- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-886-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-886-265/2010
NUTARTIS
2010 m. birželio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų ir įkeisto turto savininkų I. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties byloje Nr. 98-1N/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė AB DnB NORD bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad pagal 2004-05-11 kreditavimo sutartį Nr. 2-3 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais skolininkei A. M. įmonei „Alfinas“ suteikė 170 000 Lt kreditą. Užtikrinant tinkamą prievolės įvykdymą, hipotekos lakštu buvo įkeistas A. M., I. M. ir L. M. nuosavybės teise priklausantis turtas – butas su dirbtuvėmis. Skolininkė kreditą turėjo grąžinti iki 2008-07-31, tačiau nustatytu terminu kredito negrąžino, todėl kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-03 nutartimi prašymą tenkino, areštavo įkeistą daiktą – 60,62 kv. m ploto butą su dirbtuvėmis, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. M. ir I. M. ir ½ dalis nuosavybės teise priklauso L. M.. Įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeisto daikto savininkai I. M. ir A. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-03 nutartį. Nurodo, kad skolininkės įmonė buvo pertvarkyta, UAB „Alfinas“ akcininkai įnešė 274 000 Lt investicinių lėšų apyvartos didinimui, įmonės direktorius turi tolesnės veiklos planą, kurį bus siekiama įgyventi ir taip grąžinti kreditą. Apeliantai pažymi, kad areštavus jiems nuosavybės teise priklausantį butą, iškiltų grėsmė jų mažamečio vaiko interesams ir kitiems šeimos nariams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-03 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąja teisena, išieškojimo iš įkeisto turto procedūra vykdoma ne pagal ginčo teisenos taisykles. Kreditorė pažymi, jog apeliantų argumentas, kad ateityje ketinama padengti skolą įstatymų nenumatytas kaip pagrindas naikinti hipotekos skyriaus nutartį. Be to, nurodo, kad skolininkui, įkeisto daikto savininkams ateityje padengus skolą bankui gera valia, kreditorei nebus pagrindo pradėti vykdymo proceso – įkeisto turto realizavimo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės AB DnB NORD prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-03 nutartimi areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Apeliantai su tokia nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ateityje ketina grąžinti kreditą bankui.
Prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Taigi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 straipsnio nuostatas. LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylos duomenimis, kad skolininkė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną buvo skolinga 137 737,10 Lt. Byloje nėra duomenų, kad prisiimti įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. LR CPK 565 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra LR CK nurodyti pagrindai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-03-03 nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.