- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-39-166-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Stasys Lemežis, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Nuteistasis
- A. M.
Teisejas Anatolij Januševskij Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.
2010 m. vasario 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. M. apeliacini skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal LR BK 164 str. 9 menesiams laisves apribojimo, ipareigojant A. M. neatlygintinai išdirbti 100 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. M. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog pagal Švencioniu rajono apylinkes teismo 2003-01-13 sprendima privalo moketi lešas R. M. naudai dukros K. M., gim. 1993-07-23, sunaus G. M., gim. 1995-08-03 ir dukros S. M., gim. 1997-06-19 išlaikymui ½ dali dydžio gaunamu pajamu išmokas kiekviena menesi nuo 2002-09-17 iki K. M. pilnametystes, po to 1/3 dydžio gaunamu pajamu išmokas kiekviena menesi iki G. M. pilnametystes, po to ¼ dydžio pajamu išmokas kiekviena menesi iki S. M. pilnametystes, ar teikti kita butina materialia parama vaikams, ir galedamas ta pareiga vykdyti, jos samoningai nevykde, t.y. nuo 2005-04-08 iki 2008-11-18 nemokejo lešu vaikams išlaikyti ir neteike kitos butinos materialines paramos vaikams del ko susidare isiskolinimas 15587,50 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo 2009-09-23 Švencioniu rajono apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir priimti išteisinamaji nuosprendi, arba skundžiama nuosprendi pakeisti ir jam paskirta laisves apribojimo bausme pakeisti i realu laisves atemima. Visu pirma apeliantas skunde nurodo, kad teismo nuosprendžio nuorašo jis negavo, su juo nebuvo susipažines, apie priimta teismo nuosprendi tik telefonu sužinojo iš savo gynejo, todel tinkamai surašyti apeliacini skunda jam nebuvo galimybes.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu, laiko ji nepagristu ir absurdišku. Apelianto manymu, toks teismo nuosprendis sudaro precedenta del esancio skurdo nuteisti ji pakartotinai, nes pagal toki teismo nuosprendi vienu metu jis privalo išdirbti 100 valandu ir negauti pajamu susidariusiems alimentams ir atimti auginamo vaiko valstybinius mokamus pinigus. Be to, apelianto manymu, toks teismo sprendimas parodo nekaltumo prezumpcijos principo neveikima ir pažeidžia jo ir jo šeimos teises. Apeliantas nurodo, kad vykdyti toki teismo sprendima jam yra nepakeliama našta, kadangi jo pajamos nuo 2004 metu yra žemesnes skurdo ribos, todel paskyrus jam laisves apribojima ipareigojant išdirbti 100 valandu jis neteks galimybes uždirbti vaiku išlaikymui.
Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad po tokio teismo nuosprendžio jis su šeima nusprende palikti Lietuva del pastaruoju metu vykstanciu nepagristu persekiojimu ir šeimos skurdo. Taciau apelianto teigimu, jis nesiruošia niekur slapstytis ir esant reikalui pasiruošes net nekaltai kaleti, negu žemintis ir sukti galva del nesuderinamu uždaviniu igyvendinimo.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal BK 164 straipsni atsako tas, kas venge pareigos pagal teismo sprendima išlaikyti vaika, moketi lešas vaikui išlaikyti ar teikti kita butina materialine parama vaikui. Baudžiamoji atsakomybe kyla tiek tuo atveju, kai visiškai nevykdoma pareiga išlaikyti vaika, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kol teismo sprendimas del išlaikymo teikimo nera pakeistas ar panaikintas, rupinimasis vaiku kitais budais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybes pagal BK 164 straipsni nešalina. Baudžiamojon atsakomyben asmuo negali buti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaika nevykdoma del svarbiu priežasciu (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tevu pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civiline pareiga ir jos nevykdymas besalygiškai baudžiamosios atsakomybes nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, esant isigaliojusiam teismo sprendimui ar teisejo nutarimui moketi nustatyto dydžio alimentus savo vaikui išlaikyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. M. pareiga moketi išlaikyma savo vaikams buvo nustatyta 2003 m. sausio 13 d. Švencioniu rajono apylinkes teismo sprendimu. Minetu teismo sprendimu iš A. M. buvo priteistas išlaikymas jo vaikams: dukros K. M., gim. 1993-07-23, sunaus G. M., gim. 1995-08-03 ir dukros S. M., gim. 1997-06-19 išlaikymui ½ dali dydžio gaunamu pajamu išmokas kiekviena menesi nuo 2002-09-17 iki K. M. pilnametystes, po to 1/3 dydžio gaunamu pajamu išmokas kiekviena menesi iki G. M. pilnametystes, po to ¼ dydžio pajamu išmokas kiekviena menesi iki S. M. pilnametystes. Taigi nuteistasis A. M. turejo pareiga išlaikyti savo nepilnamecius vaikus, mokedamas teismo nustatyto dydžio menesio išmokas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, jog apeliantas, žinodamas apie tokia pareiga, tycia šios pareigos nevykde. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta remiantis BPK nustatyta tvarka surinktais ir ivertintais irodymais.
