tais pačiais motyvais teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo apeliacinį skundą, pažymėtina ir tai, kad įvertinus jo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo, baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, V. P. už BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistojo jaunas amžius, įvertinus jo praeitį ir kitas jo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę taip pat nesudaro. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, buvo bendrinama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (kuria subendrintos 2016 m. balandžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo (2 nuosprendžiai) ir 2016 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais V. P. paskirtos bausmės) V. P. nustatyta 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, parenkant nuteistajam palankesnį dalinio sudėjimo bendrinimo būdą – prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi V. P. nustatytos subendrintos 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant tik dalį, t. y. 5 (penkis) mėnesius, iš skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. P. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, vėlgi nėra jokio teisinio pagrindo.Aptartų duomenų visumoje išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Paskirtą bausmę bendrindamas su 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirtų bausmių bendrinimo klaidų nepadarė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio juridinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių.

Dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, remiantis kuria, nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. P., išlaidos sudaro 46,32 eurų, tačiau, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam V. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo V. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.