Teiseju kolegija apelianto skunde nurodytos aplinkybes, del kuriu jis nemokejo išlaikymo savo vaikams, teismo pripažista nepateisinamomis. Byloje nera jokiu duomenu, kurie butu pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo išlaikyti vaikus nuteistasis nevykde del objektyviu priežasciu. Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad nuosprendis yra neteisetas, nes jis del to paties nusikaltimo yra teisiamas pakartotinai, yra visiškai nepagristas. Pažymetina, kad LR BK 164 str. numatytas nusikaltimas yra trunkamasis, t. y. jis tesiasi, kol pats kaltininkas nutraukia nusikalstama veika ar išnyksta atitinkama kaltininko pareiga. 2003 m. sausio 13 d. Švencioniu rajono apylinkes teismo sprendima išlaikyti vaikus A. M. iki jo vaiku K. M., G. M. ir S. M. pilnametystes. Jo nuteisimas pagal 2006 m. rugsejo 13 d. nuosprendi šios pareigos vykdymo nepanaikino, todel teismo sprendimas turejo buti vykdomas ir po mineto nuosprendžio priemimo.
Istatymas numato, kad vengimas išlaikyti vaika yra ir tiesioginis atsisakymas moketi alimentus, ir šios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iš dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tycia. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. M. samoningai nevykde savo pareigos, tai yra, nusikalto tiesiogine tycia, nes samoningai nemokedamas savo vaikams išlaikymo suvoke savo nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del jo neveikimo gali atsirasti istatyme numatyti padariniai ir ju norejo. Vaiku išlaikymo isiskolinimas bylos perdavimo i teisma metu 2009-04-16 sudare 15587,50 Lt. Atsižvelgus i tai, kad išlaikymas nepilnameciams vaikams priteistas 2003 m. sausio 13 d. Švencioniu rajono apylinkes teismo sprendimu, ir nuo 2005-04-08 nuteistasis nemokejo lešu vaikams išlaikyti, daroma išvada, kad A. M. gana ilga laika venge moketi vaikams išlaikyma.
Pažymetina, kad vengimas išlaikyti savo vaikus esant isigaliojusiam teismo sprendimui ar teisejo nutarimui laikytinas piktybiniu ir sukelia baudžiamaja atsakomybe. Netinkamas tokios tevu pareigos kaip išlaikymo nepilnameciam vaikui teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausanciais nuo tevu valios atvejais. Visais kitais atvejais tevams objektyviai esant pajegiems teikti išlaikyma jie privalo tai daryti. Nusikaltimas pasireiškia faktišku pareigos išlaikyti vaikus nevykdymu ar jos vykdymu tik iš dalies. Tai, kad viena ar kita karta asmuo dave šiek tiek pinigu ar nupirko koki daikta, negali buti laikoma normaliu vaiko išlaikymu. Toks prisidejimas prie išlaikymo vertinamas teigiamai tuo atveju, kai asmuo, privalantis moketi alimentus, vykdo teismo sprendima reguliariai. Tai nera reguliarus vaiko išlaikymas, kas menesi mokant nustatyta pinigu suma. Pagal teismu praktika nera nusikaltimo, kai asmuo, iš kurio priteisti alimentai savo vaikui išlaikyti, šios pareigos nevykdo del pateisinamu priežasciu – nedirba del ligos, mokymosi, bedarbystes, t. y. neturi pajamu del pateisinamu priežasciu. Jeigu asmuo vengia dirbti, simuliuoja liga, bedarbyste arba dirba nelegaliai, arba apgaules budu apskritai vengia moketi alimentus, arba iš dalies, t. y. galedamas ivykdyti teismo sprendima samoningai ilga laika arba sistemingai, piktybiškai jo nevykdo, jis atsako už vengima išlaikyti vaikus. Istatyme nera apibrežta, ka reiškia ilga laika ir sistemingai. Praktiškai ilgu laiku laikytini atvejai, kai kaltininkas tris menesius iš eiles arba tris menesius per metus vengia moketi alimentus arba moka tik dali ju. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas A. M. ilga laika nemokejo alimentu, taciau byloje nera jokiu duomenu, kad A. M. niekur nedirbdavo, neturedavo pajamu, sirgo sunkia nepagydoma liga, tai yra emesi priemoniu pareigai išlaikyti nepilnamecius vaikus vykdyti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. II „Linkejimas“ savininkas bei UAB „Interpresta“ Deguciu filialo vadovas, 2005 - 2006 m. studijuodamas Zarasu ŽUM jis gaudavo stipendija, 2006 m. gegužes menesio laikotarpiu apelianto vardu buvo iregistruotos net 5 transporto priemones. Laikotarpyje nuo 2006-09-13 iki 2007-08-10 dirbdamas M. N.-Marovienes II gaudamas nors ir nedideli atlyginima, taciau iš jo lešu vaiku išlaikymui buvo išieškota vaikams tik 82,80 Lt, o laikotarpyje nuo 2007-08-11 dirbant pas N. L. II iš A. M. lešu vaiku išlaikymui buvo pervesta tik 2,76 Lt.
Nors apeliantas pateike dokumentus, patvirtinancius jo dažnus susirgimus, taciau atkreiptinas demesys i tai, kad nedarbingumo laikotarpiais jis gaudavo nedarbingumo išmokas, taciau iš ju lešu vaiku išlaikymui ne kiek nemokejo. Be to, registruojantis darbo biržoje laikotarpiu apeliantas taip pat gaudavo nedarbingumo pašalpas, taciau lešu vaiku išlaikymui taip pat ne kiek nemokejo. Pažymetina, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek byla nagrinejant teisme turejo ir turi nekilnojamojo turto, kuri realizavus jis galejo ir gali teikti išlaikyma vaikams ir tokiu budu padengti susidariusi isiskolinima. Taciau nežiurint i tai, apeliantas žinodamas apie savo pareiga išlaikyti vaikus ir susidariusi išlaikymo vaikams isiskolinima, turimo nekilnojamojo turto nerealizavo, o neatlygintinai perleido – padovanojo N. L., kaip pats nurodo už skolas. Iš to seka, kad nuteistasis samoningai ilga laika laikotarpiu nuo 2005-04-08 turejo, nors ir nedideliu, pajamu, kurias panaudojo savo reikmems, o ne vaiku poreikiams, tenkinti, turejo net 5 transporto priemones, nekilnojamojo turto, bet samoningai venge vykdyti pareiga teikti išlaikyma savo nepilnameciams vaikams. Taigi, nuteistasis, žinodamas apie pareiga materialiai išlaikyti vaikus, gaudamas pajams bei išmokas piktybiškai neteike išlaikymo, tai yra nesieme priemoniu šiai pareigai vykdyti. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas savo vaikams iki ju pilnametystes ir padare nusikaltima numatyta LR BK 164 str.
Apeliantas skunde taip pat prašo jam paskirta laisves apribojimo bausme pakeisti i realu laisves atemima. Toks apelianto prašymas yra atmestinas. Apeliantui A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padaryma gali buti skiriamos alternatyvios bausmes: viešieji darbai, laisves apribojimas, areštas arba laisves atemimas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. M. laisves apribojimo bausme, parinko bausme pagal jam inkriminuoto BK 164 straipsnio sankcijoje numatytas jos rušis.
Skirdamas A. M. bausme ir parinkdamas jos ruši, apylinkes teismas pagristai atsižvelge i BK 41 str. numatyta bausmes paskirti ir BK 54 str. numatytus bausmes skyrimo pagrindus (padarytas tycinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, tinkamai ivertino A. M. asmenybe - anksciau teistas nebuvo, dirba, šiuo metu ir yra vaiko priežiuros atostogose, charakterizuojamas patenkinamai. Teiseju kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagristai parinko straipsnio, numatanciu atsakomybe už LR BK 164 str. itvirtintos nusikalstamos veikos padaryma, sankcijose numatyta viena iš alternatyviu su laisves atemimu nesusijusiu. bausmiu rušiu - laisves apribojima, ipareigojant ji neatlygintinai išdirbti 100 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo A. M. apeliacini skunda atmesti.